Tautvydo Barščio asmenybė ir jo verslo istorija atspindi laisvosios rinkos atsiradimo, skausmingo ir dramatiško, truputį komiško ir savaip žavaus, veidrodį. Jo gyvenimo kelias - tai pasakojimas apie atkaklumą, riziką ir gebėjimą įžvelgti galimybes net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Nuo Sovietų Armijos Iki Svajonės Apie Sraigtasparnį
Galbūt viskas prasidėjo gūdžiais sovietiniais laikais, kai jaunas sovietų armijos šauktinis iš Alytaus atsidūrė pavojingoje padėtyje. Grupė kareivių nekantriai laukė atskrendant sraigtasparnio, ir nuo to, ar jis atskris, ar ne, priklausė kareivių gyvybė. „Tada dingtelėjo mintis: jeigu liksiu gyvas, kada nors įsigysiu nuosavą malūnsparnį“, - prisimena T. Barštys. Iš tiesų jis įsigijo sraigtasparnį, kurio vertė siekia apie milijoną eurų.
Įmonių Grupės Kūrimas Ir Veikla
Šiuo metu T. Barštys yra „KG Group“, pernai pasiekusios bene 1,4 mlrd. Lt konsoliduotų pardavimo pajamų, valdybos pirmininkas. Šią grupę sudaro: „Kauno grūdai“, Vilniaus paukštynas, Kaišiadorių paukštynas ir kitos smulkesnės antrinės įmonės. T. Barščiui su sūnumi priklauso 77 proc. akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ akcijų. Bendrovėje dirba per 3 tūkst. darbuotojų. Įmonių grupės veikla apima visą rinkos grandinę „nuo lauko iki stalo“. Miltai, pašarai, paukštiena, mėsos gaminiai, ekologiški maisto produktai, pažymėti vartotojui gerai žinomu „KG“ prekės ženklu.
Rinkos analitikai pabrėžia, kad T. Barščiui kaip niekam kitam pavyko įsitvirtinti ekonomistų vadinamoje klasikinėje rinkoje - gamyboje. Net verslo aušros laikais „Kauno grūdai“ nerinko indėlių, nespekuliavo nekilnojamuoju turtu, nedarė pinklių finansinių operacijų. Tvirtinosi tais socialistinės sistemos kracho laikais itin sudėtingoje žemės ūkio ir maisto pramonės srityje. Malė miltus, gamino pašarus, augino vištas, kiaules.
Kelias Į Verslo Aukštumas
T. Barščio kelias į milijonieriaus aukštumas prasidėjo nuo eilinio gamybos cecho darbuotojo. Jis kilęs iš Dzūkijos, 1977 metais baigė Alytaus politechnikumą. Žaidė rankinį, jau tada pasižymėjo sportininkui būdingu atkaklumu, kovingumu. Motina dirbo prekybos srityje, tėvas - Alytaus mėsos kombinate cecho meistru.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Nepriklausomybė ir greta ėjęs kapitalizmo atgimimas darbininką Tautvydą paskatino iš esmės keisti gyvenimą. Jis palengva įsigijo daugumą „Kauno grūdų“ akcijų ir iki 1996-ųjų tapo pagrindiniu šios įmonės akcininku. T. Barštys prisimena, kad kiti pradedantieji verslininkai pasukiodavo pirštą prie smilkinio matydami, kaip jis ėmėsi su žemės ūkiu susijusios veiklos tuo metu, kai griuvo kolūkiai, kaimiečiai draskė fermas.
„Pereinant į rinkos ekonomiką, visos 16 Lietuvoje veikusių grūdų perdirbimo įmonių per metus sumaldavo apie 2,5 mln. tonų grūdų. Mes buvome tik rinkos vidutiniokai. Kad galėtume gauti pelną, įsigijome paukštynus, kiaulininkystės kompleksą. Gamindavome pašarus, jais šerdavome gyvulius, parduodavome mėsą ir taip gaudavome pinigų grūdų perdirbimo gamybai išlaikyti. Vėliau pasirodė, jog mūsų strategija pasitvirtino“, - pasakojo kaunietis. Jo manymu, Lietuvos verslui sunkiausia buvo iki 2004-ųjų, iki Lietuvai įstojant į ES gretas. „Vakarų rinkos buvo užvertos, Rytų - nepatikimos. Tik įstojus į ES baigėsi netikrumas, galima buvo normaliai pradėti dirbti. Todėl ryžtingai nepritariu politikams, kurie burnoja prieš Europos Sąjungą, ar manantiems, jog ES narystė Lietuvai tik pakenkė“, - teigė verslininkas.
