Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo ir būsimo kūdikio sveikata. Tinkama mityba, gyvenimo būdas ir savijauta turi didelės įtakos nėštumo eigai ir kūdikio vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su nėštumu, pradedant mityba ir baigiant galimomis sveikatos problemomis bei jų sprendimo būdais.
Mityba nėštumo metu
Tinkama mityba nėštumo metu yra itin svarbi tiek būsimos mamos, tiek kūdikio sveikatai. Reikia užtikrinti, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų.
Natūralūs organizmo ciklai ir mitybos principai
Mūsų organizmas veikia pagal tam tikrus ciklus, kurie remiasi pagrindinėmis funkcijomis: maisto gavimu (sotinimasis), įsisavinimu (asimiliacija) ir šalinimu. Nors šios funkcijos vyksta nuolat, kiekviena iš jų yra intensyvesnė skirtingu paros metu:
- Nuo vidurdienio iki 20 val. - sotinimasis (valgymas ir virškinimas).
- Nuo 20 val. iki 4 val. - įsisavinimas (asimiliacija bei panaudojimas).
- Nuo 4 val. iki vidurdienio - šalinimas (kūno atmatų bei maisto atliekų).
Organizmo fiziologija reikalauja, kad valgytume anksti ir iki miego praeitų bent trys valandos - per tiek laiko maistas suvirškinamas skrandyje, ir įsisavinamo ciklas gali prasidėti laiku.
Vandeningo maisto principas
Vanduo yra būtina gyvenimo sąlyga. Kalbant apie vandeningą maistą, turima galvoje dviejų rūšių peną, augantį mūsų planetoje ir savaime labai vandeningą: vaisius ir daržoves. Visa kita, ką mes valgome, yra koncentruotas maistas. Reikia maitintis tokiu maistu, kuriame yra maždaug 70 nuošimčių vandens, vadinasi, pagrindinis mūsų maistas turėtų būti daržovės ir vaisiai, nes mūsų kūnuose yra 70 nuošimčių vandens. Kitus 30 nuošimčių gali sudaryti duona, grūdai, mėsa, pieno produktai, ankštiniai augalai.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Yra dvi svarbios priežastys, dėl kurių mums reikia tokio vandens, ir dėl tų pačių priežasčių vandens gėrimas to neatstoja: organizmo maitinimasis ir valymas. Vanduo išnešioja maistingas medžiagas į visas organizmo ląsteles ir pašalina toksines atliekas.
Daržovėse ir vaisiuose yra visos medžiagos, kurių reikia organizmui - vitaminai, mineralai, baltymai, enzimai, angliavandeniai, aminorūgštys, visos riebalinės rūgštys. Vaisių ir daržovių vanduo perneša šias medžiagas į žarnas, kur maistas yra absorbuojamas. Ir tik vandeningo maisto dėka organizmas yra išvalomas nuo toksinų. Gerdami vandenį mes neišvalome organizmo, nes su vandeniu į mūsų organizmą nepatenka enzimai ir kiti gyvybę palaikantys elementai, kurie patenka su vaisių ir daržovių vandeniu.
Labai nesveika gerti vandenį valgant. Tai negeras įprotis, juk skrandyje sultys susiskaido maistą. O jeigu geriate vandenį valgydami, atskiedžiate tas sultis, ir jos negali gerai suvirškinti maisto. Tai apsunkina įsisavinimo ciklą, savo ruožtu neigiamai paveikiantį itin svarbų šalinimo ciklą, ir išeikvoja daug energijos.
Maisto derinimo principas
Maisto derinimas pagrįstas atradimu, jog vieni maisto deriniai lengviau ir veiksmingiau suvirškinami, o kiti prasčiau. Prisiminkite, kad bet koks maistas, jei tai ne vaisiai ir daržovės, yra koncentruotas. Maisto derinimo principas tiesiog konstatuoja, kad vienu kartu reikia valgyti tik vienos rūšies koncentruotą maistą, nes žmogaus skrandis nepajėgia suvirškinti vienu metu visokių rūšių koncentruoto maisto.
