Įvadas
Šiandien Z kartos atstovai žengia į darbo rinką, kuria šeimas ir susiduria su naujais iššūkiais: nuo augančių kainų ir sunkiai prieinamo būsto iki geopolitinės įtampos. Jaunimo tematika dažnai sulaukia prieštaringų nuomonių - vieni teigia, kad Z karta per daug pasyvi ar tingi, kiti - kad pernelyg įsitraukusi į technologijas. Tikslių Z kartos gimimo metų nėra, skirtingi šaltiniai nurodo įvairias datas. Pavadinimas „Z karta“ pirmą kartą pavartotas dar 1993-iaisiais - dar iki šios kartos atsiradimo.
Z karta gerovės valstybėje: tarp baimės ir technologijų
„Šeima gali būti ir iš nepasiturinčiųjų, tačiau vidutiniškai, aplinka yra gerovės valstybės aplinka, kurioje prarandama fiziologinė baimė dėl bado, nepritekliaus. Net ir aukščiausiame skurde žmonėms yra garantuotos tam tikros minimalios pajamos, būsto galimybės ir maisto atsargos“, - pasakoja prof. B. Šioje aplinkoje auganti Z karta taip pat yra pirmoji, gimusi technologijų amžiuje. Technologijos padeda jiems integruotis moderniame pasaulyje, tačiau tuo pat metu gali tapti ir silpnybe.
Lūkesčiai darbo rinkoje: lankstumas ir augimas
Z kartos atstovai į darbo rinką žengė su aukštais lūkesčiais. Kaip teigia Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Tautvydas Vencius, jaunimui svarbu, kad visos darbo formos, ypač nuotolinis darbas, būtų prieinamos ir lanksčios. „Jaunos kartos lūkesčiai yra labai dideli. Todėl vyresniems kartų atstovams kartais gali atrodyti, kad jaunimas, dar neturėdamas daug patirties, jau nori daugiau - ir uždirbti daugiau, ir turėti lankstesnes darbo sąlygas“, - sako T. Vencius.
Be to, universiteto mokslo darbuotojas atkreipia dėmesį, kad keičiasi ir Z kartos vertybės, pavyzdžiui, lojalumas vienai įmonei. „Darbo vieta nebėra didžiulė vertybė: jaunimas nebėra linkęs visą gyvenimą likti vienoje įmonėje, kaip galbūt galvojo ankstesnės kartos. Dėl aukštų lūkesčių jie labiau linkę keisti darbo vietą ir neprisirišti. Jei kažkas nepatinka - tiesiog pasako vadovui“, - aiškina T. Vencius.
Panašiai kaip ir tūkstantmečio karta, arba Y karta, Z karta išmoko klausti grįžtamojo ryšio. „Nes jie nori žinoti, kur yra ir ką daryti, kad pasiektų tikslą, kurio siekia. Jie orientuoti į augimą ir karjerą - vietoj to, kad dvidešimt metų darytų tą patį“, - teigia G. Ruduo. Ankstesnėms kartoms tokie reikalavimai gali pasirodyti kaip „išlepusiųjų“, tačiau jie atspindi globalų pokytį darbo kultūroje. Kai kuriose įmonėse vis dar vyrauja pasenę standartai - stiprios hierarchijos, ribota komunikacija ir mažos algos. Anot T. Venciaus, kalbant apie darbo vietas Lietuvoje, susirūpinti dėl įsidarbinimo Z kartai tikrai nereikėtų - ateitis atrodo palanki. Kodėl? „Mažėja žmonių Lietuvoje, Europos Sąjungoje, todėl mūsų regionui yra trūkumas. Tai gera žinia“, - pasakoja prof. B. Gruževskis.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Stresas ir kritika: iššūkiai gerovės visuomenėje
Nors Z karta užaugo aukščiausios gerovės aplinkoje ir nepatyrė fiziologinio nepritekliaus, daugelis jos atstovų vis tiek sunkiai tvarkosi su stresu ir kritika. Pasak prof. B. Gruževskio, „Jiems labai sunku veikti, kai yra nepriimanti atmosfera. Kažką gerai daro - bet kiti to nepastebi, neįvertina, todėl labai sunkiai tai išgyvena. Jeigu vaikas nelankė kokios sporto mokyklos, nedalyvavo veiklose, kuriose reikia kovoti ar konkuruoti, tai jam neišsivysto tai, kas sudaro laimingo gyvenimo pagrindą. Neišsivysto galimybė funkcionuoti nepatrauklioje aplinkoje.“ Dėl to, prof. B. Gruževskio nuomone, gerai išsivysčiusiose Vakarų šalyse daugėja psichologinių sutrikimų.
