Šiandien Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama intelekto negalią turinčių asmenų integracijai į visuomenę. Vienas iš būdų tai įgyvendinti - grupinio gyvenimo namai, kuriuose žmonės su negalia gali gyventi savarankiškai, tačiau su reikiama priežiūra ir pagalba. Straipsnyje aptariami grupinio gyvenimo namų atsiliepimai, iššūkiai ir integracijos perspektyvos Lietuvoje, remiantis konkrečiu pavyzdžiu ir statistiniais duomenimis.
Gogeno Namai Juragiuose: Naujas Gyvenimo Etapas
Juragiuose, „Akvilos“ grupinio gyvenimo namuose, pavadintuose Gogeno vardu, gyvena dešimt intelekto negalią turinčių asmenų. Ši bendruomenė neseniai atšventė metų įkurtuves. Namiškiai - taip vadinami gyvenimo namų gyventojai. Dešimt čia įsikūrusių intelekto negalią turinčių žmonių, iki apsigyvendami grupinio gyvenimo namuose, gyveno su tėvais arba valstybinėse globos įstaigose. Prieš metus jų gyvenimas pasikeitė kardinaliai.
Dabar paklausti, ar norėtų grįžti gyventi su tėvais, tvirtai atsakė, kad ne. „Noriu būti savarankiška“, - teigia vienas iš gyventojų. Andrejus į šiuos namus atsikraustė vėliausiai, vasarį. „Norėjau gyventi atskirai, be tėvų, nes jau užaugau. Turiu daugiau laisvės, savarankiškai gyvenu. Važiuoju į dirbtuves dirbti. Važiuojame į keliones. Buvau Latvijoje“, - Andrejus lėtai dėsto gyvenimo čia pranašumus.
Paklaustas, ko sau palinkėtų šiuose namuose, nedvejodamas atsakė: „Laimės.“ Po pauzės papildė, kad jam laimė yra draugai, su kuriais gerai sutaria. Andrejus aprodė namų kiemą, čia auginamas daržoves, gėles ir pakvietė į vidų. Jų dienos ritmas toks pats, kaip ir mūsų: dieną - darbai ir veiklos, po jų - laisvalaikis, poilsis.
Gyvenimo Namuose Kasdienybė
Gogeno namuose kiekvienas turi savo kambarį, vos keli gyvena dviese. Kambarius tvarkosi patys, rūpinasi savo daiktais, drabužiais, batais. Bendroje patalpoje yra virtuvė-valgomasis, svetainė. Šias erdves taip pat tvarkosi patys: plauna grindis, valo dulkes. Namiškiai noriai kvietė pasisvečiuoti jų kambariuose ir džiaugsmingai rodė piešinius ant sienų.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
„Čia sandėliukas. Yra makaronų, miltų, kavos, sausainių“, - namiškė Diana rūpestingai vardijo tvarkingai lentynose sudėtus maisto produktus. „Žoliapjovė, karutis.“ „Man labiausiai patinka gaminti varškėčius“, - geros nuotaikos neslėpė Miglė ir pasidalijo tobulų varškėčių receptu. Vakarienei namiškiai gamino šaltibarščius ir keptas bulves.
Gogeno Namų Filosofija ir Bendruomenės Įtraukimas
Jų įkūrėja J. Čilvinaitė papasakojo šio pavadinimo istoriją: „Grupinio gyvenimo namų trumpinys - GGN. Mes taip ir sakydavome. Namiškiams gal kartais sunku būdavo pasakyti tą GGN, tad jie ėmė vadinti Gogeno namais. Prisiminiau dailininką Polį Gogeną. Jis gilinosi į egzistencijos klausimus, aktualius kiekvienam žmogui. Tai artima mūsų filosofijai. Jo paveikslo reprodukcija „Iš kur atėjome? Kas esame? Kur einame?“ puikuojasi ant sienos."
Tokių grupinio gyvenimo namų, kaip Gogeno, Lietuvoje yra ir daugiau. Pasaulyje kuriasi vis daugiau organizacijų, teikiančių pagalbą žmonėms su negalia. Antroposofinės iniciatyvos „Camphillo“ krypčiai atstovaujanti „Akvila“ savo veiklą pradėjo 2018 m. Garliavoje. Bendruomenė veikia socialinės terapijos principu.