Sunkumai Ir Išbandymai Verslo Pradžioje
Pirmieji žingsniai į verslą buvo itin sunkūs, dramatiški ir dėl teisinės netvarkos, nusikaltėlių pasaulio išpuolių - T. Barščiui teko savo kailiu pajusti spyglius epochos, kurią ekonomistai vadina „pradinio kapitalo kaupimu“ ar „laukiniu kapitalizmu“.
Verslą kaunietis pradėjo, kai vyko stichiška privatizacija, sąlygas diktavo organizuotos nusikaltėlių grupuotės. Akistatos su mafija neišvengė ir T. Barštys. Banditai Alytuje 1994 metais nužudė jo brolį. „Turėjau samdyti apsaugininkus, namo važiuodavau vis kitu keliu“, - ne itin noriai paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio košmarą prisimena verslininkas.
Gandai Ir Kontraversijos
Tiesa, apie T. Barštį sklinda įvairių gandų, į kuriuos verslininkas sakė jau seniai nekreipiantis dėmesio. Pavyzdžiui, anksčiau kalbėta, kad ir pats T. Barštys verslo pradžios buvo susijęs su Kauno daktarais ir kitomis mafijos struktūromis.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
„Kauno grūdų“ vadovas neslepia, kad pažinojo vieną kitą Kauno šešėlinio pasaulio asmenybę nuo jaunystės laikų ir pripažino, jog pasisveikindavo, susitikęs gatvėje ar renginyje. „Aš ne toks, kad suraukčiau nosį, sutikęs senų laikų pažįstamą, kaimyną, net jei jo veikla ne prie širdies. Ir tikrai pripažįstu, kad nusikaltėliai 10-ojo dešimtmečio viduryje buvo įžūlūs, reketavo verslininkus. Bet aš banditams nedaviau nė cento. Šiaip aš dosnus, bet jei mane bando palaužti prievarta, užsispiriu“, - tikino T. Barštys.
Politinė Veikla Ir Kritika
Kauno Malūnininku vadinamas verslininkas teigia nusivylęs šalies ir ypač Kauno savivaldybės politikais, jo nuomone, paskendusiais neveiklumo ir korupcijos baloje. „Nušiurusi Laisvės alėja, miestas tuštėja, jaunimas emigruoja. O jei verslininkai imasi iniciatyvos ką nors daryti, gauna per galvą. Prieš keletą metų Laisvės alėjoje buvau atidaręs valgyklą senjorams. Siūliau Panemunėje, Vaidoto gatvėje, įsteigti šiuolaikiškus senelių namus. Bet man atsakyta - nesikišk į socialinę rūpybą, nukentėsi. Supratau, jog socialinė rūpyba yra labai saugomas valdininkų verslas“, - kalbėjo T. Barštys.
Paklaustas, kodėl jis jau antrą kadenciją iš eilės dalyvauja Kauno miesto tarybos veikloje, atsakė su jam būdingu humoru: „Man patinka kaip lydekai karosus baloje pavaikyti.“
Parama Ir Labdara
Kauno Malūnininkas iš tiesų nėra šykštuolis, jo įmonių grupė minima tarp dosnių rėmėjų ir mecenatų. T. Barštys daug padėjo žymiam skulptoriui Stasiu Žirguliui įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Rėmė operetės pastatymą Kauno pilyje, krepšinį. Bet kaip pasiaukojančio labdario jis savęs nevaizduoja. „Kadangi galiu, tai duodu. Negalėčiau - neduočiau“, - sakė jis.
