Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų nėštumo metu yra sloga. Nors sloga dažniausiai siejama su peršalimu ar alerginiu rinitu, jos priežastys gali būti įvairios, o gydymas reikalauja ypatingo dėmesio dėl nėštumo specifikos.
Slapukai ir jų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. Slapukai prisitaiko prie jų poreikių ir norų, funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., sužinotumėme, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete, reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje, persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę, atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų, slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu, įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę, teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai, susisiekę su mumis el. paštu.
Slogos priežastys nėštumo metu
Sloga nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo periodu visame kūne įvyksta kraujotakos pokyčiai dėl išaugusio hormono - progesterono kiekio. Hormonai gali tiesiogiai paveikti nosies ertmių membranas, todėl gleivinės liaukos tampa aktyvesnės. Skydliaukės, augimo ir moteriškų lytinių hormonų lygis taip pat gali turėti įtakos hormoniniam rinitui. Pastebėta, kad nosies užgulimas bei sloga yra dažni simptomai nėštumo metu. Nėštumo sloga gali atsirasti jau antrąjį nėštumo mėnesį ir tęstis iki pat nėštumo pabaigos. Ji pasireiškia apytiksliai kas trečiai nėščiajai. Nėščiųjų sloga atsiranda dėl hormonų poveikio: gleivinės (taip pat ir nosies) pradeda gaminti daugiau išskyrų.
Peršalimas: Peršalimas yra dažnas šaltojo sezono palydovas, kurį paprastai lydi sloga. Skaičiuojama, kad peršalimo ligas gali sukelti daugiau nei 200 virusų, o populiariausias jų - rinovirusas. Rudenį šis virusas iššaukia daugiau nei pusę peršalimo ligų. Rinovirusas yra ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri paprastai pasireiškia per pirmąsias dvi ar tris dienas po to, kai užsikrečiama. Simptomai: nosies paburkimas, sloga, neaukšta temperatūra.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti slogą nėštumo metu?
Alerginis rinitas: Alerginis rinitas, dar kitaip vadinamas šienlige, dažniausiai suaktyvėja pavasarį. Lietuvoje fiksuojami 3 žydėjimo periodai, tačiau aktyviausias alerginės slogos periodas fiksuojamas kovo - gegužės mėnesiais. Dažniausi alerginio rinito simptomai: sloga, čiaudulys, nosies gleivinės paburkimas, niežėjimas. Nosies išskyros paprastai būna skaidrios, tačiau jose gali būti ir pūlių. Pavasarį dažniau būdinga sezoninė alerginė sloga, kuri pasireiškia nosies niežuliu, čiauduliu, vandeningomis išskyromis iš nosies ar nosies užgulimu. Alerginis rinitas yra lydimas akių ašarojimu, jų paraudimu bei niežuliu ir gerklės perštėjimu. Alerginį rinitą sukelia žiedadulkės: medžių (beržų, alksnių, lazdynų, ažuolų ir kt.), žolių (motiejukas, pelynas, balanda ir kt.). Alerginio rinito simptomai prasideda ankstyvą pavasarį ir gali tęstis net iki rugsėjo vidurio. Gali būti ir nuolatinė alerginė sloga, kuri trunka visus metus. Šią slogą sukelia dulkių erkės, naminių gyvūnų (kačių, šunų) epidermis bei pelėsiniai grybeliai.
Kitos priežastys: Sloga gali būti ir kai kurių vartojamų vaistų šalutinis poveikis. Šaltas, sausas oras išsausina nosies membranas, o tai keičia skysčių balansą nosies kanaluose. Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, kodėl valgant labai aštrų maistą atsiranda sloga, tačiau yra tikrai žinoma, kad tai nėra imuninis organizmo atsakas. Hormoninė sloga atsiranda nėštumo metu, paauglystėje bei senatvėje. Medikamentų sukelta sloga atsiranda dėl per ilgai vartojamų ksilometazolino lašiukų į nosį, kuriuos galima vartoti ne ilgiau kaip septynias dienas. Per ilgas jų vartojimas sukelia nosies gleivinės atrofiją (išplonėjimą). Dažnai nosis pradeda kraujuoti, atsiranda perštėjimas nosies viduje. Maisto produktų sukelta sloga dažniausiai atsiranda dėl šiuo metu labai daug maiste esančių konservantų ir dažiklių, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į jogurtų sudėtį bei įvairių dešrų sudėtį. Mažiau vartoti modifikuoto krakmolo. Vazomotorinė sloga. Infekcinė sloga, kurią dažniausiai sukelia streptokokai, stafilokokai, hemofilai itr kiti sukėlėjai. Profesinė sloga atsiranda darbo vietoje, patekus į nosį lakiems alergenams.