Namai, integruoti į bendruomenę, keičia visuomenės požiūrį į žmogų su negalia. „Pažiūrėkime iš žmogaus su negalia perspektyvos. Žmogus su negalia gali pradėti gyventi savo gyvenimą, kurti savo likimą. Gimtadienį švęsti - ne su tėvų draugais, o su savo, važiuoti atostogų ne ten, kur važiuoja mama ir tėtis, leisti laisvalaikį ne ten, kur jį leidžia mama ir tėtis, o taip, kaip nori jis. Jis gali turėti savo draugų, su jais draugauti, susipykti, įsimylėti, neįsimylėti, turėti savo darbą, savo veiklą, klysti, išleisti visus pinigus, susitaupyti pinigų. Gyventi taip, kaip gyvena visi žmonės“, - pokalbyje dalyvavę namiškiai pritariamai linkčiojo.
Iššūkiai ir Visuomenės Požiūris
Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į žmogų su negalia J. Čilvinaitė prasitarė, kad Gogeno namų įsikūrimas Juragiuose nebuvo lengvas ir ne viskas vyko lyg sviestu patepta. „Mes sulaukėme daugybės klausimų dėl to. Aiškinome, kad tikrai 24 valandas per parą čia bus darbuotojų. Tačiau vis tiek klausinėjo, ar tikrai bus ir savaitgaliais, ar tikrai bus ir naktimis. Bendruomenė tarsi įsivaizdavo, kad tuos žmones paliksime. Visuomenė dar nežino, kaip tokia paslauga atrodo. Jie jos dar nepatyrė“, - priešiškumo priežastis mini J. Čilvinaitė.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Vis dėlto, anot J. Čilvinaitės, kai bendruomenė pamatė, kad namiškiai jiems nekelia grėsmės, viskas stojo į normalias vėžes. „Tačiau yra sąlyga - paslauga turi būti gera. Mes, kaip paslaugos organizatoriai, savivaldybės, ministerija vis dar mokomės, kuriame šias paslaugas.“
Socialinio Darbo Svarba ir Žmogiškumo Paieškos
Gogeno namų filosofija ragina pažvelgti per dar vieną pjūvį - darbuotojų. „Mūsų kolektyve pasirinkusių socialinio darbo studijas iš šešių turbūt yra vienas. Visi kiti turėję kitokių gyvenimiškųjų patirčių, bet baigia kursus ir sako: aš dirbsiu čia. Man gražu, kad vis daugiau ateina žmonių, vyresniame amžiuje keičiančių profesijas. Kodėl? Žmonės ieško prasmės. Ir randa tai socialiniame darbe. Pas mus tiesa atrandama užsiimant labai praktiškais dalykais - plaunant grindis ar pjaustant morką“, - J. Čilvinaitė dalijasi savo įžvalgomis.
„Žmogus yra sociali būtybė - jam reikia kito žmogaus ir žmogiškumo. Tokiame kontekste, kai vyksta karai, pandemijos, kai žmogiškumas, atrodo, atsiduria antrame plane, o ekonomikos rodikliai - svarbiausi, žmonės ieško atsakymų. Gal vis dėlto žmogus su negalia, žmogus, gyvenantis skurde, netgi žmogus, kuris padarė nusikaltimą, irgi nusipelno būti priimtas kaip žmogus pačia aukščiausia prasme, kaip dvasinė būtybė“, - svarstė pašnekovė.
J. Čilvinaitė paragino namiškius grįžti vidun: „Manau, visuomenės, nenoriu pasakyti paraštėse, gal nematomose srityse ir slypi raktai į žmogiškumą.“
Institucionalizacijos Problema ir Alternatyvos
Institucionalizacijos ir grėsmingo jos masto žalą suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentavo UNICEF ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninis padalinys ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Šalyje veikia 31 stacionari socialinės globos įstaiga asmenims, turintiems proto ir / ar psichikos negalią. Jose gyvena daugiau kaip 5 tūkst. suaugusiųjų (iš jų apie 4 tūkst. yra darbingo amžiaus) ir daugiau kaip 60 vaikų su negalia, iš jų 55 proc. turi psichikos negalią, 45 proc. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 300 naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų 100 tūkst. gyventojų ir yra daugiau nei 5,5 tūkst. sergančiųjų 100 tūkst. Šalyje yra apie 15,5 tūkst. vaikų su negalia.
Situacija "Senelių Rojaus" Pavyzdys
Šiame kontekste svarbu aptarti ir neigiamus pavyzdžius, tokius kaip situacija, susijusi su slaugos namais „Senelių rojus“. Ši įstaiga susidūrė su rimtais iššūkiais, atskleidusiais darbo organizavimo ir elgesio su gyventojais pažeidimus.