Verslo Paslaptys
Kokia nuo malūno iki įmonių grupės kelią nuėjusio T. Barščio paslaptis? Ar svarbiausia - išsilavinimas? Ar norint tapti sėkmės lydimu verslininku užtenka perskaityti krūvą ekonomikos vadovėlių, ar yra koks nors ypatingas verslo genas? „Jeigu taip būtų, ekonomikos dėstytojai būtų turtuoliai. Bet jie gyvena iš kuklaus dėstytojo atlyginimo“, - pažymėjo T. Barštys.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Jo manymu, verslo gyslelė turi būti įgimta, tik įgimtai savybei ugdyti reikia ir mokslo, ir praktikos. Verslininko nuomone, praktika svarbesnė. Bet svarbiausia, T. Barščio manymu, „kieti kiaušai“. Jis mano, jog polinkį verslui paveldėjo iš motinos, gabios ir Alytuje labai gerbiamos prekybininkės. Visa kita lėmė atkaklus darbas ir drąsa imtis rizikos.
Į mokslą T. Barštys nenumojo ranka. Jis 2005 metais baigė vadybos ir verslo administravimo studijas Kauno technologijos universitete. 2009-aisiais - Lietuvos veterinarijos akademiją. Tais pačiais metais jis tapo zootechnikos mokslų daktaru - apsigynė disertaciją tema „Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir produkcijos kokybei“.
Šeima Ir Įpėdiniai
T. Barštys jau seniai aprūpinęs ir save, ir šeimą. Jis didžiuojasi savo įpėdiniu sūnumi Tautvydu, kuris studijuoja Londone. „Jis jau naujos kartos, kitokio mąstymo jaunuolis, kosmopolitas“, - juokauja verslininkas.
Milijonierius kartais girdi aplinkinius stebintis - kurių galų dar dirbti, juk galima parduoti verslą, pasidėti solidžią sumą į banką ir mėgautis gyvenimu. „Negalėčiau dykinėti, aš jau tapau savo verslo įkaitu. Pagaliau juk esu atsakingas už tris tūkstančius žmonių - savo darbuotojų.
Tautvydo Barščio Sūnus Tautvydas Jaunesnysis
Tautvydo Barščio sūnaus Tautvydo Barščio turtas vertinamas 72 mln. eurų. Verslininkas labiausiai žinomas kaip įvairių sporto šakų entuziastas: yra žaidęs krepšinį, dalyvauja automobilių lenktynėse, bėgimo maratonuose, triatlono „Geležinis žmogus“ varžybose. Tėvo bendrovėje jis užima pirkimo grupės vadovo pareigas.
Ligos Diagnozė Ir Gyvenimo Pokyčiai
Mesti ilgus metus kurtą verslo imperiją ir į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis garsų šalies verslininką privertė išgirsta negailestinga ligos diagnozė - vėžys. Tuomet žinomas vyras nutarė sulėtinti gyvenimo tempą ir, kaip pats sako, gyventi dėl savęs. „Aš manau, kad labai laiku atsistojau ir nuėjau nuo stalo. Nes vis tiek įtampa, nervai. 40 metų gyvenau svetimų žmonių gyvenimą, o dabar gyvenu savo gyvenimą. Šitie mano metai tai yra žymiai fainesni, žymiai malonesni“.
Žirgynas Kaip Naujas Etapas
Gyvenime atėjo momentas, kai verslininkas suprato, kad tikroji prabanga nėra triukšmingi vakarėliai ir miesto šurmulys, o galimybė būti su savimi, bičiuliais bei šeima, drauge mėgautis tyla ir gamta. Jis atvirai pasakos ne tik apie save, bet ir žirgyno bei tėvų namo atkūrimo procesą, kuris tapo ne tik šeimos istorijos išsaugojimo projektu, bet ir nauju jo paties gyvenimo etapu.
Atstatant tėvų namą, o šalia įkuriant žirgyną ypatingas dėmesys buvo skirtas ne tik autentiškai architektūrai, bet ir aplinkai - čia įkurdinti išskirtiniai žirgai. Jo arklidėse laikoma ir prižiūrima daugiau nei 60 žirgų. „Royal Horse Resort“ žirgyne savo milijonus kainuojančius ristūnus verslininkui prižiūrėti patiki netgi arabų šeichai.
