Sigitas Gaidjurgis - vienas ryškiausių ir žiauriausių figūrų Lietuvos kriminalinėje istorijoje. Jo biografija apipinta legendomis, o nusikaltimai šiurpino ne tik Klaipėdos, bet ir visos šalies gyventojus. Šis straipsnis siekia nušviesti S. Gaidjurgio gyvenimą, pradedant jo ankstyvaisiais metais ir baigiant įkalinimu iki gyvos galvos.
Ankstyvieji metai ir pirmieji nusikaltimai
Sigitas Gaidjurgis teistas keturis kartus. Paskutinį kartą iš kalėjimo išėjo 1986 metais. Po to apie jo nusikaltimus sklido tik gandai. Būdamas šešiolikos metų jis įvykdė savo pirmąją vagystę. Savo pirmojo teismo metu S. Gaidjurgis prisipažino kaltu, neslėpė, kad jis buvo pagrindis nusikaltimo sumanytojas ir vykdytojas. Apiplėšę parduotuvę Sovietske, bendrininkai Giruliuose išlaužę duris dar pavogė įvairių menkaverčių daiktų. Bėgant metams sunkėjo ir gaujos nusikaltimai.
Gaujos susikūrimas ir veikla
Pastaruoju metu spaudoje daug ir plačiai rašoma apie Klaipėdos kriminalinio pasaulio autoritetu laikomo Sigito Gaidjurgio (44 m.) nusikaltimus. Kalbama, kad S. Gaidjurgis veikė išradingiau nei garsios "Tulpinių" gaujos lyderiai, o klaipėdiečio vadovaujamos gaujos darbų sąraše - net keliasdešimt aukų. Prieš kiek mažiau nei dešimtmetį žiaurius šios gaujos darbelius gaubusią skraistę praskleidė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistai.
S. Gaidjurgis garsėjo tiesiog paranojišku įtarumu. Turbūt jokia kita Lietuvos gauja nėra perlaidojusi tiek savo aukų, kaip "Gaidjurginiai". Kartais gaujos vadeiva tą darydavo vienas, kai kada aukos palaikai būdavo perlaidojami keletą kartų.
S. Gaidjurgis buvusiam prokurorui A. Kliunkai ilgai aiškino, kaip konkuruojančios gaujos ir jų lyderiai yra susiję su korumpuotais pareigūnais. Tik jis pats, žinoma, tyras kaip kūdikio ašara. Doras, sąžiningas verslininkas, niekada nelaužęs įstatymo.
Taip pat skaitykite: S. Martinavičiaus gyvenimo istorija
Nužudymai
Asmeniškai S. Gaidjurgiui šiuo metu pateikti kaltinimai dėl keturių klaipėdiečių nužudymo. S. Uostamiesčio nusikaltėlių vadeiva Sigitas Gaidjurgis žmones iš gyvenimo šalindavo dėl menkiausių priežasčių. Tai buvo liudijama vakar Vilniaus apygardos teisme tęsiant S. Gaidjurgio gaujos bylos nagrinėjimą. Vakar teisme aiškintasi klaipėdiečių Mindaugo Bendzalausko (gim. 1973 m.) ir Aidano Simonavičiaus (gim. 1976 m.), taip pat priklausiusių "organizuotam pasauliui", nužudymo aplinkybes. Jie "gaidjurginių" aukomis tapo pačiame Sigio siautėjimo įkarštyje, 1997-aisiais.
Mindaugo Bendzalausko nužudymas
Beje, S. Gaidjurgis su parankiniais abu vaikinus nužudė tą pačią dieną, rugsėjo 2-ąją, tačiau skirtingose Lietuvos pusėse - Klaipėdoje ir Trakų rajone. Tiesa, skirtingai nei kitos Sigio aukos, M. Bendzalauskas ir A. Simonavičius išvengė žiaurių kankinimų, lydėjusių kitų gaujos "klientų" mirtis - klaipėdiečiai buvo tiesiog sušaudyti. Rugsėjo 2 d., apie 13 val., M. Bendzalauskas, pravarde Benzas, kartu policijai gerai žinomais Olegu Lukausku ir Mariumi Gansausku pastarojo vairuojamu automobiliu "Audi Coupe" atvyko prie "Žuvėdros" poilsiavietės Giruliuose.
Keliukas, vedantis prie jūros, buvo užverstas rąstais bei padanga. Iš "Audi" išlipęs M. Bendzalauskas norėjo kliūtis pašalinti, tačiau tuo metu iš už krūmų, augančių prie pagrindinių poilsiavietės vartų, iššoko du asmenys. Vienas iš jų pradėjo šaudyti į Benzą. Tuo metu M. Gansauskas visu greičiu paleido automobilį - mašina peršoko užtvarą ir smėliu nulėkė jūros link. Iš mašinos iššokęs M. Gansauskas mobiliuoju telefonu paskambino pažįstamam ir paprašė, kad šis iškviestų pareigūnus.
