Įžengus į naujus metus, daugelis žmonių užsibrėžia tikslus, siekia naujų darbų, atsikrato žalingų įpročių ar kitaip siekia pakeisti savo gyvenimą. Vis dėlto, ne visada pavyksta rasti pakankamai motyvacijos ir ryžto. Nesilaikant sau duotų pažadų, gali sumažėti savigarba. Savęs suvokimas yra sudėtingas ir nuolat kintantis procesas, lemiantis, kaip mes vertiname save, savo galimybes ir vietą pasaulyje. Tai yra subjektyvus jausmas, apimantis mūsų asmeninės vertės ir svarbos suvokimą. Savęs suvokimas tiesiogiai veikia mūsų motyvaciją, emocinę sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra savęs suvokimas, kokie veiksniai jam daro įtaką, kaip jis pasireiškia ir kaip galime jį ugdyti.
Savivertė ir jos reikšmė
Savivertė - tai vidinis jausmas, kaip mes vertiname save: ar jaučiamės vertingi, pakankami ir svarbūs. Tai yra suvokimas, parodantis kaip mes vertiname savo savybes ir gebėjimus ar tiesiog kaip jaučiamės dėl savęs. Sveika savivertė leidžia priimti save su trūkumais, pasitikėti savo sprendimais ir kurti tvirtus santykius. Savivertė gali būti aukšta arba žema, t.y., žmogus gali pasižymėti teigiamu arba neigiamu požiūriu į save. Žmonės su aukšta saviverte supranta savo potencialą ir jaučiasi įkvėpti imtis naujų iššūkių. Žmonės su žema saviverte linkę abejoti savo galimybėmis ir vengti rizikos ar sunkumų. Kai pradedi abejoti savo verte - lengva pasimesti.
Veiksniai, darantys įtaką savęs suvokimui
Kiekvieno žmogaus savivertei įtaką daro daugelis veiksnių.
Vaikystės patirtys
Vienas iš jų yra vaikystės patirtys. Tai apima tėvų, mokytojų, draugų ir kitų svarbių asmenų požiūrį, jų lūkesčius, pagyrimus, kritiką ir palaikymą. Jei žmogus nuo vaikystės buvo mylimas, gerbiamas ir skatinamas, greičiausiai jis užaugs su aukšta saviverte. Emocinis tėvų ar globėjų nepasiekiamumas gali sukelti jausmą, kai žmogus nejaučia jokios meilės, palaikymo ir saugumo, o tai gali sumažinti savivertę ir sumenkinti savo svarbą šeimoje.
Socialinė aplinka
Socialinė aplinka taip pat yra svarbus veiksnys. Tai apima bendravimą su kitais žmonėmis, priklausymą tam tikroms grupėms, lyginimąsi su kitais ir socialinį statusą. Jei žmogus turi daug draugų, yra priimamas ir vertinamas, jis jaučiasi svarbus ir vertingas. Suaugusių žmonių savivertė taip pat gali sumažėti tapus patyčių aukomis ar jų liudininkais. Tokiais atvejais, žmogus gali jausti baimę tapti kažkurios socialinės grupės dalimi arba tiesiog imti neigiamai vertinti savo gyvenimo sprendimų kokybę.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Asmeniniai pasiekimai
Mūsų asmeniniai pasiekimai taip pat daro didžiulę įtaką savivertės formavimuisi. Tai apima mokymosi, darbo, hobio ir kitų veiklų rezultatus, tikslų siekimą ir pažangą. Jei mes mokomės gerai, dirbame produktyviai, mėgaujamės savo pomėgiais ir pasiekiame savo tikslus, tuomet pasitikime savimi. Tačiau turėti polinkį į perfekcionizmą taip pat gali būti žalinga savivertės atžvilgiu.
Kritika ir smurtas
Kartais suaugę žmonės gali patirti savivertės sumažėjimą dėl tam tikrų įvykių ar aplinkybių. Būtent tai sukelia neigiamus jausmus ar mintis apie save. Viena iš priežasčių kodėl taip gali atsitikti yra tai, kad žmogus gali patirti nuolatinę arba stiprią kritiką iš autoritetingų figūrų, pvz., tėvų, mentorių, vadovų ar partnerių. Kita priežastis gali būti tai, kad žmogus patiria fizinį ar emocinį smurtą.