Medicinos centro Klaipėdoje „Northway“ otorinolaringologė Ingrida Anužytė įvardijo, kad lėtinė sloga arba lėtinis rinitas - tai nosies gleivinės uždegimas, kuris trunka ilgiau nei 4 savaites. Pasireiškia sekrecija iš nosies ir nosies užgulimu. Anot I. Anužytės, lėtinė sloga klasifikuojama į alerginę ir nealerginę.
Nealerginio rinito klasifikacija:
- idiopatinis nealerginis rinitas (vazomotorininis rinitas),
- nealerginis eozinofilinis rinitas,
- hormoninis rinitas,
- medikamentinis rinitas,
- atrofinis rinitas,
- gustatorinis rinitas,
- iritantų sukeltas rinitas,
- profesinis rinitas,
- senilinis rinitas.
O alerginės slogos metu ore esantys alergenai jungiasi su nosies gleivinėje esančiu IgE. Ląstelės atpalaiduoja histaminą, kuris ir sukelia simptomus.
Nealerginę lėtinę slogą gali sukelti aplinkos ir darbiniai dirgikliai - dulkės, smogas, pasyvus rūkymas, stiprūs kvapai, kvepalai, cheminiai garai, chloras. Oro pokyčiai - temperatūriniai ir drėgmės svyravimai - dirgina nosies membranas, gleivinė patinsta ir nosis „bėga“ arba užgula. Taip pat nealerginę slogą sukelia virusinė infekcija. Kalbant apie medikamentų sukeltą slogą - ją kelia aspirinas, ibuprofenas, vaistai nuo kraujospūdžio (beta blokatoriai, AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai), raminantys vaistai, antidepresantai, geriamieji kontraceptikai, pakaitinė hormonų terapija, erektilinei disfunkcijai skirti vaistai, ilgas intranazalinių dekongestantų (tam tikrų purškalų į nosį) naudojimas. Hormoniai pokyčiai, sukeliantys slogą, veikia nėštumo bei menstruacijų metu, naudojant geriamus kontraceptikus, esant hipotiroidizmui. Taip pat slogą gali kelti obstrukcinė miego apnėja, gastroezofaginis refliuksas, miegojimas ant nugaros. Nealerginė sloga dažnesnė moterims, vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems dažniau skauda galvą, jaučiamas spaudimas veide, susilpnėjusi uoslė, tačiau retesnis čiaudulys, niežulys ir akių simptomai. Nealerginė sloga reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, ji susijusi su obstrukcine miego apnėja, rinosinusitu, lėtiniu nuovargiu ir kognityvinės funkcijos pablogėjimu.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti kūdikio slogą ir kosulį
Slogos simptomai nėštumo metu
Slogos simptomai nėštumo metu gali būti įvairūs:
- Nosies užgulimas: Tai vienas dažniausių simptomų, kai sunku kvėpuoti per nosį.
- Sloga: Gausios, skaidrios arba pūlingos išskyros iš nosies.
- Čiaudulys: Dažnas ir erzinantis simptomas, ypač sergant alerginiu rinitu.
- Nosies gleivinės paburkimas: Nosies vidus jaučiasi patinęs ir sudirgęs.
- Niežėjimas: Nosies, akių ir gerklės niežėjimas, būdingas alerginiam rinitui.
- Galvos skausmas: Gali atsirasti dėl sinusų užgulimo.
- Spaudimas veide: Jaučiamas spaudimas aplink nosį, akis ir kaktą.
- Susilpnėjusi uoslė: Dėl nosies užgulimo gali susilpnėti uoslės pojūtis.
Pasak gydytojos Ž.Kasilovskienės, jei sloga yra serozinė (skystas, šviesus sekretas), tuomet labai baimintis dėl jos nederėtų. Kas kita, jei sloga pereina į pūlingą, jei atsiranda kokių nors komplikacijų.
Gydymo būdai nėštumo metu
Nėštumo metu labai svarbu būti atsargiems renkantis gydymo būdus, nes daugelis vaistų gali būti kenksmingi vaisiui. Prieš pradedant bet kokį gydymą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Nemedikamentinis gydymas:
- Nosies plovimas: Reguliariai plauti nosį druskos tirpalu arba jūros vandeniu. Tai padeda pašalinti dirgiklius, suskystina gleives ir nuramina nosies gleivinę. Hipertoninis 3 proc. jūros vanduo rekomenduojamas alerginio ir nealerginio rinito gydymui. Slogai nepraeinant, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį - tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3-5 dienas. Slogai ir nosies užgulimui gydyti patogiausia būtų naudoti vaistinėse parduodamą purškiamą jūros vandenį (rinkitės tokį, kuris purškia švelnią dulksną).
