Edith Piaf, tikruoju vardu Giovanna Gassion, yra viena žymiausių prancūzų dainininkių pasaulyje. Jos gyvenimas buvo kupinas sunkumų, ligų, neturto ir iššūkių. Nepaisant to, ji tapo išskirtinio balso savininke ir gastroliavo Europoje bei už Atlanto. Artėjant 108-osioms atlikėjos gimimo metinėms, Palangoje ir Vilniuje vyks įspūdingi pasirodymai, kuriuose Nathalie Lermitte atgaivins prancūzų legendos gyvenimo ir muzikos istoriją. Šie šou įkvėpti biografinio muzikinio filmo „La Vie En Rose“ (liet. Rožinis gyvenimas) apie Edith Piaf.
Ankstyvasis gyvenimas ir iššūkiai
Edith Piaf gimė 1915 m. gruodžio 19 d. Paryžiuje, scenos žmonių šeimoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad ji gimė gatvėje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji gimė vienoje iš miesto ligoninių. Būdama trejų metų, Edith susirgo keratitu, kuris komplikavosi ir atėmė mergaitės regą. Laimei, maždaug po ketverių metų ji pasveiko po piligriminės kelionės, skirtos pagerbti Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės.
Po gimdymo Edith motina paliko kūdikį tėvui. Tačiau po kelerių metų tėvas išvyko kovoti į Pirmąjį pasaulinį karą ir paliko mergaitę močiutei iš motinos pusės. Grįžęs iš kariuomenės, Edith tėvas pasiėmė dukrą ir parvežė savo paties mamos globai į Normandiją. Čia Edith augo viešnamyje, kuriame mergaite rūpinosi prostitutės. Paaugusi Edith teigė, kad šios moterys buvo tarsi jos šeima, ir manė, kad dėl gyvenimo viešnamyje ji labai mėgo vyrus.
Karjeros pradžia gatvėje
Atgavusi regą ir paaugusi, Edith prisijungė prie tėvo, kuris gatvėje demonstruodavo akrobatinius numerius. Iš pradžių ji padėdavo rinkti aukas iš žiūrovų, tačiau vėliau pradėjo dainuoti. Nors tokie pasirodymai gatvėse buvo draudžiami, Edith susidraugavo su vietiniais policijos pareigūnais ir už tai nebūdavo baudžiama.
Paauglystėje Edith išlaikė tėvą, nes tiek alkoholikė ir prostitutė motina, tiek nuolat keliaujantis tėvas finansiškai padėti dukrai negalėjo. Prisijungusi prie tėvo gatvės pasirodymų, ji netrukus atrado savo talentą ir pradėjo uždirbti. Netrukus Edith tapo pagrindiniu gatvės pasirodymų dėmesio centru ir pradėjo gastroliuoti visoje šalyje. Jos nuostabaus grožio balsas padėjo išlaikyti ir save, ir tėvą. Antrojo pasaulinio karo metais ji ir vėl susitiko su tėvu ir džiaugėsi galėdama rūpintis juo iki pat mirties.
Taip pat skaitykite: Šlovės kaina filme „Taip gimė žvaigždė“
Asmeninis gyvenimas ir iššūkiai
1932 metais, būdama septyniolikos, Edith sutiko Luisą Dupontą, su kuriuo susilaukė dukros Marcelės. Visgi, Edith nebuvo gera mama ir greitai grįžo prie gatvės pasirodymų. Po metų Edith paliko mylimąjį ir pasiėmė dukrytę su savimi. Deja, būdama vos dvejų metų amžiaus, Mercelė susirgo meningitu ir mirė.
Edith kelią į didžiąją šlovę atvėrė naktinio klubo savininkas Luisas Leplyfas, kuris išgirdo ją dainuojančią gatvėje ir įkalbėjo dirbti atlikėja. Dėl mažo ūgio (vos 142 cm) L. Leplyfas ją praminė Žvirbliuku. Naktinio klubo savininkas skyrė daug laiko ir pinigų atlikėjos reklamai, todėl pritraukė nemažai to meto vietinių įžymybių, kurios pastebėjo moters talentą. L. Leplyfas išmokė atlikėją, kaip elgtis scenoje, ir įkalbėjo vilkėti juodą suknelę, kuri vėliau tapo neatsiejama jos pasirodymų dalimi.
