Įvadas
Vaikų darželio lankymas - reikšmingas įvykis tiek vaikams, tiek jų tėveliams. Tai yra didelis žingsnis į formalųjį ugdymą, kuris žymi formalaus švietimo proceso ir mokymosi visą gyvenimą pradžią. Nors šis procesas gali būti įdomus ir įtraukiantis, jį taip pat gali lydėti baimė ir nerimas. Vienas iš svarbiausių aspektų, padedančių vaikui sėkmingai adaptuotis darželyje, yra gebėjimas susirasti draugų. Draugystė darželyje ne tik praskaidrina kasdienybę, bet ir padeda vaikui socializuotis, lavinti bendravimo įgūdžius ir jaustis saugiai. Tačiau ne visi vaikai lengvai susidraugauja, todėl svarbu suprasti, kaip galime jiems padėti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip padėti vaikui susidraugauti darželyje, atsižvelgdami į vaiko individualumą, amžių ir aplinką. Aptarsime tiek tėvų, tiek pedagogų vaidmenį, pateiksime praktinių patarimų ir strategijų, padedančių vaikui sėkmingai integruotis į darželio bendruomenę.
Vaikų Draugystės Suvokimas ir Ypatumai
Vaikai draugystę suvokia šiek tiek kitaip nei mes, suaugusieji. Šis suvokimas bėgant metams keičiasi. Jau dvimetukai toje pačioje smėlio dėžėje bando žaisti kartu. Mat jie dar nemoka dalytis, todėl iškyla daugybė ginčų, galinčių pasibaigti net ašaromis. O maždaug penkerių-šešerių metų mažieji, norėdami kartu žaisti, ima burtis į grupeles, jiems tampa svarbi bendruomenė, todėl jie nori būti į ją priimti. Tačiau ikimokyklinukai dar labai egocentriški, todėl jų pačių interesai jiems yra kur kas svarbesni už bet kokią draugystę.
Kartais tėvai vaikų draugystes būna linkę matuoti vaikų kvietimais į gimtadienius. Žinoma, tai šį bei tą reiškia, tačiau nereikėtų to suabsoliutinti. Tokio amžiaus vaikai draugus į gimtadienius neretai kviečia remdamiesi mums, suaugusiesiems, ne visuomet suprantama atranka, ypač jeigu dalyvių skaičius yra ribojamas. Vaikui esant ikimokyklinio amžiaus apie tikrą draugystę kalbėti dar gerokai per anksti. Draugų poreikis iškyla maždaug sulaukus dešimties, kai pradeda vienyti ne tik bendri žaidimai, bet ir atsiradę bendri pomėgiai, interesai. Tada dažniausiai draugaujama su tos pačios lyties asmeniu: mergaitės bičiuliaujasi su mergaitėmis, o berniukai - su berniukais. Ir tai jau nebėra ta situacija, kai šiandien draugauju su vienu vaiku, rytoj - su kitu, o poryt - galbūt su trečiu.
Draugų santykiai turi būti paremti ilgalaikiškumu, nes draugystė - tai įsipareigojimas, atsakomybė ir pagalba kitam. O ikimokyklinukui ir net pradinukui tai pernelyg didelė ir sunki našta. Šiuo atveju galėtume kalbėti tik apie prisirišimą ir norą bendrauti. Tokio amžiaus vaikams visiškai normalu draugus keisti kasdien. Kuo vaikas impulsyvesnis ir emocionalesnis, tuo dažniau keisis ir jo draugų sąrašėlis. Intravertai šiuo požiūriu yra patikimesni. Jie neretai patys nė neieško draugų. Prie jų paprastai prieina tie, kuriems reikia draugijos, t. y.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Individualūs Vaikų Skirtumai ir Temperamentas
Skiriasi vaikų asmeninės savybės, temperamentai, pomėgiai. Vieni yra drąsūs, aktyvūs, komunikabilūs, nesunkiai užmezgantys santykius ne tik su kitais vaikais, tačiau ir su suaugusiaisiais. Tokiems gali būti paprasta prieiti prie nepažįstamo vaiko, pasisveikinti, pakalbinti ar pasidalyti turimais pietumis. Tačiau yra ir tokių, kuriems vien svetimo žmogaus žvilgsnis kelia didžiulę įtampą ir nerimą. Jie atvirai, drąsiai bendrauja pažįstamų vaikų ir suaugusiųjų kompanijoje, tačiau stipriai sutrinka, nerimauja, sutikę svetimus žmones. Kita vertus, vaikas gali būti ypač judrus ir aktyvus, smalsus, neprašomas prisijungti prie žaidžiančių bendraamžių, juos pertraukinėti ir todėl būti atstumtas.
