Įvadas
Savanoriškas ligos ir motinystės socialinis draudimas Lietuvoje suteikia galimybę savarankiškai dirbantiems asmenims ir kitoms grupėms, kurios nėra apdraustos privalomuoju draudimu, užsitikrinti socialines garantijas ligos ar motinystės atveju. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos savanoriškojo socialinio draudimo sąlygos, įmokų dydžiai, pašalpų mokėjimo tvarka ir kitos svarbios nuostatos, kurios padės geriau suprasti šios draudimo formos privalumus ir galimybes.
Pokyčiai savarankiškai dirbantiems gyventojams
Nuo sausio mėnesio savarankiškai dirbančių gyventojų laukia pokyčiai, kurie yra dar vienas žingsnis siekiant suvienodinti „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką. Žmonėms, planuojantiems įsigyti verslo liudijimą ar vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą, svarbu žinoti, kad nuo šiol jie turės susimokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir užsiimantiems individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą ši išimtis ir iki šiol nebuvo taikoma.
Nuo metų pradžios taip pat nebelieka socialinio draudimo įmokų „grindų“. Tai galimybė pirmą kartą savarankiškai dirbti pradedantiems gyventojams vienerius metus nuo veiklos pradžios nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Iš tokių savarankiška veikla užsiimančių gyventojų pirmus metus neprašysime mokėti socialinio draudimo įmokų. Tačiau jeigu žmogus vis dėlto norėtų jas mokėti - tam, kad tais metais galėtų gauti ligos, motinystės, tėvystės išmokas, kaupti stažą pensijai, jis pajamas galės deklaruoti ir įmokas mokėti įprasta tvarka. Įmokų „atostogos“ yra savanoriškas pasirinkimas. Lengvatos taikomos ne tik pradedantiems savarankišką veiklą, bet ir senjorams.
Permainas pajus ir individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai. Taip pat nebelieka lengvatos nebemokėti socialinio draudimo įmokų jauniems (iki 29 metų) ūkininkams, kurie nėra GPM mokėtojai. Socialinio draudimo įmokos bei socialinės garantijos, taip pat ir lengvatos suvienodinamos visiems, dirbantiems savarankiškai - ir vykdantiems žemės ūkio veiklą, ir individualių įmonių savininkams. Jeigu dirbantiems su individualios veiklos pažyma taikomos 28 VDU „lubos“ ir atitinkamai jie turi galimybę sukaupti didesnę pensiją, tokias pat sąlygas ir garantijas palaipsniui pritaikysime ir užsiimantiems žemės ūkio veikla.
Savanoriškas socialinis draudimas ligos ir motinystės pašalpoms: kam skirtas?
Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms gali draustis nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
Taip pat skaitykite: Motinystės psichikos ligų simptomai
- Yra ne jaunesni kaip 16 metų amžiaus.
- Nėra draudžiami pašalpoms privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu.
- Nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus.
- Nėra pripažinti invalidais.
Sutarčių sudarymo tvarka
Sutartys dėl savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms sudaromos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) teritoriniu skyriumi pagal apdraustojo nuolatinę gyvenamąją vietą. Vyrai gali sudaryti sutartis ligos pašalpai gauti, o moterys - ligos ir motinystės pašalpoms gauti. Sutartys savanoriškojo draudimo pašalpoms sudaromos vienerių kalendorinių metų laikotarpiui. Kitiems metams sutartis pratęsiama, jeigu:
- Apsidraudęs asmuo to pageidauja.
- Apsidraudęs asmuo, likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos, nepareiškia noro jos nutraukti.
Kada savanoriškojo draudimo sutartis netenka galios?
Savanoriškojo draudimo sutartis pašalpoms netenka galios, kai:
- Pasibaigia sutartyje nurodytas draudimo laikas.
- Sutartį nutraukia pats apsidraudęs asmuo.
- Sutartį savo sprendimu nutraukia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas.