Praeities Šešėliai
Kauno miesto tarybos narį Tautvydą Barštį pasivijo praeities šešėliai. Rinkėjai mato nepriekaištingo verslininko paveikslą. Kai redakciją pasiekė informacija apie galimas politiko praeities nuodėmes, dienraštis pradėjo tyrimą.Buvusi Žiegždrių psichiatrijos ligoninės skyriaus vedėja Romualda Usavičienė atvirai pareiškė: „Ketvirtajame vyrų skyriuje gulėdavo neramūs ligoniai, galintys pasielgti labai ūmiai ir aštriai. Tai buvo potencialiai pavojingų ligonių skyrius. Prisimenu, kad T.Barštys gulėjo ketvirtojo vyrų skyriaus palatoje, prieš pat gydytojų kabinetą. Jis ten gulėjo labai ilgai. Buvo ramus, problemų nekėlė.„Aš į Žiegždrius buvau atvežtas iš Černiachovsko specialiosios psichiatrijos ligoninės-kalėjimo 1986 m. Tuomet įsiminiau, kad tai buvo aukštas, šiek tiek mikčiojantis vyras. Ligoniai daug apie T.Barštį pasakojo. Iš T.Barščio Balaikos gaudavę visokių deficitinių prekių, kurių parūpindavo kažkokios parduotuvės vedėja dirbusi jo mama”, - sakė A.Bakas.„Tautvydas Barštys buvo mūsų pacientas - gulėjo ketvirtajame vyrų skyriuje. Kodėl žmonės galėtų bijoti jų interesams turinčio tarnauti tarybos nario? Gal paskui T.Barštį velkasi kriminalinės istorijos?„Dažniausiai į tą skyrių patekdavo teisti asmenys. T.Barštys tais laikais buvo dar studento amžiaus. Į Žiegždrius jis pateko dėl reikalų Baltarusijoje - vežė iš ten padangas. Šitas (T.Barštys - red. pastaba) atsigulė pas mus.„Rašėme kažkokius raštus, bet juos rašėme su daktaru Antanu Kriščiūnu. Tai seni laikai. Nenoriu jų prisiminti ir sukelti kam nors nepatogumų.„Atsimenu, kad vieną kartą T.Barštys nelauktai buvo perkeltas į penktąjį vyrų skyrių. Paranojiškos formos šizofrenija - labai sunki ir nepagydoma liga. Tai patvirtino ir laikinai Žiegždrių psichiatrijos ligoninės vadovės pareigas einanti Rasa Dumbliauskienė.Žiegždrių ligoninės kasdienybę 1992 m. išleistoje knygoje „Bepročių pasaulyje” aprašęs Henrikas Klimašauskas pasakoja apie čia viešpatavusius santykius. Kai vienas ligonis nesutiko, kad jam būtų įleista stipri injekcija, „seselė pasišaukė tris sanitarus (…) Atėję į palatą, šitie banditai sutartinai puolė ir užgriuvo ligonį, o seselė suleido vaistus. Jos vadovas Zenonas Vaigauskas ėmė svarstyti, kad sovietmečiu psichikos ligų diagnozės galėjo padėti apsisaugoti nuo įvairiausių persekiojimų.1980 m. pradžioje T.Barščiui krito įtariamai dėl nusikaltimų serijos. Tų metų pabaigoje jis pradėjo „aktyviai skųstis galvos skausmais, nurodydamas, kad anksčiau jau gydėsi Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Jo elgesys buvęs neadekvatus”, - rašoma antspaudu patvirtintame ekspertizės akte Nr. 128, kurį 1984 m. balandžio 17 d. Komisijos išvadose toliau teigiama: „Pagal T.B. nusiskundimą Minsko respublikinėje psichiatrijos ligoninėje buvo atlikta stacionarinė ekspertizė. Pagal ekspertizės aktą konstatuota, kad T.B. „Pirmą kartą gulėjo 1981 02 19 - 1982 06 04. Prieš atsiguldamas buvo nustojęs bendrauti su aplinkiniais, blogai miegojo, dažnai skaudėjo galvą, pablogėjo nuotaika, girdėjo balsus, kurie liepė daryti kažką blogo. Gydytas, išrašytas su diagnoze: paranojiškos formos šizofrenija. Po to dar du kartus gulėjo Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. 