Jeigu užsimanote mėsos, žuvies, kiaušinio ar sūrio, valgykite į sveikatą. Bet atminkite, kad tam kartui mėsa bus tik vienas koncentruotas produktas. Vadinasi, su ja negalima valgyti jokio kito koncentruoto produkto, nei bulvių, nei ryžių, makaronų, sūrio ar duonos, o tik labai vandeningų produktų. Kitaip sakant, su mėsa valgykite daržovių.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Baltymus su krakmolu maišyti negerai, bet ar nieko tokio, jei maišome vienus baltymus su kitais, vieną krakmolą su kitu? Iš tiesų yra idealiausia su vienu patiekalu gauti vieną koncentruotą produktą. Turinys krakmolas su krakmolu dar yra pakenčiamas, bet dviejų rūšių baltymų yra geriau nemaišyti, nes jie yra tokios skirtingos sudėties, jog skrandžiui prisitaikyti prie daugiau kaip vienų baltymų virškinimo reikalavimų tiesiog neįmanoma.
Teisingas vaisių vartojimas
Vaisiai yra naudingiausias, suteikiantis daugiausia energijos bei ilginantis gyvenimą maistas, bet taip yra tik tada, jeigu vaisiai yra vartojami teisingai. Vaisiai yra vienintelis maistas, prie kurio žmogus yra biologiškai prisitaikęs.
Vaisiuose yra 80-90 nuošimčių valančio, gyvybingo vandens. Be to, vaisiuose randami visi vitaminai, mineralai, angliavandeniai, aminorūgštys bei riebiosios rūgštys, kurių reikia žmogaus organizmui. Joks kitas maistas neteikia tiek daug gyvybinių jėgų.
Vaisiams suvirškinti reikia mažiau energijos nei bet kuriam kitam maistui! Vaisiai virškinami ne skrandyje. Jie jau apvirškinti. Visi vaisiai, išskyrus bananus, datules bei džiovintus vaisius, labai trumpai pabūna skrandyje.
Būtinai valgykite bent 4 kartus per dieną, reguliariai, nevargindami organizmo nesibaigiančiomis dietomis. Valgykite tai, ko norite, bet tinkamai. Tebūna pirmasis jūsų kąsnis ryte - vaisiai arba daržovės. Pusryčiams valgykite salotų, pieno produktų, košių. Pradėdami pietauti taip pat pirmiausia suvalgykite truputį vaisių, valgykite troškintą, virtą ar orkaitėje keptą maistą. Garnyrui naudinga valgyti svogūnus, pomidorus ir morkas. Vakare valgykite vaisių, daržovių, neapsunkinkite skrandžio mėsiškais ar kitais sunkiai virškinamais patiekalais.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Mitybos įpročiai ir nėščiųjų poreikiai
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir mitybos įpročius. Kai kurios moterys nėštumo metu jaučia pykinimą ar vėmimą, ypač pirmąjį trimestrą. Šiuo atveju svarbu valgyti dažnai, mažomis porcijomis, vengti aštraus ir riebaus maisto.
Daugelis nėščiųjų jaučia potraukį tam tikriems maisto produktams. Svarbu klausytis savo kūno, tačiau nepamiršti sveikos mitybos principų. Jei norisi bulvinių patiekalų, galima pasigaminti bulvinių blynų su faršu, kurie yra sotus ir paprastas patiekalas.
Receptas: Bulviniai blynai su faršu
Bulviniai blynai su faršu - tai paprastas ir sotus patiekalas. Nereikia jokių ypatingų produktų, o rezultatas visada džiugina: skonis primena cepelinus, bet gamybos procesas - daug greitesnis. Vos pradėjus kepti, virtuvėje pasklinda malonus aromatas, kviečiantis visus sėstis prie stalo. Tai patiekalas, kuris sujungia šeimą, o skonis - sugrąžina į vaikystę.
Patarimai prieš pradedant gaminti:
Kad bulviniai blynai su faršu būtų dar skanesni ir išlaikytų tobulą tekstūrą, verta pasitelkti kelias paprastas, bet itin veiksmingas gudrybes. Į bulvių tešlą įmaišykite šaukštą grietinės - ji suteiks purumo, švelnumo ir išlaikys drėgmę, todėl blynai bus ne tik skanūs, bet ir minkšti net atvėsę. Norite šventiškesnio varianto? Į bulvių masę įtarkuokite šiek tiek sūrio - jo lengvas sūrumas ir lydytas aromatas suteiks patiekalui ypatingo jaukumo bei prabangos pojūtį.
Kepant nepamirškite saiko - geriausia blynus kepti ant vidutinės ugnies, kad jie tolygiai apskrustų iš išorės, o viduje liktų pilnai iškepę ir sultingi. Skubėjimas šiuo atveju ne sąjungininkas - per didelė ugnis tik sudegins paviršių, o vidus liks žalias.