Sutartis "Sodros" skyriaus vedėjo sprendimu nutraukiama, jei:
- Apsidraudęs pašalpoms asmuo nesumoka įmokų už du ketvirčius.
- Pasikeitė draudimo sąlygos ir apsidraudęs asmuo nesutinka su naujomis sąlygomis.
- Asmuo įsidarbina pagal darbo sutartį ir neatnaujina savanoriškojo draudimo sutarties per 12 mėnesių nuo jos sustabdymo.
- Apsidraudusiam asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius.
- Apsidraudusiajam nustatoma invalidumo grupė.
Nutraukęs sutartį, "Sodros" teritorinis skyrius privalo apie tai raštu informuoti apsidraudusį asmenį.
Pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygos
Ligos ir motinystės pašalpos skiriamos pagal nedarbingumo pažymėjimus. Nedarbingumo pažymėjimus išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pateikus savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms gauti sutartis. Ligos ir motinystės pašalpas apsidraudusiems asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, kai:
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga apie pašalpas
- Laikinasis nedarbingumas prasidėjo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po sutarties įsigaliojimo.
- Už šį 6 mėnesių laikotarpį sumokėtos draudimo įmokos.
- Liga ar motinystės atostogos prasidėjo sutarties galiojimo laikotarpiu.
Ligos pašalpa apsidraudusiam asmeniui mokama, kai jis:
- Suserga.
- Gauna traumą.
Motinystės pašalpa mokama:
- Kai apsidraudusiai moteriai suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos.
Ligos ir motinystės pašalpos išmokamos, jei dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po:
- Ligos pabaigos.
- Nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.
Jeigu apsidraudęs asmuo miršta, iki mirties dienos negauta jam priklausiusi pašalpa išmokama jį laidojusiam asmeniui.
Įmokų dydžiai
Asmuo, sudarydamas sutartį ligos ir motinystės pašalpoms gauti, pats pasirenka kalendorinių metų įmokų dydį. Tačiau įmoka negali būti:
Taip pat skaitykite: Vaikų ligos ir išmokos
- Mažesnė kaip 10 Lt per mėnesį.
- Didesnė kaip 200 Lt per mėnesį.
Įmokos mokamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Jos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę einamojo ketvirčio darbo dieną. Apsidraudęs asmuo įmokas gali mokėti pašte arba banko įstaigoje. Įmokos turi būti mokamos už visą kalendorinį mėnesį. Tais pačiais kalendoriniais metais mėnesinių įmokų dydis nekeičiamas.
Už ligos mėnesius įmokos gali būti arba mokamos, arba nemokamos. Jei apsidraudęs asmuo per savo ligos mėnesius įmokų nemokėjo, ligos kalendoriniai mėnesiai neįskaitomi į draudimo pašalpoms laiką. Jei apsidraudęs asmuo pageidauja mokėti įmokas ir už ligos mėnesius, šie mėnesiai bus įskaitomi į savanoriškojo draudimo pašalpoms laiką.
Pašalpų mokėjimo trukmė
Pašalpų mokėjimo trukmė susijusi su įmokų mokėjimo trukme. Ilgiau mokėjęs įmokas asmuo turi teisę gauti pašalpą ilgesnį laikotarpį. Minimali įmokų mokėjimo trukmė - 6 mėnesiai, maksimali - 48 mėnesiai. Pašalpa mokama už kalendorines dienas, nurodytas nedarbingumo pažymėjime, tačiau ne ilgiau, negu priklauso pagal draudimo įmokų mokėjimo laiką.