Darbuotojos V.P. Atsiliepimai ir Pažeidimai
V.P., pagalbine darbuotoja „Senelių rojuje“, dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. vasario. Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimą. Kol vieną dieną jos kantrybė trūko. Anot V.P., nakčiai Vaišvydavos kaimo Piliuonos gatvėje įsikūrusiuose slaugos namuose buvo paliekamas tik vienas darbuotojas. Jis turėdavo aprėpti visus tris aukštus: ne tik apiprausti, pavartyti, pavalgydinti gyventojus, kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus, iškviesti greitąją pagalbą, bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti.
„Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk, ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome ir tampydavome kibirus, pilnus košės, į trečią aukštą. Tampyti tekdavo ir sunkiasvorius ligonius, juk lifto niekas neįrengė. Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Sausį, tempdama ligonį, pasitempiau ranką. Norėjau pasiimti nedarbingumo pažymėjimą ir nebegrįžti. Parašiau prašymą išeiti iš darbo, tačiau jį atmetė kaip nemotyvuotą - nenorėjo mokėti išeitinių. Skundė ir patį biuletenį. Antrąjį prašymą išeiti iš darbo jau ignoravo. Ėmė kurti nebūtus darbo drausmės pažeidimus, kad galėtų iš darbo išmesti. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir V.P. nepasirodžius darbe, balandį ji buvo atleista.
„Tai - akivaizdus susidorojimas su darbuotoju, pasinaudojant savo, kaip darbdavio, stipresne pozicija. Iš darbo išeinančio asmens atleidimą galima vertinti tik kaip keršto akciją. Nebent „Senelių rojaus“ vadovai neinformuoti, kad baudžiava Lietuvoje panaikinta“, - ironizavo V.P.
Institucijų Reakcija ir Licencijos Panaikinimas
2016 m. liepą Socialinių paslaugų priežiūros departamentas panaikino „Senelių rojaus“ licenciją. Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto - vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) 2016 m. birželį atliko neplaninę šios įstaigos paslaugų kokybės kontrolę. Jos metu nustatyta, kad „Senelių rojuje“ asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2015-2016 m. „Iki šių metų birželio bendrosios praktikos slaugos paslaugos Amaliuose veikiančiame padalinyje buvo teikiamos neturint tam licencijos. Be to, pildydama gydytojų vaistų paskyrimų lapus, vyriausioji bendrosios praktikos slaugytoja V.S. O įstaigos vadovė nebuvo patvirtinusi medicinos dokumentų pildymo tvarkos, metinio įstaigos vidaus medicininio audito plano, paskyrusi už vidaus medicininio audito vykdymą atsakingo asmens, parengusi vidaus medicininio audito veiklos aprašo. Aptikusi pažeidimus, Akreditavimo tarnyba pateikė „Senelių rojui“ kontrolės ataskaitą bei įsakymą, kuriuo įspėjo įstaigą dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir įpareigojo pašalinti juos iki 2016 m.
„Senelių rojus“ nuo 2015 m. buvo tikrintas 3 kartus. Pastarasis, planinis, patikrinimas buvo atliktas 2016 m. birželį - tada esminių pažeidimų nenustatyta. Nuo 2015 m. Vėliau paaiškėjo ir iškalbingesnių faktų. Tuomet, kai V.P. dirbo šioje įstaigoje, jos licencija buvo sustabdyta. „Senelių rojaus“ teikiamos socialinės globos kokybė per pastaruosius dvejus metus vertinta 5 kartus. Pirmiausiai įstaiga buvo įspėta ir skirtas pusės metų terminas ištaisyti trūkumams. Kadangi po pusmečio situacija nepasikeitė, 2015 m. gruodžio 1 d. buvo nuspręsta sustabdyti licenciją. Kadangi ne visi nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, 2016 m. liepos 27 d. Po pusmečio vėl buvo atliktas patikrinimas. Kadangi ir vėl ne visi pažeidimai buvo pašalinti, 2016 m. liepos 27 d.
„Senelių rojus“ minėtą departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pasak V.Bagdono, dėl „Senelių rojaus“ iš viso sulaukta trijų skirtingo pobūdžio skundų, atsiųstų tiesiogiai ar persiųstų kitų institucijų. Tiesa, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 15min patikino, jog pastarasis patikrinimas „Senelių rojuje“ atliktas šių metų rugsėjį.