Jei norite lengvesnio, mažiau riebalų turinčio varianto, išbandykite kepimą orkaitėje. Tereikia blynus dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą, pašlakstyti trupučiu aliejaus ir kepti apie 25 minutes 200 °C temperatūroje, kol jie įgaus gražią auksinę spalvą. Rezultatas - ne ką mažiau traškus, bet gerokai lengvesnis, idealiai tinkantis tiems vakarams, kai norisi šilto, bet neapsunkinančio patiekalo.
Ingredientai (4-5 porcijoms):
- 6-7 vidutinės bulvės
- 1 svogūnas
- 2 kiaušiniai
- 2 valg. šaukštai miltų
- 300 g faršo (kiaulienos, jautienos arba mišinio)
- 1 mažas svogūnas (įdarui)
- Druska, pipirai pagal skonį
- Žiupsnelis ciberžolės (spalvai ir švelniam aromatui)
- Lydyto sviesto arba aliejaus kepimui
- Grietinės arba mėgstamo padažo patiekimui
Gaminimo eiga žingsnis po žingsnio:
Paruoškite bulvių masę. Nulupkite bulves ir svogūną, sutarkuokite smulkia tarka. Įmaišykite kiaušinius, miltus, druską, pipirus bei ciberžolę. Viską gerai išmaišykite iki vientisos masės.
Patarimas: jei tarkiai per skysti - dalį skysčio nupilkite. Taip blynai išlaikys formą ir bus traškesni.
Pasigaminkite įdarą. Faršą sumaišykite su smulkintu svogūnu, druska, pipirais. Norint intensyvesnio skonio, galite įdėti šiek tiek česnako ar prieskoninių žolelių.
Formuokite blynus. Į įkaitintą keptuvę su lydytu sviestu dėkite šaukštą bulvių masės, lengvai paskleiskite. Ant viršaus dėkite šaukštelį faršo, uždenkite dar šaukštu bulvių masės.
Kepkite. Blynus kepkite ant vidutinės ugnies, kol abi pusės taps gražiai auksinės. Neskubėkite - geriau ilgiau, bet tolygiai. Taip išorė bus traški, o vidus - pilnai iškepęs ir minkštas.
Patiekite. Karštus blynus tiekiame su grietine, česnakiniu ar grybų padažu.
Hemorojus nėštumo metu
Nėštumo metu moterys dažnai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis. Viena iš jų - hemorojus.
Kas yra hemorojus?
Hemorojus - tai aplink išangę ir tiesiąją žarną esantys kraujagyslių išsiplėtimai, kurie sukelia įvairius nemalonius simptomus. Hemorojus gali būti dviejų tipų: vidinis ir išorinis. Vidinis hemorojus atsiranda tiesiosios žarnos viduje ir dažnai būna mažiau skausmingas, tačiau jis gali sukelti kraujavimą tuštinantis. Išorinis hemorojus susidaro aplink išangę ir gali būti itin skausmingas, ypač jei susidaro krešulys. Hemorojus yra dažna problema, kurią patiria tiek vyrai, tiek moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau nėštumo metu jis pasitaiko dažniau.
Hemorojaus atsiradimo priežastys
Hemorojus gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui:
- Netinkama mityba. Dieta, kurioje trūksta skaidulų, gali sukelti vidurių užkietėjimą, kuris padidina spaudimą tiesiosios žarnos venose.
- Sėdimas gyvenimo būdas. Ilgai sėdint, ypač be pertraukų, padidėja spaudimas tiesiosios žarnos srityje, kas gali sukelti hemorojų.
- Nėštumas. Moterims nėštumo metu dėl padidėjusio spaudimo pilvo srityje gali išsivystyti hemorojus.
- Sunkus fizinis krūvis. Reguliarus sunkių daiktų kėlimas taip pat gali turėti įtakos hemorojaus atsiradimui.
Pagrindiniai simptomai
Hemorojus gali sukelti įvairius simptomus, kurių intensyvumas priklauso nuo ligos sunkumo:
- Kraujavimas tuštinantis. Vienas iš dažniausių hemorojaus simptomų yra šviežias raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus arba išmatose.
- Skausmas ir diskomfortas. Išorinis hemorojus gali sukelti skausmą ir diskomfortą sėdint ar einant į tualetą.