Ligos ir motinystės pašalpų ilgiausios mokėjimo trukmės priklausomybė nuo įmokų mokėjimo trukmės:
| Įmokų mokėjimo trukmė (mėnesiais) | Ilgiausia pašalpos mokėjimo trukmė (dienomis) |
|---|---|
| 6 | 10 |
| 9 | 15 |
| 12 | 20 |
| 15 | 25 |
| 18 | 30 |
| 21 | 35 |
| 24 | 40 |
| 27 | 45 |
| 30 | 50 |
| 33 | 55 |
| 36 | 60 |
| 39 | 65 |
| 42 | 70 |
| 45 | 75 |
| 48 | 80 |
Kiekvieną kartą skiriant pašalpą per draudimo laikotarpį apmokėtų dienų skaičius sumuojamas. Jeigu apsidraudusiam asmeniui ligos metu sukanka senatvės pensijos amžius arba jis pripažįstamas invalidu, pašalpa išmokama už visas pagal įmokų trukmę nustatytas kalendorines ligos dienas.
Pašalpų dydis
Išmokamos pašalpos dydis priklauso nuo įmokų dydžio. Įmokų dydį pasirenka pats asmuo, sudarydamas sutartį ligos ir motinystės pašalpoms gauti.
Įmokų ir pašalpų dydžių santykis:
| Įmokų dydis per mėnesį (Lt) | Pašalpa už ligos dieną (Lt) |
|---|---|
| 10 | 8.6 |
| 20 | 17.1 |
| 30 | 25.7 |
| 40 | 34.3 |
| 50 | 42.9 |
| 60 | 51.4 |
| 70 | 60.0 |
| 80 | 68.6 |
| 90 | 77.1 |
| 100 | 85.7 |
| 110 | 94.3 |
| 120 | 102.9 |
| 130 | 111.4 |
| 140 | 120.0 |
| 150 | 128.6 |
| 160 | 137.1 |
| 170 | 145.7 |
| 180 | 154.3 |
| 190 | 162.9 |
| 200 | 171.4 |
Keičiantis įmokų dydžiui, proporcingai keičiamas ir pašalpos dydis. Savanoriškojo draudimo pašalpoms gauti laikotarpiai neįskaitomi į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Sumokėtos įmokų sumos bei išmokėtos pašalpų sumos neįskaitomos į draudžiamąsias pajamas apskaičiuojant socialinio draudimo pensijas ir pašalpas. Jei apsidraudęs pašalpoms asmuo pateikė klaidingą informaciją arba pažeidė sutarties sąlygas, neteisėtai gautas pašalpas jis privalo grąžinti.
Individuali veikla ir socialinės garantijos
Dirbantys pagal individualią veiklą dažnai renkasi šią darbo formą dėl lankstumo, galimybės savarankiškai planuoti savo laiką ir nepriklausomybės nuo darbdavio. Tačiau šis savarankiškumo privalumas neretai kelia klausimų dėl socialinių garantijų - ar savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę į pensiją, sveikatos draudimą, nedarbo išmokas ar kitą socialinę apsaugą? Socialinės garantijos, dirbant su individualia veikla pagal pažymą, yra svarbi tema, ypač tiems, kurie nori užsitikrinti finansinį stabilumą ir saugumą tiek dabar, tiek ateityje.
Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. Viešoje erdvėje sklindant informacijai apie socialinio draudimo sąlygų pokytį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė, tačiau galbūt daliai savarankiškai dirbančių žmonių galėjo pritrūkti informacijos apie naujai įsigaliojusią taisyklę nuo 2023 metų pradžios.
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti šias socialinio draudimo įmokas:
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
Valstybinio Socialinio Draudimo (VSD) Įmokos
Tarifai:
- 12,52% - jei asmuo nekaupia pensijai papildomai.
- 15,52% - jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime ir moka papildomą 3% įmoką.
VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus, bet neatskaičius VSD ir PSD įmokų. Metinė VSD įmokų bazė negali viršyti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VSD įmokų „lubos“).
Privalomojo Sveikatos Draudimo (PSD) Įmokos
Tarifas: 6,98% (kas mėnesį mokama PSD įmoka lygi 6,98 % × MMA, t. y. 64,50 €. Įmoka mokama ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos).
PSD įmokos taip pat skaičiuojamos nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Jei per mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA) - asmuo privalo sumokėti PSD įmoką nuo MMA.