Savęs suvokimo pasireiškimas
Žmonės su aukšta saviverte paprastai yra laimingi, optimistiški, drąsūs ir atsparūs stresinėms situacijoms. Jie geba susidoroti su sunkumais, mokytis iš klaidų ir prisitaikyti prie pokyčių. Jie taip pat geba užmegzti ir palaikyti sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis. Asmenys su žema saviverte paprastai yra nelaimingi, pesimistiški, bailūs ir nesunkiai pažeidžiami. Jie sunkiai susidoroja su sunkumais, dažnai kaltina save už klaidas ir bijo pokyčių. Jie taip pat sunkiai užmezga ir palaiko sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis. Jie dažnai jaučiasi nepakankami, neverti ir neįvertinti. Jie nuolat kritikuoja save ir lygina save su kitais.
Kaip ugdyti savęs suvokimą
Požiūris į save gali kisti laikui bėgant.
Stiprybių ir silpnybių pripažinimas
Pripažinti ir priimti savo stiprybes ir silpnybes. Vietoje to, kad ignoruotumėte ar neigtumėte savo savybes, pabandykite jas objektyviai įvertinti ir pripažinti. Nesiekite būti tobulais, bet būkite realistiški ir sąžiningi su savimi.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Tikslų nustatymas ir siekimas
Nustatyti ir siekti savo tikslų. Vietoje to, kad gyventumėte be aiškios krypties ar prasmės, pabandykite apibrėžti, ko norite pasiekti gyvenime ir kaip galite tai padaryti. Nesiekite per daug arba per mažai, bet būkite ambicingi ir realistiški. Vietoje to, kad atidėliotumėte arba atsisakytumėte savo tikslų, pabandykite juos planuoti, vykdyti ir vertinti. Ar pasieksime tikslą, ar ne, pirmiausiai priklauso nuo to, kaip tikslas suformuluotas. Jeigu jūsų tikslas sunkiai apčiuopiamas, nekonkretus, nepamatuojamas, neapibrėžtas laiko, reikalaujantis kone magiškų išteklių ir galių, tuomet tikėtina, kad gali tekti nusivilti. Tikslo pasiekimas arba ne priklauso ir nuo pasirinktos strategijos. Jeigu turime gerą tikslą, bet neturime strategijos, gali būti sunku jį įgyvendinti. Tarkime, nežinote efektyvių svorio metimo būdų, neišmanote apie dietos, judėjimo ir geros nuotaikos svarbą. Jūs galite pasirinkti tokią strategiją, kuri atrodys artinanti prie tikslo, bet galų gale nuo jo tik nutolsite.
Kitas svarbus veiksnys - tikslo prasmingumas. Asmeniškai prasmingi tikslai, atitinkantys gyvenimo filosofiją ir vertybes, yra pasiekiami dažniau nei jų neatitinkantys. Tarkime, iškeliate sau tikslą numesti tris kilogramus, nes manote, kad labiau atitiktumėte grožio standartus, tačiau giliai širdyje tie standartai jums visai nesvarbūs, norite būti mylimas toks, koks esate. Be to, nemanote, kad tie kilogramai kenkia jūsų sveikatai. Tikslo siekimui taip pat svarbu ir jūsų laimėjimų motyvacija. Jeigu esate žmogus, kuriam patinka laimėti, įveikti iššūkius, tuomet net ir sudėtingas tikslas veiks energizuojančiai, skatins iniciatyvą. Kai kuriems tikslams konkrečios datos yra būtinos. Jei žmogui atrodo, kad jis „neturi valios“, reikėtų nuoširdžiai savęs paklausti, kam reikalingas konkretaus tikslo siekimas. Ar tikrai to reikia? Kam? Kaip žmogus suprato, kad to reikia? Kas jį skatina to tikslo siekti? Pasąmoningai asmuo gal visai nenori pasiekti konkretų tikslą, nes jis atrodo nesvarbus, neprasmingas, prieštarauja vertybėms, giliausiems įsitikinimams. Gali būti ir taip, kad jei žmogui sunkiai sekasi siekti tikslų, galbūt jo pasąmonė jį „baudžia“, „prikaišioja“, „trukdo“: „nieko nesugebi“, „neverta stengtis“, „Tau vis tiek nepavyks“.
Labai svarbu, kad tikslai būtų realiai pasiekiami, kitaip tariant, kad jie būtų „žmogaus (jūsų) jėgoms“. Jeigu reikalausite iš savęs pernelyg daug, gali nukentėti arba savigarba, arba… sveikata. Taip pat svarbu, kad būtumėte geras sau net ir tuo atveju, jei nepavyksta pasiekti tikslo taip, kaip norėtumėte.
