Įvadas
Gimstamumas yra vienas svarbiausių demografinių rodiklių, atspindinčių šalies gyventojų atsinaujinimą. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje stebimas gimstamumo mažėjimas kelia didelį susirūpinimą dėl šalies demografinės ateities. Šiame straipsnyje apžvelgiama gimstamumo statistika Lietuvoje, analizuojamos mažėjimo priežastys, nagrinėjamos galimos pasekmės ir aptariamos priemonės, kurių imamasi siekiant pagerinti demografinę situaciją. Straipsnis parengtas remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant Statistikos departamento duomenis ir TV3 žinių reportažą.
Gimstamumo rodiklių nuosmukis
Pastaraisiais metais Lietuvoje gimstamumas mažėja drastiškai. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad praėjusiais metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 1,34 reikšmę. Šis rodiklis nurodo vidutinį skaičių vaikų, kurių susilaukia viena reproduktyvaus amžiaus moteris. 2020 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,48, o 2012-2019 m. jis svyravo apie 1,6-1,7, kai kuriais metais priartėdamas net iki 1,74 (2015 m.).
2021 m., lyginant su 2019 m., suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo 17 proc. punktų, o lyginant su 2020 m. - 9 proc. 2021 m. padėtis grąžina mus į 2000-ųjų pradžią, kai Lietuva išgyveno istoriškai dar nebūtą gimstamumo „duobę“. 2000-2007 m. suminis gimstamumo rodiklis svyravo apie 1,2-1,3.
Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių Lietuvoje gimė virš 14 tūkstančių 700 vaikų. Liko vos du mėnesiai iki metų pabaigos, tačiau, panašu, kad gimstamumas ir toliau mažės. O štai nuo 1990-ųjų šis skaičius vis krito - tada gimė apie 57 tūkstančiai kūdikių. Palyginus, 2020-aisiais gimusių - kone perpus mažiau, o štai pernai naujagimių skaičius jau sumažėjo iki 19-os tūkstančių. „Praėjusiais metais pasiekėme tokį lygį, kokio dar nebuvo niekada fiksuota - tai yra 1,1 - kas reiškia, kad vidutiniškai susilauktų vaikų skaičius vienai moteriai yra vienas vaikas. Tokią gimstamumo duobę turėjome tik 2000 metų pradžioje“, - liūdną statistiką konstatavo demografė Aušra Maslauskaitė.
Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Tai labai bloga žinia Lietuvai, kurios demografinė būklė ir perspektyvos jau seniai nekėlė optimizmo.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio papročiai
Gimstamumo mažėjimo priežastys
Yra daug veiksnių, lemiančių gimstamumo mažėjimą Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių - ekonominis nestabilumas ir finansinis nesaugumas. Gyventojai mano, kad sprendimą susilaukti vaikų stabdo finansinis nesaugumas, noras siekti karjeros, įtempta geopolitinė situacija ir jaunuolių noras gyventi patogiai, be rūpesčių. Jaunimas ieško finansinių stabilumo galimybių ir labiau apsvarsto, kiek kainuoja vaiką išlaikyti.
Kitas svarbus veiksnys - moterų užimtumas ir karjeros siekiai. Dabar moteris nori būti lygiareikšmės su vyrais, tada atsakomybės vaikams mažiau kyla. Moterys vis dažniau atideda motinystę, siekdamos karjeros ir finansinės nepriklausomybės.
Taip pat svarbu paminėti geopolitinę situaciją. Pasak demografų, bene dažniausias veiksnys, dėl ko poros atidėlioja šeimos planavimą, tai nesaugumas, susijęs su geopolitine situacija.
Be to, naujosios kartos atstovai turi kiek kitokį požiūrį į šeimos kūrimą - nenori iššūkių, nori daugiau laiko skirti sau, kelionėms, siekti karjeros. Tai yra kultūriniai idealai, kurie labai daug atsakomybės uždeda tėvams už vaikų gyvenimo sėkmę ir neretai juos užpildyti motinai, dirbančiai motinai, dviejų dirbančių šeimai tampa gana sudėtinga.