- Oro drėkinimas: Sausas oras gali dirginti nosies gleivinę, todėl rekomenduojama naudoti oro drėkintuvą arba tiesiog kvėpuoti šiltame duše garais. Drėkinkite orą. Kvėpuoti lengviau, jei oro drėgmė yra didelė. Darykite garų vonias.
- Skysčių vartojimas: Gerti pakankamai skysčių - vandens, arbatos be kofeino. Tai padeda skystinti gleives ir lengviau jas pašalinti. Sergant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, daugiau ilsėtis, vėdinti ir drėkinti patalpas. Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus. Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus.
- Alergenų vengimas: Jei esate alergiška, ypač svarbu vengti sąveikos su tuo, kam esate alergiška. Jei sergate šienlige, apribokite pasivaikščiojimus lauke augalų žydėjimo laikotarpiu, jei esate alergiška dulkių erkutėms, dažnai skalbkite patalynę ir pan.
- Kasdienė higiena: Alerginio rinito atveju labai svarbu laikytis kasdienės higienos. Kai grįžtate iš lauko, plaukite ne tik rankas ir veidą, bet ir nosį.
- Jei skauda gerklę: gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus. Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui čiobrelių, svilarožių.
- Vaistus nuo slogos vertėtų svarstyti tik tuo atveju, jei jaučiatės labai blogai ir negalite ramiai miegoti. Pasitarkite su gydytoju, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis būtų saugu vartoti nėštumo metu.
Medikamentinis gydymas (tik pasitarus su gydytoju):
- Intranazaliniai hormonai: Jie mažina vietinį uždegimą, slopina uždegiminių ląstelių aktyvaciją. Galimas šalutinis poveikis: džiūsta nosies gleivinė, pakraujuoja iš nosies, skauda galvą, džiūsta ryklės gleivinė.
- Antihistamininiai purškalai: (azelastinas) arba antihistamininiai purškalai su hormonu.
- Dekongestantai: Su pseudoefedrinu arba fenilefrinu siaurina kraujagysles, sumažina nosies gleivinės burkimą. Tiesa, jie gali padidinti kraujospūdį, padažninti širdies plakimą, sukelti nuovargį.
- Antibiotikai: Pasitarkite su gydytoju, nes gali būti, kad reikės gydyti antibiotikais. Pasakykite gydytojui, kad esate nėščia, nes kai kuriuos sinusitui gydyti skirtus antibiotikus draudžiama vartoti nėštumo laikotarpiu. Visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas.
Svarbu pažymėti, kad nėštumo metu nerekomenduojamas aspirinas ir ibuprofenas - įprasti vaistai nuo galvos skausmo sergant sloga, o nuo šeštojo nėštumo mėnesio reikėtų jų visiškai nebevartoti. Jei karščiuojate (temperatūra virš 38° C netgi tik todėl, kad sergate sloga), kreipkitės į gydytoją. Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją. Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju. Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.
Medicinos centro „Northway“ alergologė, klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė teigia, kad kai pacientas į savo sveikatos problemas nekreipia dėmesio, lėtinė sloga tęsiasi metų metus, gali būti suvartojamas didelis kiekis nosies kraujagysles sutraukiančių lašų. „Vaistų kiekis vis didėja, o gydymo atsakas - vis trumpėja, tada pacientas ateina ir sužino, kad yra alerginė sloga, kurią reikėjo gydyti kitaip.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti slogą vaikui?
Atsargumas vartojant purškalus nuo slogos
Kai kuriuos vaistus nuo nosies užgulimo galima naudoti itin trumpą laiką - dažnai apie tai įspėja gydantis gydytojas, tačiau jeigu ne, būtina išlaikyti budrumą. Ilgesniam naudojimui tinka visai kitokie purškikliai. Jau po 3 dienų naudojant intranazalinius dekongestantus kai kuriems pacientams išsivysto medikamentinė sloga, o kitiems net po 4-6 savaičių naudojimo neišsivysto. Nosies gleivinėje sutrinka adrenerginių receptorių reguliacija, išsivysto stromos išemija ir pasireiškia gleivinės edema. Medikamentinės slogos pažeista nosies gleivinė raudona, uždegimiška, stebint per mikroskopą matoma, kad gleivinės ploteliai netekę virpamojo epitelio. Saugiai vartoti gleivinę sutraukiančius lašus galima 5 dienas. Ksilometazolino, fenilefrino preparatai nosiai santykinai saugesni. Oksimetazolinas sukelia greitesnį ir sunkiau gyjantį gleivinės pažeidimą. Pacientui rekomenduojama nutraukti lašų į nosį vartojimą, o jei negali susilaikyti, retinti dozes, vaistus naudoti tik vakare prieš miegą ar lašinti pakaitomis tik į vieną pusę.