Benzas nušautas Giruliuose, prie "Žuvėdros" stovyklos vidury baltos dienos. Iš pradžių M. Bendzalauskas buvo sužeistas į krūtinę, o po to pribaigtas kontroliniais šūviais į galvą. Žudikai jo kūną nuo kelio nuvilko beveik už 20 metrų ir paliko miško pakraštyje, už nedidelės kalvelės.
Paaiškėjo, jog Benzą S. Gaidjurgis nužudė dėl, anot kaltinamosios išvados, asmeninių nesutarimų. Kadangi Sigitas neprisipažįsta įvykdęs šį, kaip ir kitus jam inkriminuojamus nusikaltimus, tikrąją priežastį galima tik nuspėti - arba M. Bendzalauskas nepagarbiai atsiliepė apie S. Gaidjurgį, arba pastarąjį piktino iš kalėjimo grįžusio "žardinio" veikla.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Aidano Simonavičiaus nužudymas
Tą pačią dieną auka tapusio A. Simonavičiaus nužudymo motyvas aiškus - baimintasi, jog M. Bendzalauską į susitikimą išviliojęs klaipėdietis gali išduoti S. Gaidjurgį. Iškart po Benzo nužudymo S. Gaidjurgis kartu su A. Juodriu sutarė atsikratyti A. Simonavičiumi. Šiam buvo paaiškinta, kad jis vežamas laikinai paslėpti.
Jau apie 17 val. visa kompanija dviejais automobiliais pasiekė Trakų rajoną. Anot prokurorų, sustojus Dergionių miško pakraštyje, S. Gaidjurgis, iš anksto nesuderinęs savo veiksmų su R. Šadeikiu ir A. Damkumi, pats išsitraukė Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį "Agram-2000" ir nušovė A. Juodrio stebimą A. Simonavičių.
R. Šadeikiui ir A. Damkui buvo liepta tame pačiame miške iškasti duobę ir paslėpti A. Simonavičiaus lavoną. Beje, gali būti, kad A. Simonavičius iš nebūtų įsipainiojęs į šią dviejomis mirtimis pasibaigusią istoriją. Mat policija jo nesėkmingai ieškojo dar prieš metus iki žūties.
Kęstučio Kocho nužudymas
Kalbėdamasis su A. Juodriu S. Gaidjurgis nuolat planavo, kaip „užkasti“ K. Kochą. Tai girdėjo ir S. Gaidjurgio vairuotoju ir asmens sargybiniu tuo metu dirbęs R. Šadeikis. Apie K. Kochą S. Gaidjurgis papasakojo ir Tulpiniams. Jų vadeiva Virginijus Baltušis K. Kochu susidomėjo.
Vienu metu jiedu kartu kalėjo, o išėjus į laisvę, K. Kochas A. Graužinį laikinai buvo apgyvendinęs pas savo pažįstamą Vilmą. Tad vieną dieną A. Graužiniui buvo duotas nurodymas išvilioti K. Kochą iš Marijampolės. A. Graužinis kaip senas pažįstamas pakvietė K. Kochą atvykti į Kauną.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Tą dieną - o tai buvo 1997-ųjų gegužės 1-oji - savo automobiliu K. Kochas išvežė tetą į autobusų stotį Marijampolėje ir daugiau giminės jo nebematė. Ką susitikę kalbėjo A. Graužinis, K. Kochas ir taip pat Kubiliniams priskiriamas A. Gerulis, žino tik A. Graužinis, bet jis apie tai niekam nepasakoja.
Šalia jo sėdėjo K. Kochas, o ant užpakalinės sėdynės - A. Gerulis. Automobiliui sustojus, ginkluoti pasaloje laukę vyrai pribėgo ir staigiai atidarė dureles. S. Gaidjurgis čiupo K. Kochui už gerklės. Šis dar spėjo sušukti: „Už ką, Siguti?! Arminai, juk aš tau tiek padėjau!“, bet tuoj pat buvo nutildytas smūgiais.
A. Gerulis pats įlipo į automobilio bagažinę, o K. Kochas buvo paguldytas tarp sėdynių. Netrukus iš Panevėžio atvažiavo Virginijus Baltušis, Saulius Janonis ir Vigantas Dačiulis. Kartu su belaisviais visi nuvažiavo į apleistą sodybą Lazdijų rajono Paseirės kaime. Čia prasidėjo kankynės.