2020 m. prasidėjęs ir praėjusiais metais tebesitęsiantis gimstamumo nuosmukis gali būti COVID-19 pandemijos pasekmė. Ankstesnių pandemijų, didelių stichinių nelaimių efektas gimstamumui paprastai yra ne skatinantis, bet ribojantis.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio džiaugsmas
Santuoka ir būstas taip pat yra svarbūs veiksniai. Lietuvoje santuoka tebėra pagrindinė prielaida vaikams. Jei santuoka yra vaikų susilaukimo prielaida, tai būstas yra santuokos prielaida. Premija už nuosavo būsto barjero įveikimą yra santuoka - tai jau nusistovėjusi gyvenimo kelio kultūrinė logika. Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. būsto kainos augimo tempas buvo sparčiausias nuo 2007 m., o būsto įperkamumo indeksas stagnuoja pastaruosius kelerius metus. Tai skaudžiausiai atsiliepia jauniems žmonėms. Jiems tenka vis ilgiau užtrukti, trypčiojant prie būsto įveikimo barjero, o tai atitinkamai paveikia ir jų sprendimus, susijusius su šeimos kūrimu.
Pirmųjų vaikų gimstamumas
2021 m. rekordiškai mažai buvo pagimdyta pirmųjų vaikų. Jų gimė tik 43 proc., kai praėjusius du dešimtmečius pirmagimių dalis svyruodavo apie 47-48 proc. 2021-ieji pratęsė nuo 2018 m. pasirodžiusią pirmų vaikų dalies mažėjimo tendenciją ir tai jau rodo ne pandeminį efektą. Antrųjų vaikų susilaukta panašiai kaip ir praėjusių penkerių metų periodu, o trečiųjų dalis šiek tiek augo.
Pirmųjų vaikų dalies mažėjimas gali būti blogas ženklas. Jis rodo, kad dalis moterų neįžengia į motinystę: arba ją nukelia vis tolesniam amžiui, arba ir visai jos atsisako. Nuo 2011 m. ir 2021 m. augo negimdžiusių moterų dalis 30-34 m. ir 35-39 m. amžiaus grupėse. Žinoma, galima viltis, kad jos dar susilauks vaikų, tačiau mažiau, nei vyresnė karta. Juolab kad tarp surašymų išaugo negimdžiusių moterų dalis 40-44 m. ir 45-49 m. amžiaus grupėse.
Jei demografai jau daug metų kalbėjo, kad Lietuvos gimstamumo bėda yra antro ir paskesnių vaikų susilaukimas, regis, įžengėme į etapą, kai demografine problema tampa ir pirmojo vaiko susilaukimas.
Ekonominiai ir socialiniai veiksniai
Optimistiškai galime tikėtis, kad 2020 ir 2021 m. gimstamumo kreivės smukimas tėra trumpalaikis. Tai - atsakas į pandemijos sukeltus neapibrėžtumus ir ekonomines problemas. 2021 m. vasarą atliktas reprezentatyvus 30-34 m. gyventojų tyrimas rodė, kad ketvirtadalis jaunų žmonių, ketinusių susilaukti vaikų, šiuos ketinimus atidėjo ateičiai. Nors su ekonominiais neapibrėžtumais susidūrė ne tik Lietuva, tikėtina, kad socialinės politikos saugikliai kitose šalyse suveikė efektyviau. Taigi, akivaizdu, kad įžengėme į naują demografinį gimstamumo etapą, kuris nenuteikia viltingai. Nors dalis esamos padėties priežasčių yra susijusios su pandemija, esama ir kitų, fundamentalesnių demografinių ir socialinių veiksnių.
Taip pat skaitykite: Domanto Razausko biografijos apžvalga
Mažėjantis gimstamumas ne tik Lietuvos problema. Portalas „Euronews“ šių metų rugsėjį paskelbė, jog pirmą kartą nuo 1960 m. gyvų gimusių kūdikių skaičius Europos Sąjungoje (ES) sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. - tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Nors kone visose Europos valstybėse gimstamumas dramatiškai mažėjo pastaraisiais metais, statistika leidžia matyti, jog Lietuva patenka į sąrašą šalių, kur vienai moteriai tenkančių gyvų gimstančių kūdikių skaičius yra tarp mažiausių.
Europos kontekstas ir pronatalistinė politika
Kol kas, panašu, sėkmės formulė dar nėra atrasta. Demografai ir ekonomistai teigia, kad Europos pastangos skatinti mažėjantį gimstamumą yra nesėkmingos. Jie ragina iš naujo apsvarstyti šią problemą, taip pat pakeisti požiūrį ir pripažinti bei priimti ekonomines senėjančios visuomenės realijas.
