Sigutė Stonytė - iškili Lietuvos operos solistė, kurios talentas ir atsidavimas menui pelnė ne tik nacionalinį pripažinimą, bet ir tarptautinę šlovę. Jos balsas, aktorinis meistriškumas ir įspūdingas repertuaras pavergia klausytojus, o vaidmenys operos pastatymuose įsimena ilgam. Šiame straipsnyje apžvelgsime Sigutės Stonytės biografiją, kūrybinį kelią, svarbiausius vaidmenis ir pasiekimus.
Biografijos pradžia ir studijos
Sigutė Stonytė muzikinį kelią pradėjo Lietuvos muzikos akademijoje, kur 1982 m. baigė prof. Z. Paulausko dainavimo klasę.
Karjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
1985 m. Sigutė Stonytė debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) ir nuo to laiko yra šio teatro solistė. Jos talentas ir atsidavimas menui leido sukurti daugybę įsimintinų vaidmenų, kurie pelnė kritikų ir publikos pripažinimą. Jos indėlis į Lietuvos operos meną yra neįkainojamas.
Tarptautinis pripažinimas
1991 m. dainininkė pelnė II premiją (I premija nepaskirta) Tarptautiniame Marian Anderson vokalistų konkurse Merilende (JAV). 1992 m. Sigutė Stonytė dalyvavo Verdianaeum festivalyje Ronkolėje (Italija), o 1993 m. - Savonlinnos operos festivalyje Suomijoje su Lietuvos operos trupe. 2008 m. Tel Avivo operos teatre S. Stonytė atliko Salomėjos vaidmenį. Dainininkė koncertavo daugelyje Europos šalių, Taivanyje, JAV, Japonijoje, Izraelyje. Dainavo su J.F.Kennedy centro nacionaliniu simfoniniu orkestru (JAV), su Maskvos filharmonijos, Odensės (Danija), Lietuvos Nacionaliniu bei Valstybiniu, Estijos bei Latvijos simfoniniais orkestrais, su S. Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru. Dainavo diriguojant Leo Krämeriui, Justus'ui Frantz'ui (Vokietija), su bosu Simonu Estes'u (JAV).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sigutės Stonytės talentas ir atsidavimas menui buvo įvertintas daugybe apdovanojimų. 1996 m. ji apdovanota Lietuvos teatro sąjungos „Kristoforo” prizu (už Ledi Makbet vaidmenį G.Verdi operoje “Makbetas”), 1999 m. pelnė Lietuvos operos bičiulių įsteigtą „Kipro” prizą. 2000 m. Sigutei Stonytei įteiktas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas, o 2004 m. - Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2005 m. pripažinta „Operos švyturių“ nominacijos „Metų operos solistė“ laureate. 2011 m. ji apdovanota Teatro sąjungos apdovanojimu, Auksiniu scenos kryžiumi, už Grafienės vaidmenį W. A.
Taip pat skaitykite: Muzikos pasaulis: Sigutė Trimakaitė
Vaidmenys operose
Sigutė Stonytė sukūrė pagrindinius vaidmenis įvairiose operose, įskaitant R. Strausso „Salomėją“, R. Wagnerio „Tanhoizerį“ (Elizabetė) ir „Skrajojantį olandą“ (Senta), G. Verdi „Traviatą“ (Violeta), „Nabuką“ (Abigailė), „Makbetą“ (Ledi Makbet), "Likimo jėgą" (Leonora), „Aidą“ (Aida), "Kaukių balių" (Amelija), G. Puccini „Toską“ (Toska), "Turandot" (Liu), C. M. von Weberio „Stebuklingąjį šaulį“ (Agata), Ch. Gounod „Faustą“ (Margarita), P. Čaikovskio „Eugenijų Oneginą“ (Tatjana) ir „Pikų damą“ (Liza).
Kūryba oratorijų ir kantatų srityje
Solistė taip pat atlieka solo partijas oratorijose ir kantatose, tarp jų J. S. Bacho „Pasijoje pagal Matą“, G. Verdi Requiem, A. Brucknerio Requiem ir Te Deum, A. Schoenbergo Gurre-Lieder, F. Poulenco Stabat Mater, A. Honeggero „Žana d’Ark ant laužo“, B. Britteno „Karo requiem“ ir kt.