- Niežulys ir dirginimas. Hemorojus gali sukelti niežulį ir odos dirginimą aplink išangę.
- Patinimas. Išorinis hemorojus dažnai pasireiškia kaip skausmingi, patinę guzeliai aplink išangę.
Hemorojaus gydymo metodai
Pirma žingsnis hemorojaus gydyme dažnai yra gyvenimo būdo ir mitybos korekcija. Įtraukiant į kasdienę mitybą daugiau skaidulinių produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės ir viso grūdo produktai, galima sumažinti vidurių užkietėjimą, kuris yra pagrindinis hemorojaus sukeliamas veiksnys. Taip pat svarbu vartoti pakankamai vandens, kad išvengti dehidratacijos ir palengvinti tuštinimąsi. Fizinė veikla taip pat gali padėti sumažinti hemorojaus simptomus, nes ji gerina kraujotaką ir mažina spaudimą tiesiosios žarnos srityje. Taip reikėtų vengti ilgo sėdėjimo, ypač tualete, kadangi tai padidina spaudimą išangės venose.
Kai gyvenimo būdo pakeitimai nepakankami, hemorojaus gydymui gydytojas gali skirti vaistus. Esant lengvai formai naudojami tepalai, žvakutės ir geriamieji preparatai, kurie padeda mažinti skausmą, uždegimą ir niežulį. Šie vaistai gali būti įsigyjami be recepto. Tačiau jei pasireiškia sunkesnė hemorojaus forma, gydytojas gali skirti ir receptinius vaistus. Tepalai ir žvakutės dažniausiai turi vietinį poveikį, mažindami simptomus tiesiogiai paveiktoje zonoje, o geriamieji vaistai gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujotaką.
Jei hemorojus yra sunkus arba nereaguoja į kitus gydymo metodus, gali prireikti chirurginės intervencijos. Chirurginės procedūros apima ligatūrą, koaguliaciją, skleroterapiją ir hemoroidektomiją.
Preparatai nuo hemorojaus
Tepalai ir kremai nuo hemorojaus yra vieni iš populiariausių ir plačiausiai naudojamų vaistų. Šie preparatai turi tiesioginį poveikį paveiktai sričiai, mažindami uždegimą, niežulį ir skausmą. Kai kurie tepalai sudėtyje taip pat turi vietinį anestetiką, kuris padeda sumažinti skausmą. Be to, tepaluose gali būti ingredientų, kurie skatina odos gijimą ir mažina kraujavimą. Jie paprastai naudojami išorinio hemorojaus gydymui, tačiau kai kurie tepalai gali būti naudojami ir vidiniam hemorojui gydyti, naudojant specialius aplikatorius.
Žvakutės yra dar vienas dažnas gydymo būdas, ypač tinkamas vidiniam hemorojui gydyti. Jos veikia tiesiogiai uždegimo vietoje, mažindamos patinimą ir kraujavimą. Žvakutės dažniausiai yra gaminamos iš medžiagų, kurios skatina kraujagyslių susitraukimą, taip sumažindamos kraujavimą, ir padeda pažeistiems audiniams gyti. Žvakutės taip pat gali turėti vietinį anestetiką, kuris sumažina skausmą tuštinimosi metu.
Geriamieji vaistai nuo hemorojaus gali būti naudojami tiek kaip papildomas, tiek kaip pagrindinis gydymo būdas. Šie vaistai dažnai veikia viso organizmo kraujotakos sistemą, mažindami uždegimą ir gerindami kraujotaką tiesiosios žarnos srityje. Kai kurie geriamieji vaistai taip pat turi priešuždegiminių savybių, kurie padeda sumažinti hemorojaus simptomus.
Kai kuriems žmonėms, pasireiškus lengvai hemorojaus formai, natūralūs gydymo metodai gali būti patraukli alternatyva. Alavijo gelis, ramunėlių arbata ir kiti natūralūs ingredientai gali padėti mažinti uždegimą, skausmą ir niežulį. Tačiau vis tik, pajutus simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad gauti patyrusio specialisto rekomendacijas veiksmingam gydymui.
Kaip pasirinkti tinkamą preparatą?
Renkantis tinkamus vaistus nuo hemorojaus, svarbu atsižvelgti į simptomų sunkumą ir pobūdį. Pavyzdžiui, jei hemorojus yra vidinis ir sukelia kraujavimą, žvakutės gali būti efektyviausias pasirinkimas. O jei juntamas skausmas ir pasireiškia išorinis hemorojus, tepalai su anestetikais gali suteikti greitą palengvėjimą. Taip pat, jei hemorojus pasireiškia dažnai arba yra lėtinis, gali prireikti naudoti kombinuotą gydymo metodą, įskaitant ir geriamuosius vaistus.
