Kauno miestas, siekdamas užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą, nuolat investuoja į šią sritį. Tačiau ši sritis susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant vietų trūkumu ir baigiant finansavimo klausimais. Šiame straipsnyje apžvelgsime Kauno vaikų darželių situaciją, aptarsime naujausius pokyčius, iššūkius ir plėtros perspektyvas.
Ikimokyklinio Ugdymo Finansavimas ir Mokesčiai
Kauno miesto savivaldybė kasmet skiria didelę sumą - vidutiniškai 31,35 mln. eurų - ikimokyklinio ugdymo organizavimui ir įgyvendinimui. Taip pat, 2019 metais buvo numatyta per 400 tūkst. eurų kompensacijoms už privačių darželių paslaugas. Pagal praėjusių mokslo metų duomenis, vieno vaiko išlaikymas per mėnesį siekia nuo 267 iki 335 eurų, įskaitant valstybės, savivaldybės ir specialiąsias lėšas.
Vis dėlto, tėvams tenka prisidėti prie ikimokyklinio ugdymo išlaidų. Politikų patvirtinta nauja tvarka nustatė, kad atlygis už ikimokyklinio ugdymo paslaugas siekia 9,20 euro už kiekvieną vaiko lankytą ar nelankytą, bet nepateisintą dieną. Jeigu vienas iš tėvų deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kaune, lengvata bus perpus mažesnė - 4,31 euro, o mokestis už ugdymo paslaugas kainuos 4,89 euro už dieną. "Svetimi" mokės tiek pat, kaip ir miesto gyventojai, jeigu jų atžalos Kauno darželyje lanko priešmokyklinio ugdymo grupę. Tuomet gyvenamosios vietos deklaracija nėra svarbi.
Svarbu pažymėti, kad daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms taikomos lengvatos, 0,58 euro (vaiko lankytos dienos) mokestį mažinant perpus ar išvis atleidžiant nuo jo. Šie dydžiai nustatyti 2012 metais ir, nepaisant kainų augimo, iki šiol nesikeitė.
Kauno Miesto Tarybos Sprendimas ir Kontroversijos
Spalio 15-ąją priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas sukėlė didelį rezonansą. Lietuvos tėvų forumas (LTF) kreipėsi į teismą dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės sprendimas nekompensuoti kitų savivaldybių vaikų išlaikymo miesto darželiuose galimai juos diskriminuoja. Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius ragino šį sprendimą gerai apgalvoti, nes jis galimai pažeidžia teisės aktus. Sprendimas turėjo įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tačiau to gali ir nebūti: Lietuvos tėvų forumas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, skųsdamas sprendimą, nes jis galimai pažeidžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijoje numatytą sąlygą, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausi yra vaiko interesai. Taip pat toks sprendimas galimai diskriminuoja žmones pagal gyvenamąją vietą ir taip pažeidžia ES pagrindinių teisių chartiją.
Taip pat skaitykite: Verslininkas tapęs politiku: Matijošaitis
LTF pirmininkas Darius Trečiakauskas teigė, kad įsigaliojus Kauno miesto tarybos sprendimui, mokestis už darželius ne Kaune gyvenamąją vietą deklaravusių tėvų vaikams bus didesnis maždaug 16 kartų nei kitiems vaikams.
Kauno rajono savivaldybė, siekdama apginti rajono vaikų interesus, yra parengusi sprendimą, kuris įsigaliotų tuo atveju, jei teismo nutartis būtų neigiama. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad rajono savivaldybė nesiims atsakomųjų veiksmų. „Mūsų mokyklas ir darželius taip pat lanko kitų savivaldybių vaikai. Yra kauniečių, jonaviečių, kėdainiškių, prieniškių, tačiau mums niekada nekilo minčių juos dėl to diskriminuoti", - sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Asociacijos manymu, nauja tvarka siekiama įtvirtinti tokią teisinę situaciją, kuri paneigia geriausių vaiko interesų apsaugos principą bei vaiko ugdymo svarbą ir įtvirtina Lietuvos piliečių diskriminaciją, atimant iš ne Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusių vaikų galimybę būti ugdomiems laisvai pasirinktoje ugdymo įstaigoje Kauno mieste, tuo pačiu suteikiant nepagrįstas ir neteisėtas privilegijas kitų vaikų (kurių abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą Kauno mieste) atžvilgiu, kas akivaizdžiai prieštarauja 1989 m.
