Skiepai yra viena iš efektyviausių priemonių apsaugoti vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis skiepijama nuo 14 infekcijų, įskaitant tuberkuliozę, hepatitą B, difteriją, stabligę, kokliušą, poliomielitą, Haemophilus influenzae B tipo infekciją, tymus, epideminį parotitą, raudonukę, pneumokokinę infekciją, meningokokinę (B tipo) infekciją, žmogaus papilomos virusą ir rotavirusinę infekciją. Tačiau neretai tėvai susiduria su įvairiomis baimėmis ir abejonėmis dėl skiepų saugumo ir galimo šalutinio poveikio. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikantį skiepų šalutinį poveikį kūdikiams, kaip į jį reaguoti ir ką daryti, jei kyla abejonių dėl skiepų naudos.
Skiepų svarba ir nauda
Skiepai yra patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo užkrečiamų ligų. Jie „moko“ imuninę sistemą kovoti su mikroorganizmais ir taip ją stiprina. Skiepai vaikams gali apsaugoti nuo ypač pavojingų ligų - poliomielito, difterijos ir stabligės, kurių mirtingumas siekia 30 proc. Džiugina, kad poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius, tačiau 1992 metais įvykęs poliomielito protrūkis Nyderlanduose neleidžia teigti, kad poliomielitas jau išnyko.
Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytoja-konsultantė, doc. dr. pabrėžia, kad norėtų išskirti kokliušą, tymus ir meningokokinę infekciją, kurios pavojingiausios kūdikiams - susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė. Gaila, bet šių ligų dar pasitaiko.
Atsivėrusios sienos ir galimybė keliauti po pasaulį, sudaro sąlygas ligoms „migruoti“ ir išplisti vis naujose vietose. Jeigu liga patenka į aplinką, kurioje gyventojai yra nepasiskiepiję, pavieniai ligos atvejai labai greitai gali padidėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių atvejų.
Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis po skiepų
Nors skiepai yra saugūs ir veiksmingi, jie gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Visgi, dažniausiai jie yra lengvi ir trumpalaikiai. Dažniausi šalutiniai poveikiai po skiepų:
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
- Vietinės reakcijos: Patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Vietinės reakcijos labai dažnos ir gali būti net kas antram paskiepytam.
- Karščiavimas: Temperatūra iki 38,0 °C, trunkanti iki 48 val.
- Bendras negalavimas: Irzlumas, mieguistumas, apetito praradimas, raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis, drebulys.
Šie simptomai dažniausiai praeina savaime per 1-3 dienas ir nereikalauja specialaus gydymo.
Ką daryti, jei pasireiškė šalutinis poveikis?
Jei po skiepo vaikui pasireiškė šalutinis poveikis, rekomenduojama:
- Vietinės reakcijos: Uždėti šaltą kompresą ant skiepijimo vietos.
- Karščiavimas: Duoti paracetamolio ar ibuprofeno, daugiau skysčių, neapkloti storomis antklodėmis.
- Neramus elgesys: Nuraminti vaiką, pasiūlyti mėgstamą žaislą ar užsiėmimą.
Jeigu karščiuojantis vaikas yra neramus, temperatūra nemažėja, trunkanti ilgiau nei 48 valandas, patartina kreiptis į gydytoją. Beje, skiepijant vaikus kai kuriais skiepais, pavyzdžiui, nuo meningokoko, rekomenduojama paracetamolį duoti profilaktiškai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma šalutinių poveikių yra lengvi ir praeina savaime, yra atvejų, kai būtina kreiptis į gydytoją:
- Aukšta temperatūra, kuri nemažėja arba trunka ilgiau nei 48 valandas.
- Stiprus patinimas, paraudimas ar skausmas dūrio vietoje.
- Alerginės reakcijos požymiai: pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų patinimas, odos bėrimas, galvos svaigimas.
- Kiti neįprasti simptomai.
Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją! VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Taip pat skaitykite: Vėjaraupių rizika nėštumo metu
Mitai apie skiepus ir autizmą
Visuomenėje dažnai pasigirsta nuomonė, kad skiepai ir autizmas yra glaudžiai susiję. Kartais pasirodo radikalesnių pasisakymų, jog skiepai žudo, t. y. Tačiau šie teiginiai yra paneigti moksliniais tyrimais.
2010-aisiais grupė mokslininkų visiškai paneigė A. Wakefield iškeltą hipotezę, įrodė, kad gydytojas melavo, klastojo duomenis, su tiriamaisiais elgėsi neetiškai. Vėliau paaiškėjo, kad A. Wakefield šį tyrimą vykdė grupės advokatų, sumokėjusių jam 400 tūkst. eurų, užsakymu. Pastarieji drauge su keliais tyrime dalyvavusių tėvų vaikais ruošė bylą prieš vakcinos gamintojus.
Vėliau buvo atliktas dar ne vienas MMR vakcinos tyrimas. Nė vienas jų nenustatė jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo: autizmo spektro sutrikimai panašiu dažniu ir panašiame amžiuje pasireiškia tiek skiepytiems, tiek neskiepytiems vaikams. Tai, kad pirmieji autizmo spektro sutrikimai dažniausiai pasireiškia po pirmojo gimtadienio, t.y.
Todėl svarbu remtis įrodymais grįsta medicina, o ne gandais ir mitais.
Patarimai tėvams, abejojantiems dėl skiepų
Jei abejojate, ar verta skiepyti savo vaiką, rekomenduojama:
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir tymų vakcina: svarbi informacija
- Domėtis ir klausti: Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, užduokite rūpimus klausimus.
- Pasitikrinti informaciją: Ieškokite informacijos patikimuose šaltiniuose, tokiuose kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) ir kitos medicinos įstaigos.
- Atsiminti skiepų naudą: Skiepai apsaugo nuo sunkių ligų ir jų komplikacijų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai.
- Pasikalbėti su kitais tėvais: Pasidalinkite savo abejonėmis su kitais tėvais, kurie skiepija savo vaikus.
Svarbu prisiminti, jog dar neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius buvo normalu vežti vaikus ant galinės sėdynės, neprisisegusius saugos diržų, o kūdikius - tiesiog laikyti ant rankų, o ne specialioje kėdutėje. Vienus neramina pašalinis skiepų poveikis, kiti įsitikinę, kad kūdikiai gauna per daug skiepų. Apklausos rodo, kad vis dar daug tėvų mano, jog vakcinos nesaugios. Visgi, šiandien susiduriame su kita problema - dalis tėvų įsitikinę, kad jų vaikai skiepais valdomomis infekcijomis nesusirgs, todėl rizikuoja ir savo vaikų neskiepija. Kartais išgirstame tėvų nuomonę, kad geriau tegul vaikas perserga ir taip įgyja imunitetą. Tai - labai neatsakingas požiūris.
Skiepų kalendorius Lietuvoje
Pagal Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių nemokamos vakcinos vaikams skiriamos nuo šių ligų:
- Tuberkuliozė (BCG vakcina)
- Hepatitas B
- Difterija, stabligė, kokliušas (DTaP vakcina)
- Poliomielitas
- Haemophilus influenzae (cHib)
- Tymai, parotitas/kiaulytė, raudonukė (MMR vakcina)
- Pneumokokinė infekcija
- Epideminis parotitas
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
- Rotavirusas
- B tipo meningokokas
Taip pat yra ir rekomenduojamų skiepų grupė, kurių valstybė nefinansuoja, bet juos patariama atlikti siekiant užtikrinti vaiko imuninį atsparumą tam tikroms ligoms. Tai gali apimti skiepus nuo vėjaraupių, erkinio encefalito ar kitų infekcijų.