Reikėtų nepamiršti, kad vieni žmonės ekstravertai, o kiti - intravertai. Vieni yra atviri tiek aplinkai, tiek žmonėms, jiems patinka didelės kompanijos, susibūrimai, triukšmas, jie nuolat veržiasi bendrauti, o kiti labiau mėgsta laiką leisti vienumoje, nejaučia didelio poreikio bendrauti. Nei ekstravertai, nei intravertai nėra nei geri, nei blogi, kaip ir jų elgesys nėra nei geras, nei blogas. Tiesiog jie tokie yra. Visi esame skirtingi, ir tai yra nuostabu!
Kaip Suprasti, Ar Vaikui Reikia Pagalbos?
Norėdami įsitikinti, ar tikrai jūsų atžala neturi draugų, jokiu būdų neskubėkite šios minties jai pakišti patys. Tegu apie tai prabyla pats vaikas. Išties būna tokių dienų, kada patys mažieji, grįžę iš darželio, mokyklos ar kiemo, patempia lūpą, neva su jais niekas nedraugauja. Jūs turite į šią situaciją pažvelgti kūrybiškai ir tiesiog dalyvauti pokalbyje. Gali būti, kad vaikui šiandien buvo nesėkminga diena: galbūt su kuo nors susipyko arba kas nors ką nors pikta pasakė. Patikinkite mažylį, kad jūs jį suprantate ir paklauskite, su kuo jis šiandien žaidė. Jei pasakys, kad su niekuo, paklauskite, o šalia ko sėdėjo, kai, pavyzdžiui, piešė. Kai mažylis įvardys to vaiko vardą, paklauskite, ką jie abu kalbėjo. Galite paklausti, o kas dar su juo tą dieną kalbėjo. Paprašykite išvardyti vaikus, kuriuos jis labiausiai mėgsta, o tada tuos, kurie jį mėgsta. Tokiu būdu mažyliui padėsite pamatyti, kad ne vienas žmogus yra šalia, kad galima ir su kitais draugauti. Tada pasidomėkite, kaip jūsų atžala ketina elgtis rytoj. Jei pasakys, kad nežino, pasiūlykite pagalvoti. Neberkite savo atsakymų. Jūsų pagalba - tai klausimai, kurie vaikui pačiam padės rasti atsakymus. Visi vaiko sugalvoti atsakymai jums turi būti priimtini, išskyrus vieną - kad jis rytoj nebeeis į darželį arba mokyklą. Tokiu atveju turite pasakyti, kad ir jūs kartais nenorite eiti į darbą, nes kartais atrodo, kad jūsų ten nemėgsta. Bet ar jūs galite neiti į darbą? Kas kita, jeigu vaikas pasakys, kad pats rytoj su niekuo nebedraugaus. Ir tegu, nes tai jo sprendimas, kuris greičiausiai rytojaus dieną pasikeis. Jeigu mažyliui sunku išsakyti savo mintis ir jausmus, pasiūlykite jam nupiešti tai, ko jis norėtų, kad rytoj išsipildytų.
Vis dėlto yra atvejų, kai tikrai mažylis labai norėtų draugauti, tačiau draugų neturi. Tokius vaikus, dar vadinamus autsaideriais, nesunku pastebėti. Čia kalba nesisuka apie vienkartinius „su manimi niekas nedraugauja“ epizodus. Šie vaikai nuolat būna be draugijos. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, jei pasikeitė vaiko elgesys, vyrauja nuolatinės nuotaikų kaitos, iš darželio ar mokyklos jis kaskart pareina liūdnas, piktas, o susierzinimą išlieja ant tėvų ar silpnesniųjų, niekada nekalba, ką per dieną veikė ir su kuo žaidė, pradėjo prastai miegoti ar net nebenori eiti į darželį ar mokyklą. Tokiu atveju greičiausiai be pedagogo pagalbos neišsiversite. Nebijokite kreiptis į jį.
