Daugeliui šeimų, planuojančių pagausėjimą, pavyksta pastoti per pirmuosius metus. Tačiau kartais susilaukti vaikelio tampa iššūkiu. Šiame straipsnyje aptarsime spermos kokybės įtaką nėštumui, dažniausius mitus ir ką daryti, jei nepavyksta pastoti.
Kada įtariamas nevaisingumas?
Nevaisingumą galima įtarti, jei porai, gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių, per metus nepavyksta pastoti. Tokiu atveju verta kreiptis į specialistus, kurie padėtų išsiaiškinti priežastį. Moters lytinę sveikatą ir galimo nevaisingumo priežastis padeda išsiaiškinti gydytojai ginekologai. Tačiau trečdaliu atvejų atsakymų tenka ieškoti urologo kabinete, nes tikrąją priežastį gali lemti vyro vaisingumo sutrikimai. Apie 30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moters, panašiai tiek - vyro vaisingumo sutrikimai, likusi dalis - abiejų partnerių nevaisingumas arba nenustatytos priežastys.
Spermos kokybės įtaka vaisingumui
Vaisingumas - organizmo gebėjimas susilaukti sveikų palikuonių. Vyro nevaisingumą dažnai lemia nekokybiška sperma. Jos kokybę ir kiekį gali lemti įvairūs veiksniai:
- Persirgtos ligos: pavyzdžiui, kiaulytė ar lytiškai plintančios ligos.
- Gyvenimo būdas: nesubalansuota mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikų vartojimas.
- Aplinkos veiksniai: sėdimas darbas, karštis, didelis užterštumas, kai kurių medikamentų ar hormoninių preparatų vartojimas.
Vyrams amžius neturi tokios didelės reikšmės kaip moterims, tačiau bėgant metams mažėja sėklos kiekis, spermatozoidų judrumas, kinta jų morfologinė forma.
Spermograma: ką ji parodo?
Siekiant išsiaiškinti galimas vyro nevaisingumo priežastis, atliekamas sėklos tyrimas - spermograma. Jos metu analizuojamas spermos kiekis, fizinės savybės (pH, spalva, kvapas, tirštumas, klampumas), spermatozoidų kiekis ir judrumas, tiriamas jų gyvybingumas ir morfologija (forma).
Taip pat skaitykite: Patarimai nėščioms moterims
Net ir aptikus nuokrypių nuo normos ribų, nereikia pulti į paniką, nes pokyčiai gali būti laikini ir atsiradę dėl gyvensenos ar aplinkos veiksnių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pirmojo tyrimo metu aptikus pakitimų, siūloma jį pakartoti, darant 2-12 savaičių pertraukas.
Kaip pasiruošti spermogramos tyrimui?
Tyrimui į sterilų indą surenkama ejakuliacijos metu ištekėjusi sperma. Jį galima atlikti tiek gydymo įstaigoje, tiek namuose. Mėginį paėmus namuose, jį į laboratoriją privalu pristatyti per valandą, laikant šiltai arti kūno.
Ruošiantis tyrimui rekomenduojama 3-7 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių ir masturbacijos, vengti alkoholio, kofeino, nerūkyti. Svarbu, jog tyrimui būtų pristatytas visas ištekėjusios sėklos kiekis. Tyrimui negalima naudoti į prezervatyvą surinktos sėklos, nes jame esantys spermicidai gali pakenkti tyrimo rezultatams.
Ką daryti gavus tyrimų rezultatus?
Tolesnė gydymo eiga priklauso nuo gautų tyrimų rezultatų. Jei tyrimo rezultatai neparodo reikšmingų pakitimų, vyras gali grįžti prie įprasto gyvenimo. Esant pakitimų ir nustačius anatomines priežastis, pavyzdžiui, varikocelę, taikomas chirurginis gydymas. Nevaisingumo ištyrimas ir gydymas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, tiriant abu partnerius ir bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams.
Mitas ar tiesa? Dažniausi mitai apie vaisingumą
Poros, siekiančios išspręsti nevaisingumo problemas, dažnai susiduria su mitais. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
Taip pat skaitykite: Hipoksijos asfiksijos poveikis kūdikių gyvenimo kokybei
- Vyro vaisingumas priklauso nuo dėvimų trumpikių. Nėra įrodymų, kad boksininko kelnaitės pagerina spermos gamybą.
- Vaistiniai augalai padeda išspręsti vaisingumo problemas. Nėra mokslinių įrodymų, kad greipfruto sultys ar kiti vaistiniai augalai padeda pastoti.
- Dubens pakėlimas po lytinio akto padidina tikimybę pastoti. Tai neturi jokios įtakos apvaisinimui.
- Dažni lytiniai santykiai mažina spermos kokybę. Reguliarūs lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti.
- Hormoniniai kontraceptikai kenkia vaisingumui. Hormoninė kontracepcija neturi jokio blogo poveikio vaisingumui. Atvirkščiai, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus yra didesnė tikimybė pastoti.
- Skausmingos mėnesinės rodo nevaisingumą. Reguliarios skausmingos mėnesinės rodo, kad ciklo metu ovuliacija įvyko.
- Spermos išbėgimas po lytinio akto yra nenormalus. Tai normalus reiškinys, nes spermos kiekis ir apimtis priklauso nuo sėklos skysčio.
- Stresas yra pagrindinė nevaisingumo priežastis. Nėra įrodymų, kad stresas būtų nevaisingumo priežastimi.
Ką dar svarbu žinoti?
- Šeimos planavimas yra svarbus. Kiekvienas vaikas turėtų gimti tada, kai yra pageidaujamas ir laukiamas. Moteris turėtų naudoti patikimą kontracepciją, kol nenori pastoti.
- Folio rūgštis yra būtina. Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, turėtų vartoti vitaminą B9 - folio rūgštį. Tai sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.
- Sveikas kūno svoris yra svarbus vaisingumui. Per mažas arba per didelis kūno svoris gali sutrikdyti kiaušidžių veiklą ir trukdyti pastoti. Tinkamas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m².
- Sveiki įpročiai didina vaisingumą. Tam tikrų sveikų įpročių išsiugdymas ir nesveikų įpročių atsisakymas gali turėti realios naudos tiek vyrų, tiek moterų sveikatai ir vaisingumui. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono dieta siejama su mažesne nutukimo rizika, kuri gali pakenkti vaisingumui.
- Stresas kenkia vaisingumui. Nuolatinis stresas turi rimtų padarinių sveikatai ir vaisingumui. Moterys, patiriančios stiprų stresą, dvigubai dažniau patiria nepaaiškinamą nevaisingumą.
- Rūkymas ir alkoholio vartojimas kenkia vaisingumui. Šie dalykai sukelia hormoninius sutrikimus ir pažeidžia spermatozoidų bei kiaušialąsčių DNR.
- Miegas svarbus vaisingumui. Geras nakties miegas reguliuoja svarbius organizmo hormonus, įskaitant vaisingumo hormonus.
Taip pat skaitykite: Tobulo Cezario salotų receptas