Gyvenimo vertybių įvertinimas
Vertinti savo gyvenimą. Vietoje to, kad koncentruotumėtės tik į savo problemas arba skundžiatės dėl savo likimo, pabandykite atrasti ir pabrėžti savo gyvenimo džiaugsmus ir privalumus. Nesielkite kaip nuobodus asmuo arba pesimistas, geriau stenkitės būti naivus optimistas, kuris mėgaujasi kiekviena diena. Taip pat svarbu vengti dairytis į praeitį arba spėlioti kas bus ateityje.
Rūpinimasis savimi
Rūpintis ir mylėti save. Vietoje to, kad apleistumėte save arba kenktumėte savo fizinei ir psichinei sveikatai, pabandykite ją puoselėti ir stiprinti. Nesielkite kaip savo paties priešas, geriau būkite savo draugu.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Bendravimas ir bendradarbiavimas
Bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Vietoje to, kad izoliuotumėtės arba konfliktuotumėte su kitais, pabandykite užmegzti ir palaikyti draugiškus ir konstruktyvius santykius. Nesielkite kaip konkurentas arba priešas, bet kaip partneris arba draugas.
Sąmoningumo praktikos
Savęs suvokimas ir asmeninis tobulėjimas yra svarbūs procesai, kuriuos galima sustiprinti naudojant sąmoningumą. Šis procesas leidžia žmonėms geriau suprasti savo emocijas, elgesį ir reakcijas. Koučingas yra struktūruotas metodas, kuris skatina sąmoningumą. Jis suteikia erdvę apmąstymams ir giliems pokalbiams. Per tokius pokalbius žmonės gali sustoti ir geriau suprasti savo vidinę patirtį. Koučingo metu klientai gali imtis aktyvios vaidmens savo asmeninio tobulėjimo kelyje. Per gilius ir užtikrintus apmąstymus jie gali perkurti savo savivoką. Sąmoningumo praktikos leidžia žmonėms pažvelgti į save iš skirtingų perspektyvų. Tai padės jiems nustatyti pojūčius, mintis ir ilgalaikius elgesio modelius.
Pozityvus įvaizdis
Svarbios pozityvaus įvaizdžio priemonės - žodiniai ir nežodiniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu, pasisakymas, gera artikuliacija, kontaktas žvilgsniu, gestikuliacija, mimika ir pan.). Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai - valyvumas (asmens higienos elementai, t.y. oda, plaukai, nagai), išvaizda (bendras vaizdas, t.y. Žinau, kad tai, kaip mane suvokia aplinkiniai ir tai, kaip aš vertinu pati save, priklauso nuo mano įvaizdžio. Jeigu atrodau gerai, aš labiau savimi pasitikiu, didžiuojuos ir jaučiu kitų pritarimą.
Kova su neigiamais įsitikinimais
Norint įveikti savo neigiamus įsitikinimus, susikuri teigiamą įvaizdį, reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu, neužmiršti, kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai, tačiau atspindi iškreiptą, neteisingą vaizdą.
Poreikių tenkinimas
Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimą kuriame pagal savo taisykles, vertybes, kurias formuojame viso savo augimo proceso metu. Kaip dažnai iš tiesų įsiklausome į save? Į savo kūną? Į savo mintis? Į savo emocijas? Žmogaus unikalumas didžiąja dalimi ir slypi jo poreikiuose, o visas vertybių, taisyklių ir savo gyvenimo kūrimas turėtų prasidėti nuo įsiklausymo į savo poreikius. Viena geriausiai žinomų psichologinių teorijų apie poreikius yra Abraham’o Malslow poreikių piramidė arba poreikių hierarchija. Pagrindiniai žmogaus poreikiai prasideda nuo fiziologijos - tai poreikiai, kurie reikalingi tam, kad išliktumėme (maistas, vanduo, miegas). Sekančiame etape yra saugumo poreikis, kuris tuo pačiu yra ir apie nerimo nebuvimą - jeigu šis poreikis yra patenkintas, žmogus tikrai rečiau jaučia įtampą arba nerimastingumą. Taip pat svarbu susisieti su kitais - turėti įvairių lygių socialinius santykius. Savirealizacijos ir savigarbos poreikiai iš esmės yra apie kiekvieno iš mūsų unikalumą ir autentiškumą. Autentišku žmogumi esu tada, kai priimu save besąlygiškai - priimu visas gerąsias savo savybes, priimu visus savo trūkumus ir suvokiu, jog tie trūkumai ir yra mano unikalumas. Priimu save, kaip vienodai vertingą žmogų su visais kitais žmonėmis.
Kiti patarimai savigarbai didinti
- Vienintelis būdas suprasti, kas jūs esate - rasti tai, kas tinka būtent jums.