Tėvų Vaidmuo Padedant Vaikui Susidraugauti
Tėvai, globėjai ir mokytojai turi padėti prisitaikyti naujoje aplinkoje, ypač tada, kai vaikas tik pradeda lankyti mokyklą. Su vienais jis daugiau laiko praleidžia namuose, su kitais - mokykloje. Tėvai daug ilgiau nei mokytojai pažįsta vaiką, todėl gali papasakoti pastariesiems apie jo pomėgius, asmenines savybes, bendravimo ypatumus ir kitus, jų manymu, svarbius su vaiku susijusius dalykus.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Asmeninis Pavyzdys
Dar vienas svarbus dalykas, kaip galime padėti vaikui sėkmingiau tapti grupės dalimi, mūsų rodomas asmeninis pavyzdys: kaip bendraujame su kitais žmonėmis, su pačiu vaiku. Atkreipkime dėmesį, kaip elgiamės, kai mums linksma, liūdna ar pikta, kaip parodome kitam žmogui, kad mus kažkas erzina, nepatinka? Kaip reaguojame, kai kitam reikia pagalbos, o kaip tada, kai jis mums padeda? Ne mažiau svarbu, kiek priimame skirtingus žmones, kurie skiriasi nuo mūsų išvaizda, elgesiu, aprangos stiliumi. Vaikas labai jaučia, kaip tėvai arba mokytojai reaguoja į kitus vaikus. Kaip jis gali gražiai ir pagarbiai bendrauti su vaiku, kurį jo tėvai ar mokytojai dažnai peikia, užgaudinėja?!
Būdai Padėti Vaikui Susidraugauti
Ką dar gali padaryti tėveliai, padėdami vaikui susirasti draugų? Be jau minėto asmeninio pavyzdžio rodymo, tam tikrais atvejais gali būti verta pakalbėti apie konkrečius susidraugavimo su kitais momentus - kaip prieiti, pasikalbėti, pakviesti kartu pažaisti. Galima kartu su vaiku suvaidinti bendravimo sunkumais pasižyminčias situacijas, išsiaiškinti kylančias problemas ir aptarti alternatyvius bendravimo būdus. Esant galimybei, galima pasiūlyti vaikui pasikviesti klasės draugus į savo gimtadienį ar kokią nors kitą pramogą arba tiesiog į svečius. Naudinga, jeigu tokiuose susitikimuose dalyvauja su Jūsų vaiku mažiau bendraujantys vaikai. Taip pat galima pamėginti pabendrauti šeimomis, galbūt pasikviesti juos į svečius, išeiti į lauką ar sugalvoti kitų pramogų su Jūsų vaiką atstumiančiu vaiku ir jo tėveliais. Pozityvus, pagarbus tėvelių tarpusavio bendravimas vėlgi yra teigiamas bendravimo pavyzdys. Matydami didžiulį autoritetą - savo tėvelius, gražiai bendraujančius su klasės draugo tėvais, vaikai formuosis teigiamą nuostatą, pajus saugumą tos šeimos atžvilgiu - visa tai gali sustiprinti vaikų tarpusavio santykius.
Tačiau nepamirškime, kad vaikas greičiausiai dar iki mokyklos turėjo draugų. Šie draugai gali būti kaip stiprus apsauginis veiksnys vaikui, sunkiau susidraugaujančiam arba patiriančiam kitokių bendravimo sunkumų su klasės draugais. Paskatinkime jį ir toliau puoselėti santykius su kitais vaikais. Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais.