Asmenys, kurie dirba pagal individualią veiklą (pagal pažymą), yra savarankiškai dirbantys asmenys, todėl jų socialinės garantijos skiriasi nuo dirbančių pagal darbo sutartį. Šios garantijos priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, kurios nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Sveikatos Apsauga
Sumokėjus PSD įmokas, asmenys įgyja teisę į visavertę sveikatos apsaugą Lietuvoje. Tai reiškia, kad jie gali naudotis visomis, privalomojo sveikatos draudimo sistemos teikiamomis, paslaugomis:
- Gydytojų konsultacijomis ir diagnostika;
- Ligoninių ir ambulatorinio gydymo paslaugomis;
- Receptinių vaistų kompensacijomis;
- Neatidėliotina medicinos pagalba.
Svarbu pažymėti, kad PSD įmokas reikia mokėti reguliariai, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pensijų Kaupimas
Sumokėtos VSD įmokos įtraukiamos į asmens pensijų stažą ir lemia būsimą pensijos dydį. Kasmet mokamos VSD įmokos suteikia:
- Stažą senatvės pensijai. Stažas apskaičiuojamas pagal VSD įmokų dydį. Norint užtikrinti pilną stažą - reikia sumokėti įmokas nuo minimalios sumos, kuri prilygsta 12 MMA (minimalios mėnesinės algos, atėmus išlaidas).
- Pensijos dydžio kaupimą. Kiekviena įmoka prisideda prie būsimos pensijos apskaičiavimo pagal įmokų bazę.
- Papildomas kaupimas II pensijų pakopoje (jei asmuo dalyvauja) taip pat priklauso nuo mokamų VSD įmokų.
Ligos Išmoka
Dirbantys pagal individualią veiklą turi teisę gauti ligos išmoką (jei sumoka VSD įmokas). Išmoka mokama:
- Jei asmuo dėl ligos ar traumos laikinai praranda darbingumą.
- Išmokos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės ir laikotarpio.
Norint gauti šią išmoką - reikia turėti ne mažiau kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Motinystės ir Tėvystės Išmokos
Dirbantys pagal individualią veiklą taip pat gali gauti motinystės ir tėvystės išmokas, jei moka VSD įmokas. Tam reikia:
- Turėti bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
- Išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės.
Motinystės ir tėvystės išmokos suteikia finansinį pagrindą gimus vaikui ir leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims skirti daugiau laiko šeimai.
Dirbant pagal individualios veiklos pažymą, nedarbo išmoka nepriklauso, nes nėra mokamos su nedarbo socialiniu draudimu susijusios įmokos.
Socialinės Garantijos: Išmokų Lentelė
| Garantija | Sąlygos gauti | Išmokos dydis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Ligos išmoka | Bent 3 mėn. socialinio draudimo stažas per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per 24 mėn. | ~62,06 % vidutinių pajamų už praėjusius 12 mėn. | Pradedama mokėti nuo 3-iosios nedarbingumo dienos. |
| Motinystės išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Mokama 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo (ilgiau, jei gimdymas komplikuotas arba gimsta dvyniai). |
| Tėvystės išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Mokama 30 kalendorinių dienų nuo vaiko gimimo iki jam sueis 1 mėnuo. |
| Vaiko priežiūros išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | Iki 1 m.: ~77,58 % kompensuojamojo uždarbioIki 2 m.: 1 m. - ~54,31 %, 2 m. - ~31,03 %. | Pasirenkamas laikotarpis: 18 arba 24 mėnesiai. |
| Pensija | Mokamos VSD įmokos pagal nustatytą minimalią bazę (12 MMA per metus). | Priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų. | 2025 m. minimalus stažas pensijai - 35 metai. |
| Stažas pensijai | Mokamos VSD įmokos pagal nustatytą minimalią bazę (12 MMA per metus). | Sukauptas stažas lemia teisę gauti pensiją ir jos dydį. | Svarbu mokėti įmokas reguliariai ir tinkamai deklaruoti pajamas. |
| II pensijų pakopa | Dalyvavimas pensijų kaupime (papildomos 3 % įmokos). | Papildomos santaupos senatvės pensijai, priklauso nuo kaupimo trukmės ir įmokų dydžio. | Savanoriškas, bet rekomenduojamas pasirinkimas. |
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar dirbant pagal individualią veiklą suteikiama teisė į sveikatos apsaugą? Taip, jei asmuo moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - jis turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, finansuojamomis iš valstybės biudžeto. Tai apima gydytojo konsultacijas, gydymą ligoninėse, kompensuojamus vaistus ir kt.