Ką daryti, jei medikamentinis gydymas nepadeda?
Kuomet medikamentinis gydymas paciento simptomų adekvačiai nesukontroliuoja, svarstomos chirurginio gydymo galimybės. Pavyzdžiui, nosies kriauklių apimties sumažinimas (konchoplastika). Taip pat botulino toksino injekcijos - botulinas injekuojamas į vidurinės ir apatinės nosies kriauklių priekį. Tai sumažina sekreciją, bet poveikis trumpalaikis - apie 12 savaičių. Dar galima atlikti užpakalinio nosies nervo neurektomiją ir krioabliaciją. Eksperimentinės technikos - atrofinio rinito gydymui naudojamos autologinių riebalų, trombocitais praturtintos plazmos, taip pat autologinė šonkaulių kremzlė naudojama apatinės kriauklės rekonstrukcijai.
Pooperacinis (ar poprocedūrinis) periodas santykinai neilgas - tamponai iš nosies šalinami pirmą ar antrą parą po operacijos. Rekomenduojama plauti nosies ertmę jūros vandeniu, lašinti rinopanteino aliejų, riboti fizinį krūvį 2 savaites po operacijos. Tikslinga specialisto kontrolė ir nosies tualetas. Gretutinės patologijos nulemia operacijos kontraindikacijas.
Kaip palengvinti savijautą laukiant operacijos?
Laukiant operacijos gali būti sunku gyventi su lėtine sloga, tačiau yra būdų, kuriais savijautą galite palengvinti:
- Plauti nosies landas jūros vandeniu. Rekomenduojama į plastmasinį buteliuką įpilti virinto, atvėsusio vandens, įdėti druskų mišinio ir praplauti nosį. Buteliuką išplauti indaplovėje, išdžiovinti, laikyti atsuktą. Vanduo pašalina iš nosies dirgiklius.
- Reikia vengti pasyvaus rūkymo.
- Reguliariai, švelniai išsipūsti nosį, jei atsiranda gleivių.
- Drėkinti aplinkos orą. Įsigyti oro drėkintuvą - namų ir biuro oras dažnai būna sausas. Galima tiesiog pakvėpuoti šiltame duše garais.
- Gerti pakankamai skysčių - vandens, arbatos be kofeino. Vengti gėrimų su kofeinu.
- Alergiškiems žmonėms patariama dėvėti kaukę sodinikaujant, tvarkant namus, pjaunant žolę. Naudoti siurblį su HEPA filtrais.
- Kas savaitę keisti lovos patalynę, skalbti ją aukštos temperatūros vandenyje.
Alerginė sloga: priežastys ir gydymas
Medicinos centro „Northway“ alergologė, klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė plačiau paaiškino apie alerginę slogą. Ją gali sukelti įvairiausi faktoriai. Čiaudėjimą, vandeningą slogą ir/ar nosies užburkimą gali sukelti virusai, bakterijos, alergenai, vaistai, tabako dūmai, kvepalai, dezinfekuojančios medžiagos, temperatūrų skirtumas, karšto gėrimo ar karšto maisto valgymas, gastroezofaginis refliuksas, skydliaukės funkcijos sutrikimas, įvairūs kiti hormoniniai pokyčiai.
Norint diagnozuoti alerginį rinitą, be kruopštaus anamnezės surinkimo taip pat svarbūs ir tyrimai: eozinofilija bendrame kraujo tyrime, odos dūrio mėginiai, nosies sekreto tyrimas, spec IgE nustatymas, jeigu reikia, pasitelkiama ir molekulinė diagnostika - alergenų komponentų nustatymas. Alerginį rinitą sukelia įkvepiamieji alergenai: namų dulkių erkių, pelėsinių grybelių, naminių gyvūnų, tarakonų, žiedadulkių alergenai. Kartais nuo maisto, ypač dėl kryžminių reakcijų tarp žiedadulkių ir tam tikro maisto, taip pat gali paūmėti alerginė sloga.
Geriausias alergijos gydymo būdas - alergeno vengimas. Jeigu alergeno išvengti neįmanoma ir nėra kontraindikacijų, pacientą galima gydyti specifine imunoterapija - tai yra, mažomis to alergeno, kuriam jis yra įsijautrinęs, dozėmis. Per kelis metus organizmas palaipsniui pripratinamas prie alergeno, simptomai labai susilpnėja arba būna vos juntami.