Pasak profesoriaus, kuo geriau žmonės gyvena, tuo didesnė tikimybė, kad jie jausis nelaimingi. Daugelis jaunimo nebežino, kaip pasirinkti tinkamą kelią, sunkiai susitvarko su darbo ir asmeniniais iššūkiais, o stipresnis streso poveikis dar labiau didina nepasitenkinimą. Kaip bebūtų keista - didesnis laisvės lygis ir poreikių tenkinimas nelemia didesnio pasitenkinimo. Profesorius pabrėžia, kad tai kenkia ne tik asmeniui, bet ir ekonominei sistemai bei valstybei. „Praranda motyvaciją veikti, bendrauti ar draugauti. Tokiu būdu nukenčia ne vien jo socialinis, bet ir ekonominis aktyvumas. Dažnai neišeina į darbą, ima nedarbingumo lapelius“, - teigia prof. B. Gruževskis.
Technologijos ir šeimos kūrimas: užsitęsusi paauglystė
Psichologė G. Buinickaitė sako, jog dėl technologijų įtakos ir socialinių tinklų vartojimo Z kartos paauglystė užsitęsia ilgiau. Tokio reiškinio padariniai lemia tai, kad Z karta gana vėlai ima kurti šeimas. Kita priežastis - savęs ieškojimas ir plačios galimybės tai daryti. „Turime suprasti, kad pailginome paauglystę. Kaip aš galiu galvoti apie šeimą 25-erių, jeigu aš vis dar esu paauglys? Man dar trūksta tos gyvenimiškos patirties, nelabai ir noriu. Nors prof. B. Gruževskis pažymi, kad mažėjantis gimstamumas ilgainiui lems darbo jėgos trūkumą, psichologė G. Buinickaitė gimstamumo, bent jau Lietuvoje, neišskiria kaip didelės problemos - anot jos, Z karta yra panašiai „nusivėlinusi“ kaip ir Tūkstantmečio karta, kurios atstovai vaikų susilaukdavo apie trisdešimtuosius gyvenimo metus.
Geopolitinė įtampa ir finansinis saugumas
Socialiniai tinklai ir internetas stipriai formuoja žmonių pasaulėžiūrą. Geopolitiniai įvykiai bei svarbūs pasauliniai sprendimai veikia ir jaunus žmones, vis dažniau svarstančius apie savo ateities perspektyvas. „Ekonominės krizės patyrimas paveikė jų požiūrį į ateitį. Jie supranta, kad bet kada gali įvykti netikėti finansiniai sukrėtimai, todėl daugiau dėmesio skiria savarankiškumui, finansiniam saugumui ir pajamų šaltiniams“, - sako G. Buinickaitė.
Būsto kainos: neįveikiama kliūtis?
Daug Z kartos atstovų patiria stresą galvodami ir apie nekilnojamąjį turtą. T. Vencius teigia: „Nereikia nė Amerikos, kad pastebėtume vis didėjančias kainas. Būstą įsigyti dabar sunku ne tik Z kartai, bet ir visam jaunimui. Pagal daugumos Lietuvos gyventojų pajamas, NT kainos šiandien beveik nepavejamos - norint įsigyti būstą, būtina paskola ar pradinis kapitalas. „Buvo paskata jaunoms šeimoms įsigyti būstą, tačiau tai jaunimui nepasirodė patrauklu. Žinoma, prašymų buvo ir valstybė juos įgyvendino, bet sprendimas sulaukė kritikos - būstą buvo galima įsigyti tik regionuose. Vis dėlto jaunus žmones traukia didmiesčiai, nes čia daugiau darbo galimybių“, - aiškina T. Vencius.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
tags: #boguslavas #gruzevskis #gimimo