Pastarąjį dešimtmetį Europos gimstamumo rodiklis buvo įstrigęs ties 1,5 gyvo gimstančio kūdikio vienai moteriai riba. Tai yra daugiau nei Rytų Azijoje, tačiau gerokai mažiau nei 2,1, reikalingo gyventojų skaičiui išlaikyti. A. Matysiak ir kiti ekspertai nemano, kad artimiausioje ateityje šis rodiklis bus pasiektas.
Europos šalių vyriausybės jau dabar išleidžia milijardus eurų papildomai prie pagrindinių socialinės apsaugos priemonių, kad finansuotų įvairias vaikų gimstamumą skatinančias priemones - nuo tiesioginių piniginių paskatų vaikams iki mokesčių lengvatų gausesnėms šeimoms, mokamų vaiko priežiūros atostogų ir išmokų vaikams.
Demografiniai pokyčiai ir motinystės ypatumai
Sociologė įvardijo kelis svarbius demografinius pokyčius, turinčius įtakos gimstamumui. Pirmiausia, mažėja reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius. Antra, keičiasi, kiek vaikų susilaukia skirtingų socialinių grupių moterys. Trečia, pasikeitė, kada susilaukiama vaikų, o tai taip pat turi efektą. Ketvirta, turime išorinių - globalių, geopolitinių - ir vidinių priežasčių komplektą. Jis veikia dabartinę dvidešimtmečių - trisdešimtmečių kartą ir jų sprendimus susilaukti vaikų.
Atsirado vidinių, su mūsų visuomene, jos raida susijusių priežasčių. Atsirado jos iki pandemijos, tačiau tebeveikia ir dabar. Ir čia galima kalbėti apie būsto prieinamumą, darbo rinkos ypatumus, tokius kaip darbo vietos saugumas ir pan., vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą ir kainą ir kt. Ne mažiau svarbūs yra ir kiti, „minkštieji“ veiksniai, kurie susiję pavyzdžiui, su tuo kaip tėvai įsivaizduoja kiek kainuoja auginti vaikus norint atliepti gerus tėvystės/motinystės standartus. Jei nepasitikima valstybine švietimo sistema kaip teikiančia kokybišką startą vaiko gyvenimui ir kaip alternatyva matomas privatus sektorius, vaiko kaina auga, o tėvai galbūt bus linkę dar labiau apriboti susilaukiamų atžalų skaičių.
Tikėtina, jog koronaviruso pandemija „suspaudė“ jaunimo gyvenimo galimybes ir dabar kai kurie iš jų nori atsigriebti. Daro kažką, kas nebuvo įmanoma, o vaikus stumia į ateitį. Taip pat tie, kurie jau turėjo vaikų per pandemiją, dėl vaikų priežiūros ir darbo namuose patyrė papildomo streso, daugiausia tai buvo moterys, galbūt irgi nukelia ar atsisako turėti daugiau vaikų.
Ne mažiau reikšminga ir geopolitika. Karas Ukrainoje sustiprino argumentus atidėti vaikus ateičiai. Neigiamas karo poveikis tikėtina, mažina gimstamumą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose dvejose Baltijos šalyse. 2023 m. Estijoje taip pat gimė rekordiškai mažas kūdikių skaičius, tas pats pasakytina ir apie Latviją. Tad visos trys šalys turi mažiausią gimusiųjų kūdikių skaičių per visą fiksavimo istoriją, kuri apima maždaug šimtmetį.
Reikėtų užmiršti išsvajotą orientyrą
Pasak sociologės, ilgalaikėje perspektyvoje visos šalys juda nuo aukštų gimstamumo rodiklių link žemesnių. Kai kurios šį perėjimą išgyveno dar prieš daugiau nei šimtą metų, pavyzdžiui, Prancūzija. Jei pažiūrėsime į Vidurio ir Rytų Europos šalis - judame panašia trajektorija. Nuo kartų kaitą užtikrinančio gimstamumo, kuris buvo būdingas daugumai šio regiono šalių iki 1990-ųjų, link žemesnio gimstamumo.
Visos išgyveno labai didelį nuosmukį 1990-aisiais, vėliau - atsigavimą, kuris prasidėjo ir turėjo skirtingą trukmę, o nuo maždaug 2021 m. išgyvena vėl nuosmukį. Vis tik kalbant apie dabartį, Lietuva priklauso šalims, kur gimstamumas yra labai žemas arba žemiausias.
Mažos gimusiųjų kohortos reiškia mažiau ateinančių į mokyklas, mažiau dirbančių, mažiau mokančių mokesčius, mažiau prisidedančių prie bendro pyrago, kurį reikia perskirstyti. Svarbu ir tai, kad pasekmės yra ilgalaikės.