Kritikų atsiliepimai
Sigutės Stonytės pasirodymai sulaukia kritikų pripažinimo. S. Novrupas rašė: "Sigutė Stonytė pradėjo programą su Verdi "Tacea la notte placida" iš "Il Trovatore". Trapus ir efemeriškas spektriniame sidabre, ji išlaisvino neabejotinai rusiškų tonų potvynį, sodrų, gyvybingą, įžiebtą stulbinančios raumenų koordinacijos ir dramatiško tiesmukiškumo atakos, ir stiprų kaip kontraltas vidutiniuose ir žemuose registruose." T. Salakka-Kontunen pažymėjo, kad "Sigutė Stonytė buvo ryškiai išskirta tarp solistų".
Darbas su Eimuntu Nekrošiumi operoje "Otelas"
Sigutė Stonytė atliko Dezdemonos vaidmenį Giuseppe’s Verdi operoje „Otelas“, kurią režisavo Eimuntas Nekrošius. Ji teigė, kad šis vaidmuo jai yra viso kūrybinio gyvenimo apvainikavimas. Kartu su Kristianu Benediktu (Otelas) jie pelnė „Operos Švyturių“ apdovanojimą kaip geriausi 2011 m. operos solistai.
Scenos partnerystė su Kristianu Benediktu
Sigutė Stonytė pabrėžė ypatingą scenos partnerystę su Kristianu Benediktu, teigdama, kad jų kontaktas scenoje yra ypatingas. Jie kartu kūrė Otelo ir Dezdemonos vaidmenis, kurie tapo jų karjeros stotelėmis.
Taip pat skaitykite: Darželio tradicijos
Požiūris į režisūrą ir interpretaciją
Sigutė Stonytė teigė, kad jai artimas E. Nekrošiaus požiūris į moterį, kai ji, neteisingai apkaltinta, nesigriebia agresijos, aštrios kūno kalbos. Ji mano, kad tikra meilė yra besąlyginė, kai myli net tada, kai tavęs kitas nemyli.
Sigutės Stonytės indėlis į kultūrą
Sigutė Stonytė yra ne tik talentinga operos solistė, bet ir aktyvi kultūros puoselėtoja. Ji dalyvauja įvairiuose kultūriniuose projektuose, koncertuoja su žymiais orkestrais ir dirigentais, prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje. Jos indėlis į Lietuvos kultūrą yra neįkainojamas.
Asmeninis gyvenimas
Sigutė Stonytė yra ištekėjusi už pianisto Jurgio Karnavičiaus, kuris yra nuolatinis jos koncertų partneris.
Jurgis Karnavičius: Pianistas ir Sigutės Stonytės partneris
Jurgis Karnavičius, gimęs Vilniuje žinomų muzikų šeimoje, yra ne tik talentingas pianistas, bet ir svarbus Sigutės Stonytės gyvenimo bei karjeros partneris. Jo menas įamžintas kompaktinėse plokštelėse „Vytautas Bacevičius. Poemos fortepijonui“ ir „Neatpažinti M.K. Čiurlionio muzikos ciklai“. J. Karnavičius yra ir nuolatinis savo žmonos dainininkės Sigutės Stonytės koncertų partneris. Jo gastrolių geografija apima daugelį Europos šalių, JAV, Kanadą ir Pietų Korėją. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje J. Karnavičius pradėjo dėstyti 1981 metais (tuomet Lietuvos Konservatorija), nuo 2004 m. - profesorius, 2011-2020 m. vadovavo LMTA fortepijono katedrai. Jo fortepijono klasę baigė daugiau nei 50 absolventų. Svarbią vietą J. Karnavičiaus gyvenime užima aktyvi sportinė veikla, profesorius ne kartą yra tapęs orientavimosi sporto Lietuvos čempionatų prizininku.