Prieš pasmaugdamas S. Gaidjurgis kaip koks inkvizitorius degino įkaitintu žarstekliu. Nužudytųjų kūnus užkasė miške netoli kelio Leipalingis-Merkinė. A. Gerulio ir K. Kocho kūnų teisėsaugininkams iki šiol nėra pavykę rasti.
S. Gaidjurgio gyvenimo būdas ir šeima
"Akistata" yra daug kartų plačiau rašiusi apie S. Gaidjurgį ir jo darbelius, tad šį kartą panorome pakalbinti jo šeimą, juolab kad sugyventinė Rasa Ramanauskaitė, su kuria S. Gaidjurgis turi tris vaikus, susirūpinusi kalinio sveikata ir sąlygomis kalėjime. Ypatingą visuomenės susidomėjimą kelia ir Šilutės rajone, netoli Kintų miestelio, esanti S. Gaidjurgio vila, saugoma viso būrio plėšrių, pulti svetimus išmokytų keturkojų, kurią juosia kelių metrų aukščio mūrinė tvora. Anot giminaičių, čia Sigitas slapstydavosi nuo jį "medžiojusių" samdomų žudikų. Sklinda kalbos, jog vilą saugodavo maskuojančių spalvų uniformomis vilkintys S. Gaidjurgio smogikai.
Vila
Garsioji S. Gaidjurgio vila nuo Klaipėdos nutolusi kelias dešimtis kilometrų. Ji stūkso gražioje vietovėje tarp Priekulės ir Kintų. Vieniša laukų platybėse, nutolusi tiek nuo pagrindinio kelio, tiek nuo artimiausių sodybų. Iš vienos pusės "fazendą" saugo gilus ir gana platus Klaipėdos kanalas, šalia kurio, kaip ir aplink visą sodybą, iškirsti beveik visi aukštesni medžiai ir krūmai (kad juose nepasislėptų koks samdomas žudikas). Kiemo pastatus juosia aukšta mūro tvora, distanciniu būdu valdomi vartai - iš metalo. O sodybos prieigose - galingų, piktų Kaukazo aviganių voljerai. Vienų "kaukaziečių" darbas - lojimu įspėti apie besiartinantį pavojų, kiti palaidi kieme.
Teismas ir įkalinimas
S. Gaidjurgis buvo sulaikytas Vilniuje rugsėjo 19 dieną kartu su klaipėdiečiu Renatu Šadeikiu ir Artūru Damkumi. Šie vyrai buvo apkaltinti, kad 1997-ųjų rugsėjo 2 dieną nušovė Mindaugą Bendzlauską.
Nuo pirmųjų Gaidjurginių arešto (2000-siais - aut. past.) iki nuosprendžio paskelbimo praėjo penkeri metai. Pats S. 2010-siais Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos sprendimu S. Gaidjurgiui ir Mariui Marijošiui paliktos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos. Tokia pat bausmė paskirta Virginijui Baltušiui.
Apeliacinis teismas pakeitė dalį veikų, kvalifikuotų pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą ir jas perkvalifikavo pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą. Todėl Arminas G., kuriam anksčiau buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė už nužudymo slėpimą, žmogaus sužalojimą ir neteisėtą laisvės atėmimą dviem asmenims, turėjo kalėti metais ilgiau. Savo apeliaciniame skunde Arminas G. Renatas Š. pirmosios instancijos teismo buvo nubaustas 6 metų ir 2 mėnesių, o Artūras D. - 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Pastarųjų bausmės Apeliacinis teismas nepakeitė.
Apeliaciniame skunde S. Gaidjurgis teigė, esą jį apšmeižę nusikaltimus padariusieji bendrai, su teisėsauga sutikę bendradarbiauti asmenys. S. Gaidjurgis teigė, esą bylą išnagrinėjęs teismas buvęs šališkas, tuo buvusi pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Anot S. M. V. Baltušis taip pat prašė iš naujo peržiūrėti baudžiamąją bylą, nes manęs, kad esanti pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją, taip pat teisė į gynybą. Tačiau kolegija nenustatė duomenų, kurie patvirtintų S. Gaidjurgio, M. Marijošiaus ir V.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nuteistojo iki gyvos galvos S. Gaidjurgio perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui. Analogišką prašymą neseniai buvo gavęs ir žemesnės instancijos teismas, tačiau vienu žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių ir žmogžudysčių rekordininku vadinamas S. Gaidjurgis paliktas kalėjime. Gavęs apeliaciją dėl tokio verdikto, ją išnarpliojo aukštesnis teismas.
