Įvadas
Stasys Liupkevičius - legendinis muzikos pasaulio žmogus, kurio gyvenimas persipynęs su muzika, meile ir Lietuvos istorija. Nuo ankstyvos vaikystės iki šių dienų, jo kūryba džiugina klausytojus, o gyvenimo istorija įkvepia. Šiame straipsnyje panagrinėsime S. Liupkevičiaus biografiją, jo muzikinį kelią, asmeninį gyvenimą ir palikimą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Įtaka Kūrybai
S. Liupkevičius gimė 1940 m. balandžio 19 d. Šėtoje, Kėdainių rajone, pačiame Lietuvos viduryje, mokytojų šeimoje. Jo tėvas buvo kalvis, o mama ir seserys gražiai dainavo. Muzika jį lydėjo nuo vaikystės, o armoniką jis paėmė į rankas būdamas ketverių. Būdamas vaikas, jis grodavo kone visuose mokyklos renginiuose.
Paklaustas apie gimtinės įtaką, S. Liupkevičius prisimena: „Tikrai esu gimęs griovyje (bombarduojant miestelį) ne tik prie laukinės obels, bet ir prie upės, vardu Obelis, kuri teka per mano gimtąją Šėtą.“ Jis priduria, kad gerai prisimena jausmą, kai su tėvu pasodino obelų sodą. Pirmoji S. Liupkevičiaus birbynė, pagaminta 1957 m., taip pat buvo iš obels. Todėl nenuostabu, kad obelų žydėjimas kiekvieną pavasarį jį įkvepia kūrybai ir dainoms.
Janina Liupkevičienė, S. Liupkevičiaus žmona, prisimena, kad jis gimė Juodupio vienkiemyje Damutės ir Petro Ptašnikų šeimoje, kurioje augo šeši vaikai. Ji visuomet didžiuojasi, jog yra kilusi iš to vienkiemio, nes ten įgavo dvasios šviesą, gyvenimo polėkį ir išmoko gyventi atvira širdimi.
Muzikinė Karjera ir Ansamblis „Armonika“
1954-1958 m. S. Liupkevičius mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje muzikos teorijos - kompozicijos skyriuje pas kompozitorių Jurgį Gaižauską. Šią mokyklą baigė su pagyrimu 1958-ais ir tais pačiais metais įstojo į LTSR valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Taip pat skaitykite: Stasio Povilaičio kūryba
Studijuodamas Juozo Gruodžio konservatorijoje, S. Liupkevičius dainavo Kauno muzikiniame teatre, grojo ir dainavo dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“ bei Medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje. Jis yra baigęs Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje solinio dainavimo specialybę ir studijų metais pradėjo įrašinėti dainas su Radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru.
1959 m. S. Liupkevičius parašė ir pirmąsias estradines dainas: „Parašyk tu man paprastą laišką“ (ž. Vl. Mozuriūno), „Tu niekados gal neateisi“ (ž. Ed. Mieželaičio).
Vis tik labiausiai S. Liupkevičių išgarsino darbas ansamblyje „Armonika“. Nors 1969-aisiais ansamblį įkūrė Vytautas Juozapaitis, 1979 m. iš jo vadovo vairą perėmęs S. Liupkevičius daugeliui iki šiol yra kolektyvo siela ir širdis. Rajono meras Dainius Bardauskas į sceną S.
Su ansambliu jis yra išmaišęs visą Lietuvą, aplankęs daugybę pasaulio kraštų: nuo JAV, įvairių Europos šalių iki Australijos. Anot S. Liupkevičiaus, „Armonikos“ ansamblis buvo reikalingas Balio Dačiulio laidai „Subatvakaris“. Anot jo, vyresnio amžiaus žmonės šią laidą dar prisimena. Tad ir „Armonikoje” buvo visko: pokštų, humoro, dainų, kupletų, pasakorių, koncertų, nuostabių vedėjų. B. Dačiulis turėjo labai lengvą ranką rašyti, sueiliuodavo - kaip yra sakęs vienas pirmų „Armonikos“ vokalistų Balys Urbonas - labai arti liaudies.
Žinomiausios „Armonikos“ dainos: „Kur tas kelelis“, „Berniukai“, „Gromatėlę parašiau“, „Ridigdo“, „Ir atskrido sakalėlis“, „Elektrėnų žiburiai“, „Vėjas man pasakė“, „Mėlynakė rasa“ ir kt.
Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda
S. Liupkevičius pasakoja: „Keliavome po Lietuvą, apvažiavome daugybę šalių. Įdomu tai, kad tos dainos, kurias pamilo Lietuva, patikdavo ir užsieniečiams.“
Kūrybinis Bendradarbiavimas ir Asmeninis Gyvenimas
1963 metais S. Liupkevičius sukūrė šeimą. Žmona Irena Kudabaitė - chorų dirigentė, vokalo pedagogė. Šeimoje išaugo du vaikai: sūnus Artūras gimė 1965 m. ir duktė Ingrida, gimusi 1968 m.
Pastaruoju metu S. Liupkevičius dalija interviu retai - vasarą 81-ąjį gimtadienį paminėjęs kūrėjas mėgaujasi ramiu gyvenimu Kupiškyje, ten jį atviliojo eiles kurianti Irena Gildutytė-Navikienė, tapusi ne tik kūrybos, bet ir širdies drauge. Taigi kurti S. Liupkevičius nenustoja, tik dabar portalui LRT.lt sako savo dainas keliantis į jutubą.
Anot S. Liupkevičiaus, „Taigi, neturiu kuo skųstis, Kupiškyje turiu, kas mane palaiko, kas gražių tekstų parašo.“ S. Liupkevičius džiaugiasi, kad neretai sulaukia įvairių žinučių ir komentarų, bet nė vieno neigiamo ar kandaus dar nėra gavęs. Ir gražių draugysčių užsimezgė - buvo bičiulių iš svetur, su kuriais kartais mielai susirašinėja žinutėmis.
S. Liupkevičius ir I. Gildutytė-Navikienė - puikus kūrybinis duetas. I. Gildutytė-Navikienė rašo eiles, o S. Liupkevičiaus dėka jos tapo dainomis. Irena atskleidžia, jog be to, kad mėgsta laiką leisti gamtoje, S. Liupkevičius mielai žiūri sporto varžybas, skaito, neužmiršta ir armonikos - kone kasdien ima ją į rankas ir ką nors pagroja.
Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda
Daug dainų S. Liupkevičiaus repertuare sukurta pagal Janinos Liupkevičienės tekstus. Anot jos, ilgą laiką gimnazijoje skambėjo pagal jos tekstą sukurtas gimnazijos himnas. S. Liupkevičius padrąsina ją ištraukti jau sukurtas eiles iš stalčiaus ir rašyti naujas, o pats sukuria muziką. S. Liupkevičius taip pat yra sukūręs dainas pagal žinomų poetų, tokių kaip Mikalojus Novikas, eiles.
Prieš porą dešimtmečių eteryje jis pasirodydavo ir su dukromis Audra ir Ugne. Abi jos mokėsi muzikos mokykloje, dainavo legendinėje „Dainų dainelėje“, o vėliau - ir su tėčiu.
Pedagoginė Veikla
Nuo 1998 m. iki 2005, kai išėjo į pensiją, S. Liupkevičius buvo Vilniaus J.
Dar būdamas konservatorijos studentu, buvo pakviestas dėstyti teorines disciplinas Vilniaus J.Tallat-Kelpšos muzikos technikume. 1982-ais m. buvo paskirtas Vilniaus kultūros mokyklos direktorium, 1985-ais m. pervestas į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos direktoriaus pareigas, kurias ėjo iki 1988 m. Tais metais Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla buvo apjungta su Vilniaus kultūros mokykla ir buvo įkurta Vilniaus konservatorija, kurios direktorium buvo paskirtas. Šias pareigas ėjo iki 1998 m.
Įvertinimas ir Atminimas
S. Liupkevičius apdovanotas TSRS aukštojo ir spec. viduriniojo mokymo ministerijos ženklu “Už pasiekimus vidurinio specialiojo mokymo srity”(1984), “Lietuvos TSR liaudies švietimo pirmūno” ženklu (1985), “Kultūrinio šefavimo karinėms pajegoms žymūno” ženklu (1986), “Lietuvos TSR kultūros žymūno” ženklu (1984), Lenkijos-TSRS draugystės draugijos auksiniu Garbės ženklu( 1977), “Darbo veterano” medaliu (1988), LATGA’S aukso ženklu (2010), 1990 m.
Šiandien ant scenos S. Liupkevičių galima pamatyti rečiau, tačiau jo dainas gerbėjai niūniuoja iki šiol, o LRT archyvai saugo koncertų ir interviu įrašus. Jo kūryba gyva ir perduodama iš kartos į kartą.
