Skydliaukė - tai nedidelė, bet gyvybiškai svarbi endokrininė liauka, esanti kakle. Jos gaminami hormonai, tokie kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), yra atsakingi už medžiagų ir energijos apykaitą organizme. Šie hormonai atlieka svarbų vaidmenį fiziniame ir psichiniame vystymuisi, ypač nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje. Nėštumo metu skydliaukės veikla moters organizme kinta, todėl svarbu žinoti, kaip skydliaukės sutrikimai gali paveikti nėštumą, vaisiaus vystymąsi ir motinos sveikatą.
Skydliaukės Funkcija ir Jos Svarba Nėštumo Metu
Skydliaukė gamina hormonus, kurie kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai, įskaitant širdies darbą. Nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis padidėja dėl dviejų su nėštumu susijusių hormonų - estrogeno ir žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG). Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi, ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus tik nuo 12-os nėštumo savaitės, todėl iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Skydliaukės hormonai taip pat kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą, o tai būtina tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi.
Žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG) - svarbus nėštumo hormonas, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.
Dažniausi Skydliaukės Sutrikimai Nėštumo Metu
Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija).
Hipotirozė
Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Hipotirozė nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai, įskaitant padidėjusią abortų riziką pirmąjį trimestrą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą, įgimtą hipotirozę ir sutrikusią neurologinio vystymosi baigtį vaikams, gimusiems šia liga sergančių motinų.
Taip pat skaitykite: Hipotirozė nėštumo metu: ką reikia žinoti
Hipertirozė
Hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves’o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves’o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti. Hipertiroidizmas, ypač Greivso liga, taip pat gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, negyvas gimimas ir augimo apribojimas.
Skydliaukės Sutrikimų Simptomai
Svarbu atkreipti dėmesį į galimus skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus nėštumo metu.
Hipotirozės Simptomai
Esant susilpnėjusiai skydliaukės veiklai (hipotirozei) dažniausiai skundžiamasi bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, galvos svaigimu, apetito stoka, sausėjančia oda, plaukų slinkimu, nagų trapumu, šalčio netoleravimu, svorio augimu, vidurių užkietėjimu, atminties susilpnėjimu. Pacientai sunkiau koncentruoja dėmesį.
Hipertirozės Simptomai
Sustiprėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę) dažnai atspindi svorio kritimas net išliekant labai geram apetitui. Taip pat - padidėjęs dirglumas, gausus prakaitavimas, šilumos netoleravimas, rankų drebulys, dažnesnis tuštinimasis, sutrikęs miegas, padažnėjęs širdies ritmas. Moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas. Tačiau išvardinti simptomai nėra pakankamai specifiški: susirgimų pradžioje jų gali visai nebūti arba žmogus jų gali tiesiog nesureikšminti. Kartais, nors pasireiškia tik vienas ar keli simptomai, skydliaukės veikla jau būna labai ženkliai sutrikusi.
Skydliaukės Tyrimai Nėštumo Metu
Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po gimdymo: hormonų disbalansas
Diagnozuojant skydliaukės sutrikimus, rekomenduojama atlikti tiek skydliaukės ultragarsinį, tiek hormonų kraujyje tyrimą. Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites.
Skydliaukės Sutrikimų Gydymas Nėštumo Metu
Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo.
Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Gydant hipertirozę, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.
Taip pat skaitykite: Kaip mityba veikia skydliaukę
Prevencinės Priemonės
Yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu.
Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.
Siekiant sumažinti skydliaukės funkcijos sutrikimų išsivystymo, vėlyvos diagnostikos ar jau esančios ligos greito progresavimo tikimybę, rekomenduojama:
- Jei giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, atlikite skydliaukės tyrimus.
- Venkite radiacijos poveikio kaklo sričiai, nebent tai būtina kitoms ligoms diagnozuoti ar gydyti.
- Stenkitės vengti stresinių situacijų.
- Pasirūpinkite, kad maisto racione būtų pakankamai (bet ne per daug) jodo.
- Meskite rūkyti. Tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra hipertirozės rizikos veiksnys.
- Pasirūpinkite vitamino D kiekiu organizme.
- Ribokite gliuteno turinčių maisto produktų kiekį dienos racione (ypač svarbu sergantiems autoimuniniu tiroiditu).
Skydliaukės Sutrikimai ir Autizmo Rizika
Naujas plataus masto tyrimas rodo ryšį tarp nuolatinio motinos skydliaukės hormonų disbalanso nėštumo metu ir padidėjusios autizmo spektro sutrikimo (ASS) tikimybės vaikams. Tyrimas, apėmęs daugiau nei 51 000 gimimų, nurodo, kad kuo ilgiau skydliaukės funkcijos sutrikimas išlieka per nėštumo trimestrus, tuo aukštesnė stebima ASS rizika. Tuo tarpu gerai kontroliuojami ir tinkamai gydomi skydliaukės sutrikimai nebuvo susieti su didesne autizmo rizika.
Tyrėjai taip pat nustatė dozę-atsako (dose-response) ryšį: autizmo rizika palaipsniui didėjo tuo daugiau trimestrų, per kuriuos išliko skydliaukės disbalansas. Tai rodo, kad ne vienkartinis sutrikimas, o kumuliatyvi ekspozicija - ilgesnis hormoninio disbalanso periodas - gali turėti reikšmingesnį poveikį vaisiaus neurovystymuisi.
Idan Menashe, daktaro laipsnį turintis mokslininkas iš Ben-Gurion universiteto ir vienas iš šio tyrimo bendraautorių, apibendrino klinikinę išvadą: „Nors efektyviai gydoma lėtinė skydliaukės disfunkcija neparodė didesnės autizmo rizikos, tęstinis disbalansas per kelis nėštumo trimestrus buvo susietas su aukštesne rizika. Praktinis pranešimas besilaukiančioms šeimoms ir sveikatos priežiūros specialistams yra aiškus: stabilių, fiziologinių materninio skydliaukės hormonų lygių palaikymas per nėštumą yra koreguojamas veiksnys, galintis sumažinti tam tikrą neurovystymosi riziką. Reguliarūs tyrimai ir tiksliai parinktas bei prižiūrimas gydymas - ypač levotiroksinu esant hipotirozei - suteikia prieinamą ir veiksmingą galimybę palaikyti vaisiaus smegenų vystymąsi.
tags: #skydliauke #nestumo #metu