Teigiamo Elgesio Skatinimas
Mokydami vaiką tinkamų susidraugavimo būdų, emocijų ar elgesio raiškos, turime jam aiškiai parodyti, koks jo elgesys yra pageidaujamas. Mes esame įpratę automatiškai, „šviesos greičiu” reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. Iš tiesų netinkamą vaiko elgesį neretai dera stabdyti. Tačiau ar dažnai atkreipiame dėmesį, kai vaikas padaro kažką malonaus, pavyzdžiui, mokykloje paskolina draugui trintuką, valgykloje nuneša jo puodelį, apkabina, kai draugas verkia? Prisiminkime pagrindinį kiekvieno žmogaus poreikį priklausyti ir jaustis reikšmingam. Pritarimą vaiko elgesiui, paskatinimą galime reikšti ne tik žodžiais, bet ir nežodiniais būdais - šypsena, linktelėjimu, prisilietimu ir panašiai. Šiuolaikiniam bendravimui trūksta gyvybės, kurią suteikia tikri emociniai išgyvenimai. Kai supykstame ar nuliūstame, nebijokime to parodyti vaikui. Lygiai taip pat atvirai rodykime išgyvenamą džiaugsmą dėl jo malonaus elgesio. Visos emocijos yra tokios, kokios yra - nei geros, nei blogos. Jos visos yra priimtinos. Matydami tokį suaugusiųjų pavyzdį, vaikai patys mokosi pažinti savo jausmus, atvirai (tinkamai!) juos reikšti.
Pedagogo Vaidmuo Padedant Vaikui Susidraugauti
Mokytojai gali suteikti tėvams informacijos apie šiuos ir kitus dalykus, galimai kitaip atsiskleidžiančius mokyklos aplinkoje. Mat skirtingose aplinkose gali pasireikšti kiek kitoks vaiko elgesys.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Klasės Susitarimai ir Taisyklės
Labai reikšmingi klasės susitarimai, arba kitaip - taisyklės. Jos vaikui padeda geriau suprasti mokyklos sistemą ir jaustis saugiau. Nuo pat pirmųjų mokymosi dienų kartu su vaikais nusistatykime keletą svarbiausių klasės taisyklių, kurių visi (taip pat ir mokytojas) įsipareigokime laikytis. Turėtų būti skiriama dėmesio ne tik bendrai tvarkai, tačiau taip pat ir santykiams su klasės draugais bei mokytojais. Prie taisyklių vėlgi kartu su vaikais numatykime vaikų netinkamo elgesio pasekmes. Šis procesas turi vykti draugiškai, glaudžiai bendradarbiaujant su vaikais, tačiau ne direktyviai - „nuleidžiant taisykles iš dangaus”. Taisyklių pažeidimų atvejais reaguokite ramiai, supratingai, tačiau reikliai. Kiekvienas vaikas ar suaugęs turėtų priimti atsakomybę už taisyklių nesilaikymą. Tačiau nesuabsoliutinkime netinkamo vaiko elgesio - suteikime galimybę ištaisyti savo klaidas ir iš jų pasimokyti. Netinkamas elgesys nelygus blogam vaikui.
Grupinis Darbas Pamokų Metu
Mokyklai būdingas nuolatinis darbo ir poilsio ciklas - užburtas pamokų ir pertraukų ratas. Pamokų metu galima suteikti galimybę vaikams „pasipraktikuoti bendrauti”, dirbant visiems kartu grupėje, tačiau dar kitaip komunikuojama, organizuojant darbą mažose grupelėse. Grupelių narių skaičių geriau parinkti pagal klasės ypatumus - kiek vaikai motyvuoti, aktyvūs, ramūs ir panašiai. Vieni vaikai saugiau jaučiasi ir produktyviau dirba, dirbdami dviese, kitiems geriau sekasi dirbti trise ar keturiese. Tokiose situacijose mokytojas turi galimybę pastebėti, koks grupelės vaikų skaičius kiekvienam vaikui yra tinkamiausias, kad jis gerai jaustųsi. Dirbdami grupelėse, vaikai turi galimybę labiau pažinti bendraklasius, su kuriais laisvu metu mokykloje bendrauja mažiau arba išvis nebendrauja, pastebėti jų pozityvias asmenines savybes ar stipriąsias puses. Kita vertus, gali būti, kad pamatysime, jog tam tikri vaikai kol kas tiesiog negali būti vienoje grupelėje, tuomet galbūt derėtų peržiūrėti grupių struktūrą.