- Pats santykiuose kilusių problemų aptarimas mažina baimę būti paliktam.
- Jūs visą laiką bandote atspėti, kas yra norma. Prastai save vertinantiems žmonėms svarbu žinoti ir suprasi, kad sąvokos „normalumas“ nėra. Veiksmingiau yra užduoti sau klausimą: kas jums iš tikrųjų svarbu? Kas svarbu jūsų šeimai? Svarbiausia ne atspėti, kas jums yra normalu, o suprasti, kas jums ir jūsų artimiesiems yra geriausia.
- Pirmas žingsnis įveikiant bet kokį žalingą įprotį - tai įsisąmoninimas. Tiesiog būtina save stebėti. Verčiau ne teiskite ir smerkite save, o pabandykite save pažinti, paanalizuokite savo elgesį. Kai žmogus pradeda į save žiūrėti sąžiningai, gali atskirti save nuo savo elgesio, jis geba pasikeisti, tobulėti ir augti.
- Jausmai negali būti teisingi ar neteisingi. Jie tiesiog yra. Jeigu mes savo jausmus laikome neteisingais, tai prie jų dar prisideda kaltės jausmas, o tai situaciją dar labiau blogina. Pyktis, kurį jaučiate, yra realus. Jeigu nuspręsite, kad jausti pyktį neteisinga, o vietoj jo turėtumėte jausti nuoskaudą, jums tai nepadės. Vieno jausmo kitu pakeisti neįmanoma.
- Visiškai įveikti vienatvės jausmo neįmanoma, tačiau yra būdai, kaip jį sumažinti. Pirmiausia reikia prisiimti riziką atsiverti aplinkiniams. Geriausias būdas gauti tai, ko jums reikia - pradėti daryti pačiam. Jeigu norite būti mylimi, pirmiausia pasiūlykite savo meilę kitiems žmonėms. Tai rizika - būti nesuprastu, atstumtu. Tačiau vengiant rizikos jūs pasmerkiate save vienatvei. Jeigu ryžtatės rizikuoti, tai gaunate galimybę pasikeisti. Nepakanka pabandyti vieną kartą. Pažadėkite sau, kad kiekvieną dieną po truputį leisitės į bendravimą su kitais žmonėmis.
- Yra geras grupinis pratimas, kuris rodo, kad savikritika visada yra labai subjektyvi. Dalyviai susėda ratu, užduotis - visiškai ar bent iš dalies išsivaduoti nuo tų savybių, kuriomis jie nebenori pasižymėti. Jeigu atmestos savybės kam nors patiks, jis arba ji galės jas pasiimti. Paprastai vienas dalyvis teigia norintis atsikratyti savo vangumo, tačiau šiai savybei nespėjus pasiekti rato vidurio kažkas pareiškia norintis pasiimti šią savybę, nes, priešingai, yra hiperaktyvus. Dar kažkas sako: „Aš noriu atsikratyti savo kaltės jausmo“. Netrukus nuskamba atsakymas: „Man reikia trupučio tavo kaltės, nes jaučiuosi pernelyg egoistiškas“. Šis pratimas rodo, kad reikia savo charakterio bruožus tyrinėti, bandyti save geriau pažinti. Ar stipriai konkrečios savybės jums trukdo? Kurios padeda? Aišku tik viena - savęs ar savo trūkumų smerkimas jokios naudos neatneša. Žinokite, kad kai priimate sprendimą būti savimi, gaunate kur kas daugiau galimybių.
- Aštri reakcija į nereikšmingus įvykius - pavyzdžiui, draugai paskutinę minutę atšaukia susitikimą - paprastai susijusi su mūsų praeitimi. Kažkas panašaus jau buvo nutikę - kartą ar daugybę kartų, paprastai vaikystėje. Pirma, ką turite padaryti, tiksliai išsiaiškinti, kokiais atvejais pradedate taip jautriai reaguoti. Kiek jūsų reakcija adekvati aplinkybėms? Ar situacija verta tokios jautrios jūsų reakcijos? Jeigu šie klausimai kelia norą gintis, vadinasi, jūs iš tikrųjų į situaciją reaguojate pernelyg jautriai. Pirmasis žingsnis siekiant įveikti tokią reakciją - suvokti jos esmę ir suprasti, kas praeityje tapo jos priežastimi. Kitas būdas - sąmoningai pakeisti savo įpročius. Paklauskite savęs, ar stipriai esate prisirišę prie savo įprastų planų. Ar galite į namus eiti kitu keliu? Arba važiuoti į parduotuvę trečiadienį, o ne, kaip įprastai, ketvirtadienį? Ar galite keisti savo planus tuo pat metu savęs neišmušdami iš vėžių? Tai jūsų šansas tapti lankstesniu. Lankstumas vienoje srityje leidžia tobulinti lankstumą ir kitose srityse.