1983 m. balandį jam buvo pripažinta II grupės psichinė negalia. Remiantis išdėstytu, komisija daro išvadą, kad T.B. Nurodyti psichikos susirgimai neleidžia tiriamajam atsakyti už savo veiksmus ir juo valdyti. Dėl savo psichinės sveikatos stovio T.B.T.Barštys kaip neveiksnus pilietis buvo apibūdintas ir Žiegždrių psichiatrijos ligoninės išvadose (iš ligos istorijos Nr. 865/83): „Diagnozė: šizofrenija, paranoidinė forma, vidutiniškai progresuojanti eiga. Ligonis protarpiais būdavo grubokas, pradėjo nesilaikyti skyriaus režimo. 1983 07 14 buvo išleistas į atostogas, tačiau iš atostogų negrįžo.1984 m. gruodį kreipėsi į tuometį Alytaus rajono liaudies teismą, kad būtų panaikintas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje.1987 m. pavasarį buvo įsilaužta į Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytojos kabinetą. Pavogtas naujas radijo imtuvas „Estonia” ir išneštas seifas. Vagys seifą nutempė į netoli ligoninės esantį miškelį. Seife buvo ligonių bylos, kurias vagys tiesiog išbarstė miške. Šį epizodą neblogai atsimena ir A.Bakas. „Vagystę įvykdė toks narkomanas Kybartas. Tačiau ligoninės vadovybė perspėjo, kad niekam apie tai nebūtų pranešta. Prašė, kad tylėčiau iš aš. Vyresnioji archyvarė Onutė Mitrulevičienė informavo, kad ieškomos bylos saugojimo terminas jau pasibaigęs. 1984-1985 m. Alytaus rajono liaudies teisme nagrinėtos bylos buvo sudegintos 2003 m.Epizodus iš T.Barščio gyvenimo Žiegždrių psichiatrijos ligoninės papasakojęs kaunietis A.Bakas - gana žinomas žmogus. Jis yra Lietuvoje bene populiariausio šuns senbernarės Bitės šeimininkas. Už tokį sprendimą A.Baką nuteisė karo tribunolas ir pasiuntė į Irkutsko specialųjį kalėjimą. „Algimantą Baką gerai atsimenu. Tas žmogus atrodė savo vietoje - ramus, paslaugus, kultūringas. Pavyzdžiui, galėjo gražiai apkarpydavo tvorą, gerai atlikti kitus jam pavestus darbus.„Jis buvo paslaugus, tvarkingas ir labai drąsus. Kartą iš kalėjimo atvežtas agresyvus ligonis įsitvirtino viename kabinete.„Kauno diena” ketino pasikalbėti su T.Barščiu apie mįslingą jo praeitį, apie to laiko aplinkybes, palikusias jo biografijoje pribloškiančius pėdsakus. Netrukus klausimai jam buvo nusiųsti, tačiau atsakymų nesulaukta. Bandėme su juo susisiekti telefonu, bet į skambučius niekas neatsakė.T.Barštys jau ne vieną kadenciją savo kišenėje nešiojasi Kauno miesto tarybos nario mandatą. Panašiai kalbėjo ir J.Kairys. Paklausta, ar nebandė iš T.Barščio pareikalauti pasiaiškinimo, G.Sviderskytė sakė: „T.Barščiui neskambinau, nes, manau, tai yra beprasmiška. Jis taip pasielgė, nes, kaip sakoma, „vsio zakono”. O žmonių suvokimas apie bendražmogiškąją moralę ir apie bendražmogiškąsias vertybes yra skirtingas.T.Barštys savo reklaminėje kompanijoje nesuderinęs panaudojo žurnalistės Gražinos Sviderskytės ir kitų žmonių atvaizdus. Tai buvo akivaizdus teisės į atvaizdą pažeidimas.Situacija dėl T.Barščio teistumo paradoksali. Tačiau vien tai konstatuoti, manyčiau, nepakanka. Manau, šiuo atveju labai svarbu siekti sužinoti kuo daugiau, negalima nuleisti rankų. Tai atitinka politiko viešumo statusą."Bandymas slėpti praeitį - akivaizdus rinkėjų klaidinimas. Mes dažnai svarstome, kokią