Teisminiai Ginčai ir Įstaigos Pozicija
Ginti nuskriaustos darbuotojos stojus profesinei sąjungai, kreiptasi į įvairias institucijas, teismą. Šiuo metu V.P. ir „Senelių rojus“ bylinėjasi dėl neteisėto atleidimo.
„Senelių rojaus“ direktorė Kamilė Jonynienė į platesnius komentarus veltis atsisakė. Ji tik pabrėžė faktą, jog darbuotoja V.P. „Buvusi darbuotoja V.P. kreipėsi ne tik į jus, bet ir į daug kitų valstybinių institucijų. Tačiau nei pati įstaiga, nei atskiri darbuotojai nebuvo nubausti dėl šios moters skunduose nurodytų aplinkybių. Šiuo metu V.P. „Ši darbuotoja savo pastaruosius tris atleidimus iš darbo ginčijo teismuose. Manome, kad iškilusį ginčą tarp šios darbuotojos ir mūsų įstaigos teisingai išspręs teismas, todėl nenorime diskutuoti su šia buvusia darbuotoja viešai spaudoje“, - paaiškino „Senelių rojaus“ atstovė, pasiūliusi kreiptis į ankstesnius V.P.
V.P. Ankstesnė Darbo Patirtis ir Teisminiai Ginčai
V.P. „Konflikto su „Amžiaus žiedu“, kuriam vadovauja K.Jonyno brolis, pabaiga - darbo ginčų komisijoje patenkintas ieškinys dėl darbdavio skolos. Iš Taurakiemio seniūnijos buvau atleista dėl etatų mažinimo, kai buvo nuspręsta Kauno rajono seniūnijose naikinti sporto organizatorius. Bylą taip pat laimėjau - priteisti delspinigiai. O iš Piliuonos gimnazijos buvau atleista, nes įvyko reorganizacija. Liko nesumokėta pinigų dalis. Pakalbinta Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė patikino, kad 2009 m. nagrinėtos bylos ši buvusi darbuotoja nelaimėjo - ji negrąžinta į darbą. „Dirbo ji kito seniūno neteisėtai įsteigtu 0,5 etatu. Nusprendėme palikti tik ketvirtadalį etato. Tačiau ji nesutiko - kreipėsi į teismą. V.P. Iš Piliuonos gimnazijos kūno kultūros mokytojo pareigų V.P. buvo atleista 2014 m. Atleista dėl to, jog nesutiko dirbti pasikeitusiomis sąlygomis - mažinti darbo krūviai. „Kaip darbuotoja ji buvo kvalifikuota.
K. Jonyno Praeitis
15min primena, jog K.Jonynas, kuris eina „Senelių rojaus“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V.P., iš tiesų vadovauja įstaigai, 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, 2013 m. Širvintų rajono apylinkės teismo ir 2014 m. pradžioje Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu nuo 2003 m. sausio iki 2003 m. Jau teistas už sukčiavimus K.Jonynas pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. vykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K.Jonyno 2014 m. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Vis dėlto pastarojoje byloje apskaičiuotas senaties terminas baigėsi 2016-05-24. Todėl baudžiamąją bylą, kurioje K.Jonynas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutraukė.
Grupinio Gyvenimo Namų Plėtra Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
2021 m. pabaigoje šalyje jau buvo įsteigti 33 grupinio gyvenimo namai (GGN) ar bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kuriuose gyvena suaugusieji ar vaikai su psichikos ar proto negalia, iš jų: 5 BVGN vaikams su negalia ir 28 GGN suaugusiems asmenims su negalia.
Remiantis viešųjų pirkimų duomenimis, Patikimos paslaugų grupės, UAB aktyviai dalyvauja šioje srityje:
- 2021 metais laimėjo 5 viešuosius pirkimus.
- 2023 metais laimėjo 1 viešajame pirkime.
- 2024 metais laimėjo 4 viešuosiuose pirkimuose.
- 2025 metais laimėjo 3 viešuosiuose pirkimuose.
Nuo 2021 metų Patikimos paslaugų grupės, UAB dalyvauja Biudžetinė įstaiga KLAIPĖDOS MIESTO SOCIALINĖS PARAMOS CENTRAS, Kretingos rajono kultūros centras, Biudžetinė įstaiga Valakampių socialinių paslaugų namai, Ukmergės "Ryto" ugdymo centras, Klaipėdos r.
tags: #sandraugos #globos #namai