Vietų Trūkumo Problema ir Sprendimo Būdai
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pripažino, kad vietų trūkumas vaikų darželiuose yra labai opi problema, kurią būtina kuo greičiau spręsti. Sudarytas veiksmų planas leistų iki 2016 metų rugsėjo 1-osios visiškai panaikinti vietų trūkumą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pasirodo, jau veikiančiose valstybinėse ugdymo įstaigoje buvo pakankamai vietų sutalpinti visus į jas nepatekusius vaikus.
Vietų darželiuose trūkumą Kauno valdantieji ketina išspręsti taikydami trijų etapų veiklos planą:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Naujų grupių steigimas jau veikiančiose valstybinėse ugdymo įstaigose.
- Savivaldybės finansinė parama į darželius nepatekusių vaikų tėvams.
- Miesto pagalba privačias ugdymo įstaigas kuriančiam verslui.
Planuojama, kad iki šių metų rugsėjo pradžios 16-oje miesto ugdymo įstaigų bus atidarytos 25 naujos grupės. Jas lankyti pradės 400 darželinukų. Iki kitų metų rugsėjo 1-osios ketinama atidaryti dar 26 grupes, kurias lankys 400 vaikų. Naujų grupių steigimas su jų išlaikymu miestui šiemet kainuos 650 tūkst. eurų, kitąmet - 700 tūkst. eurų. Naujos grupės bus steigiamos daugiafunkciuose centruose esančiose laisvose patalpose, taip pat darželiuose, kuriuose yra nenaudojamų, grupėms tinkamų patalpų.
Nuo liepos 1 dienos Kauno savivaldybė pradėjo mokėti 100 eurų kompensacijas į valstybinius darželius nepatekusių ir privačius darželius lankančių vaikų tėvams. Tais atvejais, kai tėvų pajamos neviršija 760 eurų, savivaldybė žada mokėti 175 eurų mėnesinę kompensaciją.
Darželių Plėtra ir Modernizacija
Kauno miestas nuolat investuoja į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, siekdamas užtikrinti kokybišką, prieinamą ir patogų ugdymą jauniausiems kauniečiams. Tai svarbu tiek vaikams, tiek ir jų tėvams.
Sparčiai augančiame ir vis daugiau naujakurių pritraukiančiame Romainių mikrorajone įsibėgėja didžiausios Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigos statybos. Vijūkų gatvės 78 numeriu pažymėtame sklype kylantis darželis taps jaukiais antraisiais namais daugiau nei dviem šimtams jaunųjų kauniečių. Čia planuojama sukurti apie šimtą darbo vietų.
260 vietų įstaiga su moderniomis vaikų miego ir laisvalaikio erdvėmis, transformuojamomis salėmis, erdviu kiemu žaidimams ir turiningoms veikloms gryname ore taps dar viena vieta kokybiškam vaikų užimtumui ir pilnavertiškai edukacijai. Pagal projektą darželio pastato viduje bus įkurtos modernios ugdymo, miego, poilsio ir žaidimų erdvės, universali salė, tualetai, prausyklos, virtuvėlės ir priėmimui bei persirengimui skirtos patalpos. Visos pagrindinės darželio erdvės bus pritaikytos žmonėms su negalia. Iš viso šiame darželyje numatyta 260 vietų vaikams. Planuojama net 14 grupių: 10 - vyresniems vaikams (nuo 3 metų) ir 4 patiems mažiausiems (1-3 metų) auklėtiniams.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Kiekviena grupė turės atskirą išėjimą į lauką, o didelis vidinis kiemas bus pritaikytas renginiams, žaidimams, sportui ar kitoms vaikų veikloms. Čia bus įrengtos erdvios vaikų žaidimo aikštelės ir žaliosios zonos. Greta lopšelinukams skirtų grupių numatytos vežimėlių laikymo zonos. Romainių darželis - jau antroji Kauno plyno lauko investicija švietimo srityje. Ateityje taip pat planuojama netoli Vijūkų darželio įrengti ir mokyklą.
Praėjusių metų vasarą pradėtos modernaus A+ energetinio naudingumo klasės darželio Šilainiuose statybos - jau finišo tiesiojoje. Rangovams liko užbaigti vidaus apdailą, sumontuoti užsakytus baldus ir sutvarkyti aplinką. Pirmoji per nepriklausomybės laikotarpį nuo pat pamatų naujai pastatyta 2,7 tūkst. kv. metrų ploto, vieno aukšto ikimokyklinio ugdymo įstaiga auklėtinius pasitiks jau ateinantį rugsėjį. Priėmimo procedūros vėliausiai prasidės 2022 m. vasarą.