Dėl mažėjančio gimstamumo išsibalansuoja gyventojų amžiaus struktūra, visuomenėje tuomet turime mažiau jaunų ir daug pagyvenusių asmenų. Atsiranda daug struktūrinių iššūkių - kas dirbs, kaip pritaikyti infrastruktūras, kaip išlaikyti pagyvenusiais visuomenei pritaikytą socialinės paramos, sveikatos priežiūros sistemą.
Reikėtų daugiau racionalumo ir skaidrumo suvokiant situaciją. Pirma, gimstamumas banguoja. Antra, dažnai nematome pilno paveikslo. Jis išryškėja tik tuomet, kai moterų karta baigia savo reprodukcinį amžių. Tik tada galima pasakyti kiek gi iš tikrųjų susilaukta vaikų. Jei lyginsime moteris, kurioms dabar 60 metų ir 40-metes, jos susilaukė panašaus vaikų skaičiaus, maždaug 1,7. Trečia, mes labai dažnai esame prisirišę prie 2,1 vaiko kaip siekio, kuris teoriškai užtikrina kartų kaitą. Bet prie gyventojų skaičiaus ir struktūros prisideda ir kiti demografiniai procesai - migracija, mirtingumas. Turėtume užmiršti 2,1 vaiko kartelę kaip išsvajotą orientyrą ir labiau galvoti ką daryti kad netaptume kaip Pietų Korėja, kurioje suminis gimstamumo rodiklis žemiau 0,8.
Šeimos politika ir paslaugų prieinamumas
Visgi, nemažai dalykų gimstamumo didinimui Lietuvoje yra daroma, kau kurios priemonės veikia neblogai. Pavyzdžiui, turime lanksčias ir dosnias vaiko priežiūros atostogas - jos netgi per ilgos, lyginant su kitomis šalimis, tačiau, kaip sakė sociologė, „džinas iš butelio išleistas dar 2008 m. ir dabar jau atgal sunkiai sukišime“.
Taip pat turime priemones, nukreiptas į didesnį tėčių įtraukimą į vaiko priežiūrą, tačiau kiek tai padeda gimstamumui, jau yra kitas klausimas. Turime vaiko priežiūros paslaugas, kurių prieinamumas labai skirtingas priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Turime bėdą, nes atostogų trukmė nesusinchronizuota su galimybe patekti į darželį. Jei pažiūrėsime į tai kiek vaikų iki 3 metų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir palyginsime su kitomis mūsų regiono šalimis, atrodome irgi labai gerai.
Turime vaiko pinigus, mokestines lengvatas, kurie nėra tiesiogiai gimstamumo skatinimo priemonės, bet irgi svarbios. Bendrai, pagal tai kiek nuo visų išlaidų socialinėms reikmėms valstybė skiria šeimai ir vaikams, atrodome tikrai neblogai ES. Bet, gimstamumą veikia ir platesnio spektro veiksniai. Pvz., švietimo prieinamumas ir kokybė, visuomenės pasitikėjimas valstybe, socialinė nelygybė ir visuomenės poliarizacija, šeimos politikos ilgalaikis stabilumas.
Svarbi yra šeimos politikos ir mokslo jungtis. O šiuo metu turime per mažai tyrimų, tikslių duomenų, kurie leistų labai taikliai planuoti šeimos politikos intervencijas.
Finansiniai aspektai ir pensijų sistema
Viešieji finansai ir socialinė bei pensijų ekonomika remiasi lėšų šalies ūkyje perskirstymu, tad jos stabilumas priklauso nuo to, ar dirbančių ir mokesčius mokančių bei išlaikomų gyventojų skaičiaus santykis reikšmingai nesikeičia. Vis dėlto, minėtos ne tik Lietuvai būdingos visuomenės senėjimo, gimstamumo mažėjimo ir gyvenimo trukmės ilgėjimo tendencijos programuoja visai kitokią ateitį. Kad pensijų sistema išliktų stabili ir „Sodra“ išvengtų gilėjančio deficito Lietuvoje pastaraisiais metais buvo ilginamas pensinis amžius. Ateityje, toliau gerėjant gyvenimo kokybei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, darbingo amžiaus trukmė taipogi turės būti ilginama ir gyventojai turės gerokai aktyviau investuoti ir taupyti, kad išlaikytų senatvėje orų pajamų srautą.