Vienų iš savo tarptautinių gastrolių metu Edith sutiko prancūzų boksininką ir tuometinį pasaulio čempioną Marcelį Cerdaną. Poros santykiai tapo didžiuliu žiniasklaidos dėmesio centru. Visgi, 1949 metais M. Cerdalas žuvo lėktuvo katastrofoje, skrisdamas iš Paryžiaus į Niujorką pasimatyti su Edith.
Nepaisant įspūdingo talento ir tokių muzikai įtaką padariusių dainų, kaip „Rožinis gyvenimas“, Edith Piaf gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Ilgus metus ji turėjo stiprią priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, dėl ko jai išsivystė reumatoidinis artritas ir nemiga, vėliau atlikėjai buvo operuotas skrandis, išsivystė kepenų problemos. 1961 metais praradusi sveikatą Edith sukaupė paskutines jėgas ir dar koncertavo Paryžiuje, bet po pusantrų metų, būdama 47-erių, mirė nuo vėžio. Dainininkės gyvenimas buvo vertinamas prieštaringai, dėl ko Paryžiaus arkivyskupas uždraudė laikyti mišias. Nepaisant to, laidotuvių ceremonijoje dalyvavo 40 tūkstančių gerbėjų, o Paryžiuje teko stabdyti eismą.
Palikimas ir įtaka
Sunkus ir nemažai kritikos sulaukęs atlikėjos gyvenimas neužgožia fakto, kad Edith turėjo išskirtinio grožio balsą ir talentą, dėl ko šiandien yra laikoma garsiausia visų laikų prancūzų dainininke. Apie atlikėją ir jos gyvenimą yra publikuoti šimtai straipsnių, parašytos dešimtys knygų, išleistų filmų ir dokumentinių pasakojimų. 1973 metais Paryžiuje įkurta Edith Piaf draugų asociacija, 1977 metais jos garbei įkurtas privatus muziejus, o 1981 metais astronomės Liudmilos Karačkinos atrasta žvaigždė pakrikštyta „3772 Piaf“ atlikėjos atminimui.
Taip pat skaitykite: Apie galimybes filme „Taip Gimė Žvaigždė“
Edith Piaf gyvenimas ir kūryba įkvėpė daugybę filmų, tarp kurių žymiausias yra 2007 m. pasirodęs biografinis filmas „La Vie en Rose“. Šis filmas atskleidžia duobėtą atlikėjos kelią nuo dainavimo gatvėse iki triumfo koncertinėse salėse. Jame pasakojama istorija apie charizmatišką, egoistišką, jausmingą ir stiprią asmenybę, kuriai gyvenimas nepagailėjo išbandymų.
Muzikiniai filmai apie muzikantus
Biografiniai filmai apie muzikantus visada sulaukia didelio susidomėjimo. Šiame žanre dominuoja detalės apie dainininkų gyvenimus, pabrėžiant jų kritines akimirkas, priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio, beribį talentą ir šlovę, bei kokią kainą tenka sumokėti už pripažinimą. Tokiuose filmuose triumfuoja muzikiniai garso takeliai, kurie net ir nenusisekusiems filmams suteikia žavesio.
Štai keletas pavyzdžių:
- Bohemijos rapsodija: filmas apie grupę „Queen“ ir Freddie Mercury, kuriame skamba legendinės grupės dainos.
- Edith Piaf. Rožinis gyvenimas: biografinis filmas apie Edith Piaf, atskleidžiantis jos gyvenimo išbandymus ir triumfą.
- Ties jausmų riba: filmas apie Johnny Cashą ir June Carter Cash meilės istoriją.
- Rėjus: filmas apie soul ir pop-muzikos žvaigždę Rėjų Čarlzą.
- The Doors: dokumentinis filmas apie grupės „The Doors“ lyderį Jim Morrison.
Šie filmai atskleidžia ne tik muzikantų talentą, bet ir jų asmeninio gyvenimo iššūkius, priklausomybes ir kovą su savimi.
Taip pat skaitykite: Filmo „Taip gimė žvaigždė“ analizė