Stipriųjų Pusių Atskleidimas
Kiekvienas vaikas, koks jis bebūtų: drąsus, nerimastingas, aktyvus, turi stipriųjų pusių. Gali būti, kad vaikui mokykloje ypač sekasi tam tikri mokomieji dalykai. Kartais šių savybių iškart galime nepastebėti. Tačiau dar viena saugi vaiko aplinka yra namai. Pasikalbėkime su vaiko tėvais, kokių vaiko stiprybių jie yra pastebėję, ir galbūt tuomet galėtume jas pritaikyti klasėje, sudarydami sąlygas vaikui atsiskleisti. Svarbu nedaryti pradinukui spaudimo, mėginant jį įkalbėti bendrauti su klasės draugais. Remiantis vaiko stipriosiomis savybėmis, per pamoką galima paprašyti jo padėti vienam ar kitam bendramoksliui, klasėje pristatyti savo mėgstamą veiklą. Tą vaikas gali padaryti nebūtinai kalbėdamas - galbūt kol kas jam saugiau ir priimtiniau parodyti mėgstamą knygą ar žaidimą. Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas. Vienas vaikas gali būti atsakingas už klasės lankomumo žymėjimą - tapti klasės „žvitriąja akimi”, kitas - „lentos valymo ekspertu” ir panašiai. Nuotaikingi ir linksmi pavadinimai labiau primena žaidimą, todėl kartais paskatina vaikus susidomėti organizuojama veikla.
Pertraukos ir Laisvas Žaidimas
Ne mažiau reikšmingo patyrimo ir „pamokų” išmokstama per pertraukas. Šie „mokslai” yra tokie pat svarbūs, kaip išmokti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Per pertraukas mokytojai turėtų būti pakankamai budrūs, stebėdami vaikų tarpusavio bendravimą. Tai nereiškia, kad reikia pulti aiškintis visus vaikų bendravimo iššūkius. Vaikams labai reikia laiko, kad jie galėtų laisvai, niekieno netrukdomi pažaisti su draugais. Viskas plaukia neįtikėtinai natūraliai, o mums, mokytojams, belieka tik domėtis, stebėti ir suprasti, „ką vaikas savo elgesiu nori pasakyti”. Tik kilus nesaugioms situacijoms, įsiterpti, padėti išsiaiškinti, pamokyti tinkamų bendravimo būdų. Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori. Kartais vaikui gali būti nedrąsu prieiti prie kitų vaikų ir pasiprašyti žaisti. Tokiu atveju mokytojas gali pasiūlyti prisijungti prie žaidimo, tam tikromis aplinkybėmis - ir pats dalyvauti žaidime. Kai kuriems vaikams yra drąsiau žaisti su mokytoju negu su bendraklasiais. Galbūt tylus ir nedrąsus vaikas bus puikus empatiškas klausytojas. Žinoma, jokiu būdu negalima versti vaiko bendrauti, jeigu jis pats to nenori.
Žaidimai ir Klasės Valandėlės
Kaip jau minėjau, vaikams patinka žaidimai. Klasės valandėlių, jeigu tokių esama, ar kitu atitinkamu laiku galima suteikti galimybių vaikams pasimokyti tinkamų bendravimo įgūdžių per žaidimus. Tai gali būti daroma vaidinant sudėtingesnes situacijas, žiūrint ir aptariant paveikslėlius, filmukus, skaitant pasakas ar kitokius literatūros kūrinius. Svarbiausia, kad viskas būtų išsiaiškinama su vaikais. Tai reikšminga vaiko jausmams ir mintims, su kuriomis vaikas „išeina” po tokios veiklos. Dar geriau, jeigu mokykla turi laiko vadinamiesiems ryto ir vakaro ratams. Galbūt tai primena darželį, tačiau labai svarbu, kaip jausdamasis vaikas ateina ir išeina iš mokyklos. Emocinė įtampa, susikaupęs pyktis, liūdesys, nerimas ir kitos emocijos gali turėti reikšmę vaiko mokymuisi, bendravimui su vaikais ir mokytojais. Lygiai taip pat šie išgyvenimai turi „išliekamąją vertę”, vaikui grįžus į namus: jo bendravimui su tėvais, broliais, seserimis ir kitiems gyvenimo aspektams. Pasikalbėjęs apie tai, kaip jaučiasi, su kokiais įspūdžiais ateina ir išeina, galbūt aiškiau išreiškęs savo išgyvenimus, vaikas gali pasijusti saugiau, ramiau ir maloniau. Tam tikrose situacijose jis gali pamatyti, kad ne vienas taip jaučiasi: galbūt per dieną mokykloje nutiko kažkas, dėl ko vaikas prastai pasijuto. Taigi šie ryto ir vakaro ratai yra galimybė išsiaiškinti kilusius neaiškumus.