Darželis iš viso talpins 12 grupių - apie 200 vaikų: dvi lopšelio, keturias vyresniųjų nuo 2 iki 3 metų amžiaus ir šešias grupes nuo 3 metų iki priešmokyklinio ugdymo pradžios.
Kauno miestas nuolat modernizuoja ir atnaujina esamas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, siekdamas maksimaliai išnaudoti plotus ir didinti vietų skaičių. Vilijampolėje (Jūratės g. 19) įgyvendinta sovietmečiu statyto pastato konversija į šiuolaikišką ugdymo įstaigą.
Modernias lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ patalpas planuojama atverti Rugsėjo 1-ąją. „Pelėdžiuko“ aplinka sutvarkyta taip, kad auklėtiniai noriai leistų laisvalaikį lauke. Sklypo gilumoje, toliau nuo gatvės, įrengtos žaidimų erdvės, sumontuotos individualios grupių pavėsinės su smėlio dėžėmis, įrengti mokomieji daržiukai augalų pažinimui ir auginimui. Kiemo centre sukurta atrakcija - žaluma apsodinti kalneliai su tuneliais. Aplink juos suformuoti gumos dangos bėgimo takai estafetėms ir kitiems komandiniams žaidimams. Visai šalia - universali uždara žaidimų aikštelė.
Statistika ir Esama Situacija
Esamas 93 Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas šiemet lanko beveik 14,5 tūkst. auklėtinių. Vien Šilainių seniūnijoje veikiančiuose 10 darželių ugdoma daugiau kaip 2200 vaikų. Tarp jų - nemažai aplinkinių teritorijų - Smėlių, Milikonių, Linkuvos, Romainių, Vytėnų bei Sargėnų - gyventojų.
Ateities Perspektyvos
Kauno meras V. Matijošaitis pabrėžia, kad miestas nesižvalgo į greitus „konteinerinius“ sprendimus, bet imamasi projektų, kurie tarnautų ilgą laiką. Akivaizdu, jog augančiam miestui darželių reikės daugiau.
Kauno Darželių Plėtros Perspektyvos:
- Naujo darželio statyba Romainiuose, Vijūkų gatvėje.
- Esamų darželių modernizacija ir atnaujinimas.
- Naujos įstaigos įkūrimas Vilijampolėje, Jūratės gatvėje.
Kauno Rajono Integracijos Klausimas
Kalbos apie V.Matijošaičio ketinimus prie Kauno miesto prijungti Kauno rajoną pradėjo sklandyti maždaug prieš dvejus metus. Kauno miesto savivaldybės ataskaitose ir pranešimuose spaudai Kauno rajono teritorijoje, Sergeičikų kaime, besikuriančios verslo įmonės - „Continental“, „Hella“, „Hollister“ ir kitos dažnai pristatinėjamos kaip „investicijos į Kauną“.
Šių metų vasario mėnesį Kauno miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, esą Kaune padaugėjo gyventojų, nors iš tiesų jų skaičius sumažėjo. Netrukus paaiškėjo, kad miesto statistika buvo pagerinta pridėjus kaimyninės Kauno rajono savivaldybės gyventojus.
Gegužės 22 d. Birštone vykusiame pasitarime V.Matijošaitis pareiškė, kad galvoja išeiti su iniciatyva, kad arba dalį Kauno rajono paimti, prijungti prie miesto, arba visą.
Tokie pareiškimai sukėlė pasipriešinimą iš Kauno rajono bendruomenės. Užmojams prie Kauno miesto jungti Kauno rajoną nepritarė Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius, sociologijos profesorius Gediminas Merkys, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas, daug kitų žinomų Kauno rajono žmonių.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda minėjo, kad per paskutinį pusmetį spėjo apvažiuoti daugelį Lietuvos savivaldybių, susitikti su vietos gyventojais, savivaldybių vadovais. „Bendravau ir su Kauno rajono žmonėmis, kurie piestu stoja prieš iniciatyvą būti prijungtiems prie Kauno miesto. Kauno rajonas yra viena geriausių savivaldybių šalyje, tai liudija ir ilgametė lyderystė pagal savivaldybių indeksą. Be to, tai viena iš nedaugelio savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius auga. Todėl kyla klausimas, kodėl reikia kažką prijungti dėl prijungimo? Akivaizdu, kad už to slypi kažkokie interesai ir politikų susitarimai. Mano nuomone, gerai veikiančios savivaldybės turi būti skatinamos ir apdovanojamos, o ne politiškai „apkarpomos“, - pabrėžė G.Nausėda.
tags: #matijosaitis #vaiku #darzeliai