Sigutė Trimakaitė-Kunčienė - žymi lietuvių dainininkė (sopranas), kurios balsas ir atlikimo stilius pavergė klausytojų širdis. Jos repertuaras apima platų spektrą kūrinių - nuo lietuvių liaudies dainų iki sudėtingų arijų, o muzikinė veikla apima koncertus, įrašus ir festivalių organizavimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime S. Trimakaitės biografiją, karjerą ir indėlį į Lietuvos muzikinį gyvenimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Sigutė Trimakaitė gimė 1959 m. spalio 18 d. Vilniuje. Jos sesuo - G. Trimakaitė. Muzikinis kelias prasidėjo Lietuvos muzikos akademijoje, kur ji studijavo 1978-1985 m. (doc. dr. A. Kisielienės klasė). 1985 m. baigė Lietuvos konservatoriją (A. Kisielienės dainavimo klasę).
Karjeros pradžia ir veikla
Baigusi studijas, S. Trimakaitė aktyviai įsitraukė į muzikinį gyvenimą. 1981-1983 m. ji dirbo Vilniaus 5 vaikų muzikos mokyklos dainavimo mokytoja, o 1985-1987 m. - M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos dainavimo mokytoja.
Darbas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
Svarbus karjeros etapas - darbas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur S. Trimakaitė buvo solistė 1985-2013 m. (su pertrauka 2004-2005 m.). 1988-1990 m. ji dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.
Tarptautinis pripažinimas ir apdovanojimai
1984 m. S. Trimakaitė tapo M. Glinkos dainininkų konkurso laureate, o 1987 m. jai buvo įteiktas apdovanojimas už geriausią kamerinio kūrinio atlikimą. Šie apdovanojimai liudija aukštą dainininkės meistriškumą ir profesionalumą.
Taip pat skaitykite: Stonytės kūryba
Koncertinė veikla
Dainininkė koncertuoja su Lietuvos pianistais bei vargonininkais Justu Dvarionu ir Leonidu Melniku, dainavo su Lietuvos, Atėnų, Kijevo, Maskvos simfoniniais ir kameriniais orkestrais, Lietuvos ir užsienio instrumentiniais ansambliais („Vilniaus Arsenalu”, „Ventus Maris”). Diriguojant Prof.
Įrašai ir diskografija
Be gausios koncertinės veiklos Sigutė Trimakaitė didelį dėmesį skiria įrašams Lietuvos radijo fondams. 1992 metais Vilniaus Arkikatedroje kartu su vargonininku, prof. Leonidu Melniku įrašė, o 1998 metais išleido pirmąją kompaktinę plokštelę. Vilniaus plokštelių studijoje kartu su pianistu Justu Dvarionu įrašė ir 1999 m. išleido antrąją solinę kompaktinę plokštelę. Įrašė vaikams skirtas plokšteles (T.Makačino, K.Vasiliauskaitės, V.V.Barkausko) bei audio kasetę (T.Kutavičiaus muzika), kūrinių teatro ir kino muzikai (J.Širvinsko, M.Urbaičio, A.Balsio, R.Šileikos ir Š.Nako).
Repertuaras ir atlikimo stilius
Solistės Sigutės Trimakaitės sukauptas repertuaras platus - nuo lietuvių liaudies dainų, vaikiškų dainelių iki solidžių arijų ir kamerinių kūrinių. Masina Trimakaitę XX a. muzikos repertuaras - ji yra dalyvavusi Baltijos muzikos festivaliuose „Gaida”, atlikusi šiuolaikinius lietuvių kompozitorių B.Kutavičiaus, F.Bajoro, M.Urbaičio, S.Dikčiūtės, F.Latėno, O.Narbutaitės, J.Juozapaičio, K.Vasiliauskaitės kūrinius. Ypatingi ryšiai Trimakaitę sieja su prancūzų vokaline lyrika. Sigutė Trimakaitė turi nepaprastą muzikinę įtaigą. Ji muzikuoja visa savo siela ir kūnu. Ypač tiksli jos deklamacija, ji švariai intonuoja, lengvai išdainuoja aukštas natas. Sigutė Trimakaitė dainuoja lengvai, instrumentiškai tiksliai. Tą pat galima sakyti apie ritmą, frazavimą, artikuliaciją. Dainininkės sopranas taikliai perteikia baroko melodijų arabeskas, virtuozišką melizmatiką; kompozitorių romantikų vokalinėse miniatiūrose ji geba giliai ir išraiškingai, bet sykiu labai paprastai, betarpiškai panirti į sukūringą jausmingų melodijų poetiką, o dainuodama XX a.
Gastrolės ir tarptautinė veikla
Sigutė Trimakaitė gastroliavo Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje.
Festivalių organizavimas
Sigutė Trimakaitė yra daugelio muzikinių festivalių, tokių kaip „Šokoladinis Mocartas Lietuvoje“ (nuo 2001 m.), „Kalėdinės muzikos aidai Vilniaus bažnyčiose“ (nuo 2001 m.) ir „Arija“ (nuo 2002 m.), rengėja. Festivalio "Šokoladinis Mocartas Lietuvoje" koncertuose visa muzika atliekama gyvai. Festivalis "Šokoladinis Mocartas" prieš dešimt metų gimė kaip klasikinės, akademinės muzikos populiarintojas. "Mus atpažįsta, žino, kad "Šokoladinis Mocartas" - ne džiazas, ne estrados ar popmuzika ir ne vienkartinis pajuokavimas. 2001 metais Lietuvoje įvyko pirmasis Sigutės Trimakaitės muzikos festivalis, kuris įgavo „Šokoladinis Mocartas Lietuvoje ” pavadinimą ir tapo tradicinis.
Taip pat skaitykite: Darželio tradicijos
Festivalis „Šokoladinis Mocartas Lietuvoje“
Šis festivalis tapo S. Trimakaitės vizitine kortele ir svarbiu įvykiu Lietuvos kultūriniame gyvenime. Jo tikslas - populiarinti klasikinę, akademinę muziką ir suteikti galimybę jauniesiems atlikėjams pasirodyti scenoje.
Festivalio misija ir tikslai
Festivalio "Šokoladinis Mocartas" prieš dešimt metų gimė kaip klasikinės, akademinės muzikos populiarintojas. "Mus atpažįsta, žino, kad "Šokoladinis Mocartas" - ne džiazas, ne estrados ar popmuzika ir ne vienkartinis pajuokavimas. Festivalio "Šokoladinis Mocartas Lietuvoje" koncertuose visa muzika atliekama gyvai. "Lietuvos kompozitorių sąjunga organizuoja keletą festivalių, tačiau ten dažniausiai skamba jau pelniusių pripažinimą mūsų kompozitorių muzika. Jaunimas turi labai nedaug galimybių išgirsti atliekamą savo parašytą muziką. Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistė S.Trimakaitė pati ne kartą kops į festivalio scenas. Festivalio gerbėjai žino: atlikėjų susitikimai su publika paprastai nesibaigia aplodismentais - vyksta diskusijos, neformalios meistriškumo pamokos. "Tikimės, kad į koncertus ateisiantys būsimieji ar pradedantieji atlikėjai gaus daug naudos iš V.Prudnikovo ir kitų garsių atlikėjų patarimų", - vylėsi S.Trimakaitė. Į neformalias meistriškumo pamokas kviečiami ne tik muzikai. Anot dainininkės, erdvės dirbti šioje srityje esą labai daug.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
tags: #sigute #trimakaite #gime