Miego sutrikimai nėštumo metu ir jų įtaka slogai
Trečiasis trimestras daugumai besilaukiančių, ypač pirmą kartą tapsiančiomis mamomis, yra sunkiausias. Dažnai tenka bėgioti į tualetą ne tik dieną, bet ir naktį, nes padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę. Miego sutrikimai gali turėti įtakos slogos paūmėjimui.
Nemiga gali atsirasti dėl dažno poreikio šlapintis, negalėjimo patogiai įsitaisyti dėl didėjančio pilvo, nerimo dėl gimdymo, būsimo kūdikio sveikatos. Geriau miegoti gali padėti vakarinis pasivaikščiojimas gryname ore, šiltas dušas prieš miegą, išvėdintas miegamojo kambarys. Galima neilgai pagulėti vonioje su valerijono, levandų ar pušų ekstraktais, išgerti melisų arbatos. Pamėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti knygą.
Pabudimai naktį. Nėštumo pabaigoje naktimis pabunda net 97,3 proc. moterų. Pabusti nėščioji gali dėl nepatogios padėties, aktyvių ir skausmingų vaisiaus judesių, dėl karščio, tvankumo. Pabudus dėl aktyvių ir skausmingų judesių, reikia keisti gulėjimo padėtį. Pamėginkite miegoti ant kairiojo šono, pasidėjusi pagalvę tarp kojų ir dar vieną pagalvę kaip atramą nugarai. Prieš miegą išsivėdinkite kambarį. Miegant reikėtų vilkėti orui laidžius, neaptemptus, natūralaus pluošto miego drabužius.
Knarkimas. Dažnai nėščiosios skundžiasi sloga, kuri atsiranda dėl fiziologinių organizmo persitvarkymų nėštumo metu (suaktyvėjusi kraujotaka + padidėjusi estrogenų koncentracija → paburkusi nosies gleivinė → užblokuoti kvėpavimo takai). Padidėjusi gimda pakelia diafragmą, o dėl to gali imti kankinti knarkimas. Dėl didelio svorio prieaugio nėštumo metu sustorėja kaklo ir ryklės audiniai, todėl gali būti sunku kvėpuoti miegant.
Peršalimas nėštumo metu
Iš pirmo žvilgsnio kai kurie patarimai gali pasirodyti visiškai paprasti. Bet tiesa tokia ir yra - sprendimas slypi paprastume. Išsimiegokite. Peršalimo ligomis susergama dažniau nei gripu, tačiau pasveikstama greičiau. Nėščiąją gali imti kankinti sloga, kosulys, čiaudulys ir gerklės skausmas. Peršalimo simptomai išnyksta „gydantis“ poilsiu ir nereceptiniais vaistais, o susirgus gripu prireiks receptinių vaistų. Jei per porą dieną geriau nepasijaučiate arba tampa dar prasčiau, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių. Šiuo laikotarpiu, būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui. Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių. Tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai. Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti. Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C. Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu. Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga. Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos medicina yra pirmas žingsnis sveikatos problemoms spręsti. Peršalimas nėštumo metu gali būti nepatogus, bet dažniausiai nesukelia rimtų pavojų jei laiku imamasi tinkamo gydymo.
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui:
- Pakankamai ilsėkitės.
- Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
- Laikykitės subalansuotos mitybos.
- Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
- Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
- Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
- Gerkite daug skysčių. Tinka vanduo, arbatos, sultys.
- Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
Pavojus vaisiui
Dažniausiai peršalimo nėštumo metu pasekmės nėra tiesiogiai pavojingas vaisiui, bet gali sukelti nepatogumų. Peršalimo simptomai, tokie kaip užgulusi nosis, kosulys ir karščiavimas, gali būti nemalonūs būsimai mamai, bet paprastai nesukelia rimtų komplikacijų. Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui. Todėl yra itin svarbu, kad gydytojas, į kurį kreipėtės, žinotų apie jūsų nėštumą. Anot Ž.Kasilovskienės, nėštumo pradžioje peršalimas ir gripas gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimus, kūdikio nervų sistemos pažeidimus. Nėštumo viduryje šios dvi ligos grasina priešlaikiniu gimdymu, nedideliais vaisiaus vystimosi sutrikimais, tuo tarpu nėštumui baigiantis virusinės infekcijos gali išprovokuoti vaisiaus vandenų pokyčius (jų padaugėjimą ar sumažėjimą), kurie gali stipriai pakenkti vaisiaus vystimuisi.