reikšmę turi politikų gyvenimo faktai. Pavyzdžiui, naujieji politikai ypač pasisako už reitingavimą."Labai mažai yra galimybių gilintis į politiko biografiją: kas jis iš tiesų yra, kaip jis gyveno, kokia aplinka ir kokie įpročiai jį formavo? Kur kas svarbiau pasidaro tai, kiek jį kartų rodė per televizorių, kiek kokių juokų prikrėtė, kiek plakatų iškabino. Politikas nėra baltas lapas.Savo mintimis dėl publikacijos pasidalijęs miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas sakė: "Gal žmogui atsitiko nelaimė. Bet jei jis tokiu būdu nuo ko nors slapstėsi, tai, aišku, blogai. Bet manau, kad vis daugiau atsiranda sugebančių žvelgti giliau, ir labai gerai, kad spauda padeda atskleisti slepiamus užkulisius. Kuo informacija apie politikus yra išsamesnė, tuo geriau rinkėjams."Publikacijoje buvo kalbama apie šizofreniją. Nenoriu daug kalbėti, bet T.Barštys visada buvo nenuspėjamas. Pavyzdžiui, Kauno rotušėje per įvairius priėmimus žurnalistes moteris yra išvadinęs negražiai. Jis spontaniškai gali padaryti ką nors netinkama ir pan. Man, kaip tarybos nariui, daug maloniau bendrauti su bet kuriuo tarybos nariu nei su T.Barščiu, nes jis nelinkęs išklausyti kitos nuomonės. Aš tikrai nesu verslininkas ir negaliu pasakyti, kad tuos reikalus išmanyčiau geriau nei T.Barštys. Bet jei jau jis dedasi toks gabus, galėtų daugiau turėti ir atsakomybės: dažniau lankytis tarybos posėdžiuose, rūpintis smulkiuoju verslu ir panašiai. Tačiau šito tikrai nesijaučia.
Šeimos Verslas Ir Tradicijos
Šeimų verslo tradicija pasaulyje skaičiuojama dešimtmečiais, o kai kur net šimtmečiais. Tačiau Lietuvoje, kuri gyvena tik 25-uosius laisvės metus, ši tradicija - visiška naujovė.Tautvydas Barštys po truputį perleidžia verslą savo vaikams Tautvydui ir Klaudijai. Jis tikina, kad versle yra ir laimėjimų ir pralaimėjimų, tad vis tiek geriausia yra atsigręžti į šeimą. Skirtumas tik tas, kad dabartinė jaunoji karta auga šiltnamio sąlygomis ir į verslą žiūri kitaip. „Nemato tos pusės verslo, kiek tai kainavo laiko ir nervų. Jei šeimos ir palikuonių nėra, tai ir tavo verslo niekam nereikia. Tai yra velniškai skaudu, o jei turi įpėdinius, tai galbūt ir verslą patobulins. Žmogaus gyvenimas yra per trumpas, apie 40 metų ciklas kažką sukurti. Manau, kad tai gera praktika persipynusios verslo tradicijos šeimoje. Daug kartų diskutuojame su savo vaikais. Jiems nėra gal didelio įdomumo šiame versle. Dabar kartos turi kitą vizija, kad nori turėti mėgstamą darbą. Iš pradžių gal nebuvo ir mano tai mėgstama, bet reikia stengtis ir dirbti. Beje, savo vaikų klausiau, ar jiems padėti parduoti akcijas, ar nori padėti plėsti verslą. Jie pasirinko, kad nori turėti verslą“, - tv3.lt portalui pasakoja T. Barštys.Pašnekovas sako, kad tikrai sunku nuspręsti, kokia bus ateitis, nes šeimų verslo tradicijos Lietuvoje nėra.„Ir teisinės bazės nėra, kaip verslą palikti šeimoje. Šeima didėja, viskas keičiasi ir negalima sakyti, kad taip bus amžinai. Jei paimti šeimos įmonių didelių nėra labai daug pasaulyje, bet tos kurios išlikusios, jos yra labai didelės. Iš tikrųjų „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“ patirtis rodo, kad šeimos verslas yra efektyvus“, - mano D. Trumpa.