Aleksandros Žvirblytės kūrybinis kelias
Aleksandra Žvirblytė, pianistė, baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. O.Šteinbergaitės klasę. Stažavo Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje pas pasaulinio garso pedagogus Levą Vlasenko, Michailą Pletniovą ir Nikolajų Suką. Vėliau tobulinosi Vokietijoje, Šveicarijoje (prof. B. Ringeissen, R. Buchbinder, K.H.Kammerling). 1989 ir 1991 m. atlikėja tapo M.K. Čiurlionio pianistų konkurso Vilniuje, 1991 m. - Y.K.A.A. (Young Keyboard Artists Association) tarptautinio pianistų konkurso Oberline (JAV) laureate. 1999 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame N.Rubinšteino pianistų konkurse ji buvo pripažinta geriausia - pelnė Grand Prix. Atlikėja nuolat koncertuoja Lietuvos miestuose, gastroliavo Rusijoje (Sankt Peterburge, Maskvoje) Ukrainoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir JAV. kitais orkestrais, dirigentais Sauliumi Sondeckiu, Gintaru Rinkevičiumi, Juozu Domarku, Mindaugu Piečaičiu, Alvydu Šulčiu, Christo Christov, Aleksei Kolobuchinu, Oliver Weder.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Muzikinė veikla su kitais atlikėjais
Pianistė skambina ansambliuose su dainininkėmis I.Linaburgyte, G.Skeryte, L.Chuchrova, V.Kuprevičiene, smuikininkais D.Stulgyte, A.Verbausku, saksofonininku P.Vyšniausku, klarnetininku A.Budriu, valtornistu M.Gecevicium, perkusininku P.Giunteriu, pianistais V.Vitaite, P.Andersson, džiazo atlikėju O.Molokojedovu ir kitais. Jos repertuare įvairių stilių, epochų ir žanrų muzika, taip pat lietuvių kompozitorių kūriniai, kurių visą pluoštą ji atliko pirmoji. Atlikėja dalyvauja muzikos festivaliuose Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, Rusijoje, įrašė kūrinių Lietuvos radijuje, yra išleidusi CD.
Aleksandros Žvirblytės įvertinimas kritikų
“A.Žvirblytės pianistiniam braižui būdingas epinis mąstymas, minties koncentracija, emocionalaus ir loginio prado darna. O gilius meninius sprendimus lemia kiekvieno kompozitoriaus dvasinių vertybių suvokimas, skirtingos išraiškos priemonės. Profesinio meistriškumo padiktuoti kūrinio architektonikos, vystymo logikos sprendimai visuomet sušildomi nuoširdžiu emocionalumu, artistinės prigimties įkvėptu muzikavimu”. (R.Kryžauskienė) „Tai puikią techniką turinti muzikantė. Ji nevaržomai čia pat scenoje kuria jausmingą muzikinį paveikslą. Jos skambinimas ne tiktai techniškai tobulas, bet ir dvasiškai turtingas, o jos puiki technika jai tampa tiktai priemone išreikšti savitą muzikos suvokimą” Steen Sogaard.
Pedagoginė veikla
Aleksandra Žvirblytė yra Lietuvos muzikos akademijos Fortepijono katedros profesorė bei Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė. Ji veda atlikėjų meistriškumo kursus, skaito pranešimus mokslinėse metodinėse konferencijose, dalyvauja tarptautinių konkursų žiuri darbe Lietuvoje ir užsienyje.
Martinas Lysholm Jepsen: Pianistas ir pedagogas
Martinas Lysholm Jepsen gimė Kopenhagoje 1966 m. 1992 m. baigė Karališkąją Aarhus muzikos akademiją ir 1992-94 metais tęsė studijas Lietuvos muzikos akademijoje Vilniuje. 2001 metais Martin Lysholm Jepsen įkūrė Gradus muzikos mokyklą - privačią mokyklą jauniems ir talentingiems pianistams, kuriuos rengia tolesnėms studijoms muzikos akademijose Danijoje ir užsienyje. Martinas Lysholm Jepsen vedė meistriškumo kursus ir seminarus tema „Kaip išugdyti stiprią ir lanksčią pianistinę techniką” Švedijoje, Lietuvoje, Gruzijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Jis nuolat konsultuojasi pas prof. Martin Lysholm Jepsen yra EPTA-DK (komiteto, organizuojančio paskaitas, koncertus ir meistriškumo kursus jauniesiems pianistams ir pedagogams Danijoje) narys, daugelio jaunųjų pianistų konkursų žiuri narys.
Izabella Darska Havasi: Pianistė ir pedagogė
Mgr. Izabella Darska Havasi - pianistė ir pedagogė, I. J. 1982 m. Vengrijos kultūros ministerijos apdovanota už pedagoginę veiklą, 2004 m. - Ordinu už nuopelnus Lenkijos kultūrai “Serving Poland”, 2011 m. - B. Izabella Darska Havasi mokėsi pas žymius profesoriu: Z. Dunin - Michalowską, I. Kurpisz -Stefanową, A.Drzewieckį (Poznanėje), aspirantūros studijas tęsė prof. Aktyviai dalyvavo meistriškumo kursuose pas prof. Levą Naumovą, Tatianą Nikolayevą, J.M. Dėstė fortepijoną ir improvizaciją Valstybinėje F. Izabella Darska Havasi yra György Ferenczy Fondo (2002) steigėja ir vadovė, nuo 2009 m.