2025 m. gimstamumo tendencijos
Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota beveik 24 tūkst. naujagimių, o daugiausia jų pavadinti Sofijos ir Marko vardais. 2025 m. Lietuvoje buvo įregistruota 23,8 tūkst. Mergaitės, kurių buvo įregistruota apie 12,3 tūkst., sudaro 52 proc. visų naujagimių. Tuo metu berniukų, kurie sudaro 48 proc. Populiariausių mergaičių vardų dešimtuką daugiausia sudarė tie patys vardai - skyrėsi tik jų dešimtuke užimama pozicija. Tuo metu populiariausių berniukų vardų dešimtukas ankstesniais metais buvo kiek kitoks. Jame rikiavosi Marko, Beno, Jono, Motiejaus, Mato, Nojaus, Luko, Jokūbo, Leono bei Adomo vardai.
2025 metais Panevėžyje buvo įregistruotas 501 naujagimis - 261 berniukas ir 240 mergaičių. Iš jų 80 vaikų gimė užsienyje ir buvo įtraukti į Lietuvos gyventojų apskaitą. Per metus 29 vaikai gimė vienišoms mamoms, o 108 atvejais buvo pripažinta tėvystė.
Gimstamumo augimas 2026 m. pirmąjį pusmetį
Šiemet Lietuvos statistikos lentelėse atsirado daugiau šypseną keliančių skaičių - pirmąjį pusmetį šalyje gimė daugiau vaikų nei pernai. Civilinės metrikacijos skyriuose užregistruota 12 tūkst. 603 naujagimių. Tarp jų - 6 363 mergaitės ir 6 240 berniukų, tad lyčių balansas beveik idealiai pasiskirstęs. Pernai tuo pačiu metu skaičiai buvo mažesni: 12 tūkst. 21 kūdikis, iš jų 5 856 mergaitės ir 6 165 berniukai.
Lyderio pozicijų neužleidžia sostinė - Vilniuje šiemet registruoti 3 866 gimimai, nors tai kiek mažiau nei pernai (4 185). Kaune į šį pasaulį atėjo 1 084 mažyliai (pernai - 1 176), o Klaipėdoje gimimų skaičius išaugo - 675 prieš pernykščius 649. Tai rodo, kad demografinės tendencijos skirtinguose miestuose nevienodos: sostinėje gimstamumas kiek mažėja, o uostamiestis demonstruoja augimo ženklus.
Valdžios iniciatyvos ir šeimos parama
Naujoji premjerė Inga Ruginienė tokį iššūkį vadina nacionalinio saugumo klausimu. Ji tikina, kad šeimos politika taps vienu svarbiausių Vyriausybės prioritetų - nuo paramos jaunoms šeimoms būstui iki lankstesnių vaiko priežiūros atostogų. „Negalime sau leisti, kad Lietuva ir toliau tuštėtų. Turime sukurti sąlygas, kad jaunos šeimos norėtų kurti ateitį čia“, - teigia ji.
Savivaldybės taip pat skiria dėmesį jaunoms šeimoms. Panevėžio rajono gyventojams teikiamas 200 eurų vertės kuponas kūdikio prekėms įsigyti konkursą laimėjusioje parduotuvėje. Nuo 2025 metų liepos 1 dienos taip pat skiriama papildoma vienkartinė 300 eurų išmoka.
Vilniaus rajono šeimos sulaukus kūdikio parama taps gerokai dosnesnė - vietoje ankstesnio 50 eurų kraitelio dabar tėvai gauna rinkinį už 150 eurų ir pirmą kartą skiriamą vienkartinę 165 eurų išmoką. Radviliškis - čia nuo kitų metų gimusiam vaikui bus skiriama net 1,5 tūkst. eurų. Vilniaus miesto šeimos sulaukia 770 eurų išmokos, Kauno - 250 eurų ir kūdikio kraitelio, panašių priemonių imasi ir Tauragė, Alytus, Šilutė bei kiti rajonai.
Mišrios šeimos ir demografinė situacija
Nepaisant to, Lietuvoje gimstamumas išlieka vienas žemiausių Europoje. Tačiau pastaraisiais metais auga mišrių šeimų skaičius - vaikų, kurių bent vienas iš tėvų yra užsienio pilietis. 2022 m. tokių vaikų buvo 1 087, 2023 m. - 1 424, o 2024 m. - 1 407. Augimą lemia vis daugiau užsieniečių gyvenančių Lietuvoje. Mišrios šeimos keičia demografinę ir kultūrinę šalies struktūrą.