Įvadas
Istorijų pasakojimas, senovinis menas, turintis gilias tradicijas įvairiose pasaulio šalyse, Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais išgyvena atgimimą. Nors ilgą laiką jis buvo menkai žinomas plačiajai visuomenei ir puoselėjamas tik kaip folkloro dalis entuziastų dėka, šiandien pasakojimo menas randa vietą įvairiose srityse - nuo mokslo iki meno, įvairiose gyventojų grupėse - nuo vaikų iki suaugusiųjų, nuo bibliotekininkų iki muziejininkų, gidų. Šiame straipsnyje apžvelgsime istorijų pasakojimo raidą Lietuvoje, jo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje ir įvairias iniciatyvas, skatinančias šio meno populiarumą.
Folklorinės Tradicijos Puoselėjimas
Lietuvoje pasakojimas yra svarbi folkloro mozaikos detalė, sudėtinė tradicinės kultūros visumos dalis. Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) nuolat renka senuosius pasakojimus savo ekspedicijose po regionus ir leidžia juos kompaktinių diskų formatu kartu su kita tautosaka. Iš protėvių atėjęs pasakojimas yra Lietuvos dainų švenčių programos dalis ir populiarinamas tęstiniuose renginiuose, tokiuose kaip Lietuvos vaikų ir moksleivių (lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų) konkursas „Tramtatulis“ ir suaugusiųjų pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena“.
LNKC Etninės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Šemetaitė prisimena, kad dabar visą šalį apimantis vaikų ir moksleivių konkursas „Tramtatulis“ 2001 m. prasidėjo Kaune ir Kauno rajone, o respublikiniu tapo 2005 m., jo organizavimą perėmus LNKC. „Norėjome, kad tradicijos būtų atspindimos ir skleidžiamos kuo plačiau, o tarmiško pasakojimo grožį pajaustų kuo didesnė jaunų žmonių auditorija“, - sako J. Šemetaitė.
Suaugusiųjų pasakotojų konkursą „Žodzis žodzį gena“ LNKC ir Druskininkų kultūros centras organizuoja nuo 2011 m. Pernai jis pripažintas vienu prioritetinių į šalyje vykstančių tęstinių renginių. Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė pasakoja, kad iki konkurso Lietuvoje pasakotojai dažniausiai buvo mažiau matomi - tiesiog folkloro ansamblio ar kolektyvo dalis. Konkurso tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į juos, pasakojimo tradicijos ir žanrų, tarmių ir potarmių įvairovę.
Šiuolaikinio Pasakojimo Atgimimas
Viena iš šiuolaikinio istorijų pasakojimo atgimimo ir plėtros Lietuvoje pradininkių Daiva Ivanauskaitė teigia, kad gyvas sakytinis pasakojimas ypač aktualus šiuolaikiniam technologijų, socialinių tinklų ir virtualios realybės įtrauktam žmogui. Pasakotojai stebi gyvo bendravimo skurdą ar net badą. D. Ivanauskaitės teigimu, žmonėms svarbus ryšys su kitais žmonėmis, lyg oras, o ryšį kuriame pasakodami, apsikeisdami istorijomis. Neatsitiktinai, klestint technologijų ir medijos sektoriams, stebime naują sakytinio pasakojimo pakilimo bangą, kaip atsaką į gilėjančią atskirtį ir vienatvės jausmą.
Taip pat skaitykite: Dovanų idėjos: puodeliai su užrašu
D. Ivanauskaitė taip pat pabrėžia, kad geras pasakotojas gali nukelti klausytojus į kitą realybę, tačiau skirtumas tas, kad tą realybę savo galvose kuria patys klausytojai, naudodami prigimtines savo kūno duotybes. Pasakojimo metu užsimezgantis natūralus ryšys yra aukso vertės, dėl jo žmonės ateina į pasakojimo renginius. Tai yra labai socialus menas, leidžiantis suvokti, kad vis dėlto esame ne kiekvienas sau, o bendruomenės dalis.