Apylinkės teismas buvo nurodęs, kad nėra pagrindo manyti, jog kalėjime atliktu bausmės laiku pasiekta bent dalis bausmės tikslų. Bylą svarsčiusiai teisėjai nepasirodė, kad laisvės atėmimo bausmės režimo švelninimas šiuo metu būtų teisingas ir atitiktų nuteistojo S.Gaidjurgio asmenybę, jo elgesį nusikalstamų veikų darymo metu ir bausmės atlikimo metu, atitiktų visuomenės ir ypač nukentėjusiųjų lūkesčius, bei kad bausmės paskirtis būtų užtikrinta.
Tačiau aukštesnio rango teisėjams buvęs Klaipėdos „gaidjurginių“ vadeiva nurodė, kad jau beveik 16 metų bausmę atlieka Lukiškių kalėjime. Nuteistajam pikta, kad jau penktą kartą jo prašymas nėra tenkinamas. Man jau 60 metų, jokio pavojaus kitiems nuteistiesiems aš nekeliu. Apygardos teisėjus S.Gaidjurgis užvertė argumentais: noriu būti naudingas visuomenei. Labai noriu dirbti, bet darbo man nesuteikia kalėjimas, kadangi nėra darbo vietų. Nuo to, ar aš pripažįstu kaltę, ar ne, mano elgesys neblogėja. Man yra jau 60 metų, jokio pavojaus kitiems nuteistiesiems aš nekeliu. Nuteistojo įsitikinimu, jam nepalankūs teismų sprendimai priklauso nuo žiniasklaidos suformuotos viešosios nuomonės: „Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja bijo atsakomybės, nesivadovauja įstatymu.“ Vis dėlto teisėjų kolegija, kurią sudarė Arūnas Kisielius, Gintaras Dzedulionis ir Laureta Ulbienė, Henytės pėdomis S.Gaidjurgio neišleido.
Apygardos teisėjai pažymėjo: „Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą“. Nors skundo nagrinėjimo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu jis buvo baustas 3 kartus, buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą: „Pabrėžtina, kad kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje.“
Nuteistasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau bausmės atlikimo metu, 2015 metais, jis įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Teismas įvertino, kad savąją Klaipėdą ir visą Lietuvą šiurpindavęs S.Gaidjurgis atitinka nustatytą formalųjį pagrindą dėl perkėlimo į pataisos namus, tačiau, tuo pačiu pagrįstai pažymėjo, kad formalių kriterijų atitikimas savaime neturi prioriteto prieš nuteistojo asmenybę bei jo padarytų nusikaltimų sunkumą, skaičių, sukeltas nepataisomas pasekmes, taip pat kitų nuteistųjų ir visos visuomenės saugumą. Nuo paskutiniojo teikimo nuteistojo charakteristika nepasikeitė, ir nors jau kurį laiką S.Gaidjurgio elgesys vertinamas gerai, tačiau bausmės atlikimo metu (2015 m.) įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą.
Skundą nagrinėjęs teismas atsižvelgė ir teigiamai vertino tai, kad nuteistasis S.Gaidjurgis su artimaisiais ir kitais asmenimis palaiko socialinius ryšius, dalyvauja įvairiose programose, kad kelis kartus buvo paskatintas. Vis tik dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tikrųjų pakeitė požiūrį į savo neteisėtus veiksmus ir yra tikslinga sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai apie jo amžių, norą dirbti. Aukštesnės instancijos teismo manymu, tik atliekant tolimesnį šio nuteistojo elgesio stebėjimą ir jo pastangų vertinimą, bus galima spręsti, ar nuteistojo elgesio pokyčiai yra nuoširdūs, ilgalaikiai, paremti kritišku savo veikų vertinimu ir leidžiantys daryti neabejotinas išvadas, kad nuteistasis tikrai yra vertas būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui.
Banditas ar auka?
Šio straipsnio pavadinime klaustukas padėtas dėl to, kad patys skaitytojai galėtų nuspręsti, ar Sigitas Gaidjurgis tikrai buvo monstras, o gal blogo prokurorų darbo auka. Savo tariamu nuoširdumu buvo aplinkinius papirkęs, todėl net paskui, kai jau mes įrodėme tas visas nusikalstamas veikas, jie negalėjo patikėti: Sigitas ne toks, jis kažkokio sąmokslo auka”, - „Mafijos kronikose” prisiminė A. Matonis.
„Aš nedariau jokių nusikaltimų. Neturėjau jokios grupuotės ir nevadovavau. Aš vadovavau savo šeimai ir savo žmonai, - per apklausą prokurorų kabinete šnekėjo S. Gaidjurgis. - Kaip gali pas mane būti grupuotė - vieną draugą nužudė, antrą - nužudė, trečia į mane patį kėsinosi. Iš mano nelaimių padarė mane grupuotės vadeiva, centru”.
tags: #sigitas #gaidjurgis #gimimo #metai