Pramogos Už Mokyklos Ribų
Kita vaikus stebuklingai suvienijanti mokyklinė veikla - pramogos už mokyklos ribų. Nepaisant didžiulės mokomųjų dalykų apkrovos, raskime laiko kartu su vaikais nueiti į boulingą, batutų parką, ekskursiją. Kitoje aplinkoje vaikų elgesys keičiasi - ir tai gali netgi stebinti. Vaikai kupini įspūdžių kažkur važiuoja, atsiranda begalės temų diskusijoms ir bendravimui. Neformali aplinka tikrąja to žodžio prasme „išlaisvina” vaikus, padeda jiems atsiskleisti.
Vaikų Adaptacija Darželyje
Vaikui pradėjus lankyti darželį jis susiduria su nauja aplinka, keičiasi jo dienotvarkė, atsiranda naujų patirčių, keliančių nerimo ar įtampos jausmus. Todėl natūralu, kad kuriam laikui gali pasikeisti vaiko emocijos ir elgesys. Vieni vaikai tampa judresniais, jausmingesniais, kiti, priešingai, tampa uždaresni, atsisako bendrauti, renkasi stebėtojo rolę. Pats žodis “adaptacija” reiškia prisitaikymą. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva / greita, kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėn.
Kaip Palengvinti Adaptaciją?
- Būkite kartu su vaiku: Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Būkite kartu su vaiku toje pačioje patalpoje tol, kol vaikas pradeda domėtis grupės patalpoje esančiais daiktais ar žmonėmis. Išeikite į greta esančią patalpą, kad vaikas pajaustų galintis būti saugus net kai jūsų kelias akimirkas nemato. Trumpam išeikite už grupės durų ir jei vaikas jūsų pasiges - pravėręs grupės duris jus pamatys ir nurims. Išeikite iš grupės 10-15 min., pavyzdžiui, į tualetą. Išeikite į lauką maždaug 20-30 min., pavyzdžiui, trumpam nueikite į parduotuvę. Palikite vaikutį grupėje 1-2 val. Palikite mažylį grupėje iki pietų miego. Palikite vaiką grupėje visai dienai. Šis žingsnis rekomenduojamas tik po to, kai vaikas geba grupėje ramiai praleisti pirmąją dienos dalį.
- Palaikykite vaiką emociškai: Adaptacijos metu palaikykite vaiką emociškai - dažniau apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite. Užtikrinkite, kad vaikas žinotų, jog nepaisant to, kad tėvelių šalia nėra, jis visada gali pažiūrėti į žaisliuką ar nuotrauką ir juos prisiminti, ir kad tėvai visada galvoja apie jį ir jį myli.
- Būkite kantrūs: Visi vaikai skirtingi ir sunku pasakyti, kiek dienų ar savaičių prireiks konkrečiam vaikui tam, kad adaptuotųsi prie naujų sąlygų. Svarbiausia, pasiruošimo darželiui nepaversti įtampos kupina veikla. Leiskite vaikui mokytis savo tempu. Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl to paties amžiaus vaikų gebėjimai gali skirtis.
Praktiniai Patarimai Ruošiantis Darželiui
- Apsilankykite darželyje: Visų pirma apsilankykite darželyje, kurį ketinate lankyti. Apžiūrėkite aplinką, atkreipkite dėmesį, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais. Jei įmanoma, suplanuokite apsilankymą darželyje, kurį lankys Jūsų vaikas. Supažindinkite juos su aplinka, pedagogais ir leiskite patyrinėti aplinką.
- Pamokykite vaiką bendrauti su kitais vaikais: Parodykite vaikui teisingai pasisveikinti su vaikais, siūlyti vaikams savo žaisliukus, paprašyti leidimo žaisti su jais, teisingai reaguoti į neigiamą atsakymą, atrasti kompromisus.