Ar dirbant pagal individualią veiklą kaupiasi stažas pensijai? Taip - mokant valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas - stažas pensijai kaupiasi. Tačiau stažas skaičiuojamas proporcingai sumokėtų įmokų sumai. Norint sukaupti vienerių metų stažą, reikia mokėti įmokas nuo sumos, atitinkančios 12 MMA per metus.
Ar galima gauti ligos išmoką? Taip, ligos išmoka suteikiama, jei asmuo turi bent 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Ligos išmoka mokama nuo 3-iosios nedarbingumo dienos.
Ar dirbant pagal individualią veiklą galima gauti motinystės ar tėvystės išmokas? Taip, jei asmuo turi bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius, jis gali gauti:
- Motinystės išmoką (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo).
- Tėvystės išmoką (30 kalendorinių dienų iki vaikui sukanka mėnuo).
- Vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai.
Kokios socialinės garantijos suteikiamos senatvėje? Dirbant pagal individualią veiklą ir mokant VSD įmokas, asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją. Jos dydis priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų dydžio.
Ar dirbant pagal individualią veiklą suteikiama teisė į nedarbo išmoką? Ne, vykdant individualią veiklą pagal pažymą nedarbo draudimo įmokos nėra mokamos, todėl teisė į nedarbo išmoką nesuteikiama.
Ar reikia mokėti PSD įmokas, jei nėra pajamų? Taip, PSD įmokas reikia mokėti kas mėnesį, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Kokias socialines garantijas galima gauti, mokant minimalius įmokų tarifus? Mokant minimalius tarifus - asmuo turi teisę į bazines socialines garantijas, tokias kaip sveikatos apsauga, minimalus stažas pensijai ir dalinė teisė į ligos išmoką. Tačiau išmokų dydis ir stažas bus mažesni nei mokant didesnes įmokas.
Ką daryti, jei praleidau terminą, per kurį reikėjo sumokėti VSD ar PSD įmokas? Jei praleidote įmokų mokėjimo terminą - kuo skubiau jas sumokėkite. Nesumokėjus PSD įmokų laiku, galite prarasti teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, o VSD įmokų trūkumas sumažins sukauptą stažą ir būsimų išmokų dydį.
Ar galima nutraukti individualią veiklą, jei socialinės garantijos nereikalingos? Taip, individualią veiklą galima nutraukti bet kuriuo metu.
Pajamų deklaravimas ir įmokų mokėjimas
Gyventojai, kurie vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų nariai, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). VMI pajamų mokesčio deklaracijos pildymo formoje (vedlyje) individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra pateikiamos mokėtinos VSD ir PSD įmokos, tačiau mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas metų eigoje, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas.
Kaip ir kiekvienais metais, „Sodros“ darbuotojai patars savarankiškai dirbantiems gyventojams, kiek įmokų sumokėti po deklaravimo. „Sodros“ specialisto skambutis nėra raginimas sumokėti įmokas kuo greičiau. Tai galima padaryti iki deklaravimo laikotarpio pabaigos. Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI.
Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc. Svarbu žinoti, kad avansinis mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tokio draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų.
Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma.
tags: #savanoriskas #ligos #ir #motinystes #socialinis #draudimas