Nors daugelis hemorojaus gydymo priemonių yra prieinamos be recepto, svarbu pasitarti su gydytoju, ypač jei simptomai yra stiprūs arba užsitęsia. Gydytojas gali rekomenduoti tinkamiausius vaistus nuo hemorojaus, atsižvelgdamas į paciento būklę ir individualias sveikatos ypatybes. Be to, gydytojas gali nustatyti, ar reikalinga chirurginė intervencija arba kitas specifinis gydymo metodas.
Nors įvairūs preparatai yra išties veiksmingi palengvinant simptomus, svarbu nepamiršti ir profilaktikos. Reguliari fizinė veikla, sveika mityba, kurioje gausu skaidulų, ir pakankamas vandens vartojimas yra esminiai būdai išvengti hemorojaus. Laikantis šių rekomendacijų galite išvengti problemos pasikartojimo ar paūmėjimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Nuolatinis kraujavimas. Jei pastebite kraujavimą iš išangės, ypač jei kraujas yra ryškiai raudonas, būtina kreiptis į gydytoją. Nors kraujavimas dažnai būna hemorojaus simptomas, jis taip pat gali būti susijęs su kitomis, rimtesnėmis būklėmis.
- Intensyvus skausmas ar patinimas. Jei skausmas yra labai stiprus arba patinimas aplink išangę yra didelis, tai gali būti ženklas, kad reikia skubios medicininės pagalbos.
- Ilgalaikis ar dažnai pasikartojantis hemorojus. Jei hemorojaus simptomai kartojasi dažnai arba trunka ilgesnį laiką, gydytojas gali rekomenduoti išsamesnius tyrimus ir apsvarstyti kitus gydymo metodus, tokius kaip chirurginė intervencija.
- Išmatų pokyčiai. Bet kokie netikėti išmatų spalvos ar formos pokyčiai, kartu su hemorojaus simptomais, taip pat turėtų būti aptarti su gydytoju, kad būtų atmesta kitų žarnyno sutrikimų tikimybė.
- Nesėkmingas savarankiškas gydymas. Jei savarankiškai gydant hemorojų simptomai nepagerėja arba net pablogėja, kreipkitės į gydytoją.
Kai kurios moterys nėštumo metu naudojo detralex po 2 tabl 3 kart dienoi ir posterizan zvakutes. Kompresiukai su sūriu vandeniu taip pat gali padėti sumažinti diskomfortą. Sutarkuotos bulvės, sudėtos į marlę ir uždėtos ant pažeistos vietos, gali sumažinti diskomfortą.
Žindymas ir galimos problemos
Žindymas yra natūralus ir svarbus procesas tiek motinai, tiek kūdikiui. Tačiau kartais žindymo metu gali kilti įvairių problemų, tokių kaip mastitas.
Mastitas: kas tai?
Mastitas yra dažna žindančių moterų būklė, remiantis moksliniais tyrimais, ji būna iki 20% atvejų. Dažniausiai taip nutinka per pirmąsias 6 savaites po gimdymo. Mastitas yra krūties uždegimas, kuomet stebima jautri, karšta, patinusi, pleišto formos krūties sritis, lydima aukštos kūno temperatūros (38,5oC ir daugiau), šaltkrėčio, primenančiais gripą viso kūno skausmais ir bendruoju negalavimu. Mastitas gali būti susijęs arba nesusijęs su bakterine infekcija. Paraudimas, skausmas ir karštis - visa tai gali pasireikšti, kuomet krūties sritis yra pabrinkusi ar „užsikimšusi”, bet ten nebūtinai tuo pat metu bus jau ir infekcija. Jei moteris žindo ir jai bet kada pakyla temperatūra ar tiesiog pablogėja bendra savijauta (ir ji pradeda galvoti apie peršalimą ar pan.) - visų pirma būtina apžiūrėti jos krūtis ir spenelius: ar niekur nėra jokių skausmingų vietų, paraudimo, menkiausio sukietėjimo, kaip atrodo speneliai, kad galima būtų atmesti mastito diagnozę.