Istorijų Pasakojimas Bibliotekose
Bibliotekos vis labiau įsitraukia į istorijų pasakojimo skatinimą. Pasakojimu grįstos edukacinės veiklos įtraukia, atveria vaizduotę ir sukuria saugią saviraiškos erdvę. Klausydami istorijų pažįstame literatūrą, pasaulį ir save, mokomės. Pačioms bibliotekoms tai dar vienas kelias tobulėti, didinti paslaugų kokybę ir įvairovę.
Škotijoje, Glazgo pasakojimo centre, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojos gilino pasakojimui reikalingas kompetencijas. Pasakojimo technikų bibliotekininkai mokėsi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotame seminare-kūrybinėse dirbtuvėse „Pasakojame istorijas“. Dalyvius mokė Mezrab pasakojimo mokyklą (Mezrab Storytelling School) Amsterdame baigusi, šiuo metu Lietuvoje gyvenanti pasakotoja Milda Varnauskaitė. Panevėžio biblioteka savo patirtį apibendrino ir dalijasi su kitais - išleista metodika „Kaip pasakoti istorijas. Vadovas pradedantiesiems“ (2021 m.).
Panevėžys tęsia dar 2017 m. Anykščiuose nevyriausybinės organizacijos - Pasaulio anykštėnų bendrijos - pradėtą tarptautinį pasakojimo festivalį „SEKAS“ - projektą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į istorijų pasakojimą.
Istorijų Pasakojimas Teatre
Istorijų pasakojimas tampa Lietuvos teatro dalimi. Aktorius ir režisierius Aleksandr Špilevoj naudoja pasakojimo elementus daugelyje savo spektaklių. Jo teigimu, didžiausias skirtumas tarp įprastų spektaklių ir pasakojimo yra tas, kad pirmuoju atveju istoriją pasakoja arba vaidina personažai, antruoju - pats atlikėjas. Jam labai patinka, kad teatre gali susitikti ne žiūrovas ir išgalvotas personažas, bet žiūrovas ir aktorius. Tuomet aktorius pradeda pasakoti savo ar sukurtą istoriją būtent savo vardu - taip išreiškia ne savo personažo ar režisieriaus, bet būtent asmenines mintis, jausmus, pasaulėjautą. Tokio pobūdžio spektakliai sukuria labai atvirą santykį tarp žiūrovų ir aktorių, kurie tarsi susitinka pokalbiui.
Taip pat skaitykite: Karalienės vasarį: savivertė ir kalba
A. Špilevoj teigia, kad istorijų pasakojimas visada priklauso nuo to, kas, kam, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis pasakoja. Todėl aktoriai turi būti atviri nuolatiniams pokyčiams. Žodinės tradicijos palikimas įvairių kraštų tautosakoje nuolat kinta ir transformuojasi, nes keičiasi pasakotojai, jų pasaulėžiūra, tikėjimas ir pasaulio suvokimas.
Istorijų Pasakojimas Švietime
Populiarinant istorijų pasakojimą itin tikslinga dirbti su vaikais. Aktorius, režisierius, kūrybiškumo seminarų vedėjas Paulius Tamolė teigia, kad į istorijų pasakojimą sąmoningai pasuko maždaug 2017 metais. Tai įgūdis, kurį galima pritaikyti daugelyje visuomeninio gyvenimo sričių - nuo kultūros, švietimo iki verslo. P. Tamolė dirba su lietuvių kalbos mokytojais, lituanistinėmis mokyklomis užsienyje, organizuoja mokymus ir dalyvauja įvairiuose projektuose vaikams ir jaunimui.
Istorijų pasakojimas atranda savo vietą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Jis dėstomas ne tik kūrybos ir pramogų industrijų, videokūrybos ir medijų studentams, bet ir pasirinkusiems marketingą bei skaitmeninę komunikaciją. Studentams patinka istorijų pasakojimo paskaitos ir užduotys, nes jos leidžia pajausti studijų džiaugsmą ir žaidybinio proceso metu atrasti svarbius dalykus.
Taip pat skaitykite: Liepos mėnesio karalienės: dovanų idėjos
tags: #tik #karalienes #gimsta #spali