Paklaustas, ar muzika ir yra jo ilgaamžiškumo paslaptis, garsus muzikas susimąsto: „Turbūt!“ Svarbiausia, kad namuose netrūksta juoko, optimizmo ir geros nuotaikos.
Žinomiausios Stasio Liupkevičiaus Dainos
| Daina | Žodžių autorius | Pastabos |
|---|---|---|
| Su obelim pražilusia žydėki, mama | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Prie obelėlės | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Kai susiūbuos po mano langu | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Obelėlė ir upelis | M. Vaitkevičiaus | |
| Jaunimėlio vakaronė (r. kaspariūnas, z. | ||
| Obelis (r. kaspariūnas, j. | ||
| Visada brangi (r. kaspariūnas, j. | ||
| Lėk, žirgeli, vėju (r. kaspariūnas, j. | ||
| Aš išeisiu į kalną (r. kaspariūnas, p. | ||
| Tėvynė (r. kaspariūnas, j. | ||
| valuckas, l. liaukonytė, v. | ||
| Linai (l. liaukonytė, v. | ||
| Mūsų dainava (r. kaspariūnas, j. | ||
| valuckas, l. liaukonytė, v. | ||
| Per šilalį jojau (r. kaspariūnas, j. | ||
| valuckas, l. liaukonytė, v. | ||
| Ant vilniaus kalvų (j. valuckas, r. | ||
| vesiota, z. žemaitis, r. | ||
| Baltarankė mergužėlė (r. kaspariūnas, s. | ||
| Ak, obelėle (g. | ||
| Tris mylias girelas (p. | ||
| Paleisk žirgelį ant lankos (g. | ||
| apanavičiūtė, r. | ||
| Ant kiekvieno kalnelio (g. | ||
| Kad ilgiau gyventume (r. kaspariūnas, s. | ||
| Ateiki, mergužėle (j. valuckas, r. | ||
| vesiota, z. žemaitis, r. | ||
| kaspariūnas, s. | ||
| Baltų beržų kalva (j. valuckas, r. | ||
| Tai gražiai mane augino (g. | ||
| apanavičiūtė, r. | ||
| Lopšinė gimtinei ir motinai (g. | ||
| apanavičiūtė, r. | ||
| žiedų gegužis (j. valuckas, z. žemaitis, | ||
| r. kaspariūnas, s. | ||
| Išplaksiu dalgelį (s. jonaitytė, j. | ||
| valuckas, r. | ||
| Kur žydzi grikiai (j. valuckas, r. | ||
| Oi tai dyvas (j. valuckas, r. | ||
| Kvietimas į sūduvą (j. valuckas, r. | ||
| Sutrinko keleliai (j. valuckas, r. | ||
| Kikilis laibakojis (j. valuckas, r. | ||
| Daina apie marčią (r. | ||
| ąžuol, ąžuol (j. valuckas, r. | ||
| Kad pijokų nebūt buvę (r. | ||
| Trys ųžuolai (j. valuckas, r. | ||
| Lankiau mergelę (j. valuckas, r. | ||
| kaspariūnas, s. | ||
| Dainuokim - po du! | ||
| Kur sutiksiu tave! | ||
| Lėk, vėjau! | ||
| Pasterka (b. tamašauskas, r. | ||
| Tamošiaus pagavimas (r. vesiota, s. | ||
| Jau saulukė laidzas (g. | ||
| Jurgeli meistreli (j. | ||
| Kad surasčiau šią naktelę žiedą | ||
| papartėlio (r. | ||
| Nešė algą žmonai vyras (s. liupkevičius, r. | ||
| Vilko bėdos (r. | ||
| Lietuviškoj pirty (s. liupkevičius, r. | ||
| Kur tie darželėliai (j. čepulis, s. | ||
| liupkevičius, r. | ||
| Apynėlį nuraškysiu (b. urobas, r. | ||
| Senbernio daina (j. | ||
| Mano pypkė (b. urbonas, r. | ||
| Nemislinau gerti (b. pilevičiusm j. | ||
| Negerki trečios (b. urbonas, r. | ||
| Per šilelį jojau (p. bilevičius, j. | ||
| Gromatėlę parašiau (b. urobas, r. | ||
| O, velnias! |
tags: #stasys #liupkevicius #gime