Pažeistas spenelis, ypač, jei jis užkrėstas auksiniu stafilokoku (lot. Staphylococcus aureus), gali būti viena iš mastito priežasčių. Krūtų dydis, forma, standumas mastitui neturi jokios įtakos. Kuo daugiau buvo brandžių laktacijų (žindyta ilgiau nei 2-3 mėn.), tuo daugiau krūtyse pieną gaminančių ląstelių (laktocitų) ir tuo daugiau ir greičiau pieno jos pagamins naujai gimusiam sekančiam kūdikiui, todėl mama gali susidurti su per didele pieno gamyba. Visos kitos dažnai labai populiarios mastito atsiradimo teorijos, t.y. „perpūtimas”, per ploni rūbai krūtų srityje ir pan., yra visiški mitai.
Mastito diagnostika ir gydymas
Laboratoriniai tyrimai ir kitos diagnostinės procedūros dažniausiai nėra reikalingi ir neatliekami mastito atveju. Svarbu mokėti tokiu atveju teisingai surinkti mamos pieną jo pasėlio tyrimui. Spenelis švariai nuvalomas ir švariom rankom pradedamas ištraukti pienas, pirmosios srovės praleidžiamos, o toliau sekančios srovės pagaunamos tiesiai į sterilų šlapimo mėginiams skirtą indelį, neliečiant jo vidaus pirštais. Tokiu būdu užtikrinama, kad ant spenelio odos buvusi mikroflora nepatenka į pieno mėginį.
Krūties masažas maitinimo metu pirštus sutepus maistiniu aliejum ar netoksišku lubrikantu taip pat gali padėti pašalinti pieną. Nėra jokių įrodymų, kad sveikam, išnešiotam kūdikiui kiltų rizika, jei jis toliau bus žindomas mamos mastito atveju. Poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba yra svarbios priemonės. Visa tai kartu leis jos kūnui sustiprėti ir greičiau įveikti šią problemą. Praktinė pagalba namuose gali būti reikalinga tokiai mamai, kad ji galėtų pakankamai pailsėti. Trumpalaikės (1-2 min. trukmės) šilumos poveikis (šiltas dušas, šiltu vandeniu suvilgytas vystyklas, švelnus glostymas rankomis nuo spenelio link pažasties) pažeistai vietai gali padėti lengviau atleisti pieną ir sustiprinti pieno srovę. Po maitinimo ir/ar pieno ištraukimo iš krūties būtina panaudoti šaltį (jei dedamas ledas - tik iki 20 min.
Nors dauguma moterų su mastitu gali gydytis namie, į ligoninę turėtų būti guldomos moterys, kurios serga, joms reikia intraveninių antibiotikų ir/ar joms nesuteikiama palaikomoji slauga namie.
Iš visų šiuo metu Lietuvoje sklandančių receptų (kopūstų, bulvių plonų griežinėlių ar tarkių, medaus, druskos, spirito, kūdikio šlapimo kompresai mastito atveju), jei jau taip mamai norisi, galima naudoti tik kopūstų lapus ir žalias bulves (sutarkavus ar plonai supjausčius), tačiau ne vienus, o tik kaip tarpinę tarp ledo ir krūties odos, t.y.
Nors žindančios moterys dažnai yra priešingai nusiteikusios vaistų atžvilgiu, moterys su mastitu privalo vartoti joms gydytojo paskirtus vaistus. Nuskausminimas gali padėti lengviau atleisti pieną iš krūties ir turėtų būti naudojamas. Priešuždegiminis vaistas (pvz., ibuprofenas) gali būti veiksmingesnis sumažinant uždegiminius simptomus nei paprastas nuskausminamasis vaistas (pvz., paracetamolis). Jei mastito simptomai yra vidutinio sunkumo ir tęsiasi mažiau nei 24 val., gali pakakti tik konservatyvaus gydymo (t.y. efektyvus pieno pašalinimas ir palaikančios priemonės). Jei simptomai negerėja per 12-24 val., ar jei moteris patiria ūmią ligą, būtina kreiptis pas gydytoją, kuris, greičiausiai, paskirs antibiotikus.
Viso pasaulio masto dažniausias patogenas, sukeliantis infekcinį mastitą, yra penicilinui atsparus S.aureus. Rečiau pasitaikantys patogenai yra Streptococcus ar Escherichia coli. Todėl dažniausiai skiriami antibiotikai yra penicilinazei atsparūs penicilinai arba tai, ką parodė mamos pieno pasėlio jautrumo antibiotikams testas.