Turtingiausios Lietuvos Atžalos
Žurnalas TOP 500 suskaičiavo, kiek Lietuvoje yra jau akcijų turinčių ir turtą bei verslą iš milijonierių tėvų perimančių atžalų.
Apačioje pateikiame turtingiausiųjų atžalų TOP10. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas.
Žinoma, Lietuvoje turtingųjų verslininkų auginančių atžalas ir ruošiančių savo įpėdiniais yra daug daugiau. Tačiau į reitingą, jie nepatenka, nes nors ir užima aukštas pareigas tėvų įmonėse, milijonų iš akcijų dar nekaupia. Tai ir Matijošaičių, Dargių, Avulių šeimos.
- Dalius Trumpa, „Rokiškio pienas“, 12 mln. eurų
- Laura Blažytė, „Vikonda“, 12 mln. eurų
- Justas Kučinskas, „Arvi“, 16 mln. eurų
- Andriejus Paleičikas, „Vaizga“, 18 mln. eurų
- Kristina Paleičikaitė, „Vaizga“, 18 mln. eurų
- Renata Paleičikaitė-Polujanskienė, „Vaizga“, 18 mln. eurų
- Andrius Kiznis, „Lietpak“, 64 mln. eurų
- Tautvydas Barštys jaunesnysis, „KG Group“, 72 mln. eurų
- Artūras Rakauskas, „Kesko Senukai“, 104 mln. eurų
- Viktorija Lubytė, „Achemos grupė“, 140 mln. eurų
- Jūratė Žadeikienė, „Achemos grupė“, 142 mln. eurų
Verslo Valdymo Konsultanto Įžvalgos
ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas teigia, kad mūsų laukia šiek tiek pavojų ir rizikų, jog tėvai gali nemokėti perduoti verslo ar nepakankamai redukuoti vaikus, tad jaunesnieji paveldėtojai nesugebės išsaugoti verslo. „Taip sakoma, kad trečia karta paprastai iššvaisto viską ką uždirbto pirmosios dvi. Rizika yra tokia, kad perduodant verslą kaip paveldėtą turtą, nebus kokybiškai suvokiama to verslo paskirtis. To verslo prasmė, su kokiais iššūkiais susiduria. Verslas nukrenta kaip duotybė. Klausimas, kiek anksti ir, kiek ilgai yra įtraukti vaikai į verslo valdymą. Kiek jie yra paruošti, galų gale, ar turi reikalingą išsilavinimą, ar bent jau žinias. Jau matome tokių pavyzdžių Lietuvoje - Matijošaičių, Dargių, Rakauskų šeimos.Tad perdavimo sėkmė, manau, priklausys labai individualiai nuo kiekvieno tėvo-vadovo taktikos paruošti vaikus paveldėjimui. Per įtraukimą į verslą, supažindinimą su klausimais ir sprendimų priėmimo procesu“, - sako verslo konsultantas.Verslo konsultantas įžvelgia ir naudą. Dažnai įmonių įkūrėjai ir savininkai išlaviravo krizių laikotarpiu, mokėjo derėtis su Rusija, tačiau dabar verslo kultūra keičiasi, sukama į Vakarus, dėl to tie patys metodai ar įgūdžiai nebetinka. „Reikia modernesnės vadybos, skaidresnio valdymo, daugiau empatijos suprasti savo partnerį, tiekėjus ir pan. Kai kurias, vietoje įstrigusias įmones, kaip tik paskatinčiau kuo greičiau kviestis jaunesnę kartą ir įsileisti į valdymą“, - tv3.lt portalui komentuoja verslo valdymo konsultantas.