- Skatinkite savarankiškumą: Darželyje dažniausiai karaliauja „savitarna“: tenka valgyti, rengtis pačiam. Parinkite vaikui rūbelius, kuriuos jis pats lengvai apsirengtų. Ugdykite savarankiškumą, leisdami vaikui atlikti paprastas, jo amžių ir gebėjimus atitinkančias užduotis, pavyzdžiui, apsirengti, naudotis vonios kambariu ar susitvarkyti žaislus.
- Paruoškite tipiško darželio maisto: Namuose paruoškite vaikui tipiško darželio maisto: sriubos, antrą patiekalą, varškės apkepą, košę ir pan.
- Pakoreguokite dienos režimą: Pusryčius, pietus, vakarienę duokite tuo laiku, kaip tai daroma darželyje. Pradėkite pratinti vaiką prie kasdienės rutinos, planuojant reguliarų valgymo, žaidimų, ir miego laiką. Rutinos laikymasis nuosekliai suteiks vaikui nuspėjamumo ir stabilumo jausmą.
- Lavinkite motoriką: Organizuokite veiklą, lavinančią smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, konstravimą, piešimą, manipuliavimą smulkiomis detalėmis, lipdukų klijavimą. Vaikui būtina veikla, kurią atliekant lavinama stambioji motorika, pavyzdžiui, bėgiojimas, šokinėjimas, įvairūs aktyvūs žaidimai lauke, kamuolio gaudymas, mėtymas ir kt.
Emocinis Pasiruošimas
- Kalbėkite su vaiku: Vaikai vengia to, ko nepažįsta, kas kelia nerimą ar baugina. Tad verta ruoštis darželio lankymui iš anksto - artinti namų ritmą prie darželio ritmo, užsukti į teritoriją, aplankyti auklėtojas. Supažindinkite auklėtojas su vaiku, papasakokite, kuo jis ypatingas, ką mėgsta, kas jį nuramina. Tėvai, norėdami padėti vaikui susidraugauti su darželiu, turėtų išlikti ramūs, nuoseklūs, tikėti sėkme, drąsinti vaiką ir atsakyti į jam rūpimus klausimus.
- Žaiskite darželį: Žaidimas yra pagrindinis vaiko poreikis, jis per žaidimą supranta pasaulį. Galima mokyti ir žaisliukų pagalba: kas vyksta, kokia yra dienotvarkė, nes vaikams laikas nieko nesako. Kuo daugiau mes tai žaidžiame, tuo aiškesnė vaikui dienotvarkė. Tą dienotvarkę mes turėtume ne tik prieš darželį, bet ir kiekvieną rytą pasikartoti.
- Sukurkite atsisveikinimo ritualą: Kartu su vaiku susikurkite atsisveikinimo tradiciją: prieš išeidami apsikabinkite, duokite „penkis“ ar bučkį, suskaičiuokite iki 10 ar pamojuokite vaikui, jus stebinčiam pro langą. Šio ritualo laikykitės kasdien, nes tai, kas pastovu, veikia raminančiai. Be to, taip vaikui bus aišku, kada jūs išeisite. Svarbu pastebėti, kad kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite.
- Niekada negąsdinkite vaiko darželiu: Ar teko kada girdėti „jei neklausysi, nuvesiu tave į darželį ir paliksiu“? Kai darželį prilyginame bausmei, ar vis dar drįstame tikėtis lengvos vaiko adaptacijos? Arba - nejau vaikas noriai pasiliks darželyje, jei nebus tikras, ar vakare jūs ateisite jo pasiimti? Verčiau pasidžiaukite - „tu užaugai jau toks didelis, kad net galėsi eiti į darželį“.
Drovūs Vaikai ir Kaip Jiems Padėti
Kuklumas žmogų, žinoma, puošia, tačiau perdėtas drovumas, nepasitikėjimas savimi ir net užsisklendimas dažnai trukdo. Droviems vaikams sunkiau bendrauti, susirasti bičiulių ir bendraminčių, jie jaučiasi atskirti, „kitokie“. Buvimas su bendraamžiais vaikui tikrai svarbus, tad reikėtų padėti jam susidraugauti.
#