Šiandieninėje visuomenėje, kurioje mobilumas yra didelis, klausimai, susiję su vaikų išvežimu į užsienį, tampa vis aktualesni. Ypač tai svarbu, kai tėvai yra išsiskyrę arba nesusituokę, o vienas iš tėvų nori išvykti gyventi į kitą šalį su vaiku.
Lietuvos teisės aktai ir tarptautinės konvencijos reglamentuoja vaiko išvežimą į užsienį, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti abiejų tėvų teises. Nagrinėsime, kokie teisės aktai reglamentuoja vaiko išvežimą į užsienį, kokie yra globos teisės aspektai, ir kaip šie klausimai sprendžiami Airijos kontekste.
Teisinis reglamentavimas ir būtinas sutikimas
Dažnai kyla klausimas, ar reikalingas tėvo sutikimas išvežant vaiką į užsienį. Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Kito tėvo sutikimo nereikia tik tada, kai vaikas išvežamas trumpam į kitą Šengeno erdvės valstybę (pvz., atostogų, aplankyti emigravusios močiutės ar gydytis). Visais kitais atvejais kito tėvo sutikimas yra reikalingas. Apribojus tėvo valdžią, toks sutikimas nebūtų būtinas, bet tokiam griežtam kito tėvo teisių suvaržymui gali nepakakti teisinių pagrindų, čia jau reikia konkrečią situaciją analizuoti.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo
Visi pasidomekite Hagos konvencija del tarptautinio vaiku grobimo. Esame ES tad mums taip pat tai galioja. Be vieno is tevu sutikimo net jei turite globos teise negalite issivesti vaiko i kita valstybe nuotaliniam gyvenimui, nes taip pazeidziate kito tevo teise matytis su vaiku. Prisiminkite Rinau istorija. Jei tevas is kurio atemete vaika bus ambicingas, vaikas bus grazintas i lietuva o is jusu atimta vaiko globos teise, nes busite nusizengusi/es. Tad viska darykite pagal istatymus.Del neteiseto isvezimo ir vaiko grazinimo i Lietuva, remiant hagos konvencija galima butu kreiptis i anglijos teisma. Trukdymas bendrauti/neteisetas vaiko isvezimas gali buti pagrindas teismui keisti vaiko gyvenamaja vieta. Kaip vilniaus, silutes arba pakruojo savivaldybes vaiko teisiu apsaugos skyrius galetu grazinti is anglijos vaika i lietuva, arba pakeisti teismo nustatyta vaiko gyvenamaja vieta, lieka didele paslaptis. Bet pasikreipt i ta tarnyba reiketu bent profilaktiskai.
Taip pat skaitykite: Vaiko grąžinimo klausimai Lietuvoje
Tarptautinis vaiko pagrobimas yra neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises. Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija.
1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas.
Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą. Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas.
Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Taip pat skaitykite: Teisiniai nėštumo nutraukimo aspektai
Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje. Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.
Situacija Airijoje
Gyvenote Airijoje, daug metu. Nesenai grizome i Lietuva, bet vaikas paauglys 13m neadaptavosi Lietuvoje, beje vaika nuo mazumes augina mano antras vyras ji vadina teciu. Dabar nusprendeme grizti i Airija, nes vaikas nepritapo Lietuvoje. Jokio leidimo zinoma neturiu ir biologinis tevas jau 12 metu yra man nematytas, nes skyrybas keliau, jo nesurado… Kur ji ieskoti net nezinau. Klausimas toks ar galiu vel isvaziuoti, teismo sprendima turiu, kad vaikas gyvenamoji vieta su manimi. taigi Jūs turit įsiteisėjusį Teismo sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Jumis.
Jei turite teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su jumis, tai palengvina situaciją, tačiau biologinio tėvo sutikimas vis tiek gali būti reikalingas, ypač jei ketinate išvykti nuolat gyventi į Airiją. Net ir turint teismo sprendimą, rekomenduojama susisiekti su teisininku, kad įsitikintumėte, jog laikotės visų teisinių reikalavimų.
Teismų praktika
Kaip tik, neseniai mano vienos pažįstamos buvo sugrąžintas vaikas iš Švedijos dėl to, kad tėvas nedavė sutikimo, be jo išvežti vaiką į užsienį. Aišku privalėjo sugrįžti ir motina, nes vaikas po teismo sprendimo gyveno su motina. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis patvirtina šią praktiką.
Taip pat skaitykite: Teisiniai gimdymo namuose klausimai
Teismų praktika rodo, kad net ir tuo atveju, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, kito tėvo sutikimas yra svarbus. Jei tėvas nesutinka, vaikas gali būti grąžintas į Lietuvą, kaip parodė atvejis su vaiku iš Švedijos.
Nepilnamečių išvykimas į užsienį
Sveiki, ar gali 17metis vaziuot gyvent i uzsieni pas sese? Gali be raštiško vieno iš tėvų sutikimo( patvirtinto notaro) jeigu vyksta į šengeno šalį, o jeigu vyksta į ne šengeno šalį reikia raštiško sutikimo.
17-mečiams asmenims išvykimas į užsienį turi savų ypatumų. Jei nepilnametis vyksta į Šengeno zoną, jam gali nereikėti raštiško tėvų sutikimo, tačiau jei vyksta į ne Šengeno šalį, toks sutikimas yra būtinas.
tags: #teismas #neteisetas #isvezimas #globos #teise #airija