- Išanalizuokite, kokie žmonės dalyvauja jūsų gyvenime ir kokia jūsų santykių su jais esmė. Ar jūs iš aplinkinių gaunate tiek pat, kiek jiems atiduodate? Kiek šie žmonės stipresni ar silpnesni už jus? Gali būti, kad objektyviai įvertinę savo aplinką pamatysite, kad žmonėms duodate daugiau, nei gaunate iš jų. Tokiu atveju jums teks keisti savo bendravimo ratą ir palaikyti santykius tik su tais žmonėmis, kurie geba palaikyti simetriškus santykius. Gali būti, kad viskas taip klostosi todėl, kad jūs patys aplinkiniams neleidžiate nuveikti kažką dėl jūsų. Jūs jaučiatės pakankamai stiprūs, kad galėtumėte savimi pasirūpinti savarankiškai, tačiau visada turite suteikti galimybę jūsų gyvenime dalyvauti ir kitiems žmonėms.
- Jeigu diena iš dienos kartojate sau „Kodėl aš lieku su šiuo žmogumi? Kodėl negaliu viso to mesti?“, vertėtų savo santykius paanalizuoti. Jūsų lojalumo neverti žmonės dažnai jūsų atžvilgiu yra pernelyg kritiški. Jie dažnai pasakoja, kas su jumis negerai. Kai tai girdite, būkite atsargūs - apie ką tas žmogus kalba iš tikrųjų? Ar tikrai tie pareiškimai turi ką nors bendro su jumis, o gal šis žmogus savus trūkumus bando projektuoti jumyse? Skausmas, liūdesys ar pyktis gali priklausyti tik tiems, kurie šiuos jausmus jaučia. Šie jausmai neturi tapti jūsiškiais, jūs tik galite pademonstruoti empatiją ir užuojautą. Gali būti, kad jus įtraukė į nesveikus santykius, sužaidę kaltės jausmu. Jeigu jumis lengva manipuliuoti šio jausmo pagrindu, jūs pradedate galvoti, kad kitam žmogui esate skolingas. „Man jis buvo geras. Jis manimi rūpinosi“. Jaustis dėl to kaltu ar skolingu - neteisinga. Jūs nesate skolingi žmonėms už tai, kad jie jus palaikė. Jūs esate vertingi savaime. Jeigu jaučiatės skolingi dėl to, kad jus palaikė, jūs tarsi sakote: „Aš nieko vertas“.
- Pasitikėjimo savimi įgausite tada, jeigu sugebėsite įveikti savo pačių sau iškeltas užduotis. Užduotys gali būti paprastos ir sudėtingos, tačiau jums būtina tvirtai žinoti, kad jos įveikiamos. Juk ne visada ir viskas pavyksta. Jeigu kažkas pavyko - tai puiku ir tai nėra atsitiktinumas, nes jūs savo sėkmės užsitarnavote. Už atliktus darbus save apdovanokite. Visada prisiminkite tai, kas jums gerai pavyksta. Neignoruokite tokių dalykų. Naudokite juos kaip pagrindą, kad taptumėte vientisa asmenybe. Jeigu jums nepavyko, reikia išeiti iš šios situacijos ir išbandyti kažką naujo. Tai neturi jūsų gniuždyti.
Savigarba kaip savęs suvokimo dalis
Savigarba, pagarba sau pačiam, teigiamas savęs (pirmiausia savo asmeninių savybių) ir savo gyvenimo (santykių su kitais, savo laimėjimų ir kita) vertinimas. Savigarba priklauso nuo to, kaip asmuo pats save vertina ir kaip jį vertina kiti. Žmogaus savęs suvokimas (ką jis apie save mano ir kaip jaučiasi), savęs įsivaizdavimas gali būti teigiamas (esu protingas, draugiškas, patrauklus ir kita) ir neigiamas (esu niekam tikęs, neįdomus, negražus, nemokantis bendrauti ir kita). Savigarba yra žmogaus brandos ir psichikos sveikatos vienas pagrindinių požymių. Kuo aukštesnė savigarba, tuo lengviau įveikti stresą, nerimą, krizines situacijas, tuo aukštesnių tikslų žmogus siekia, pasikliauja savimi ir geba savarankiškai priimti svarbiausius sprendimus savo gyvenime, ir priešingai, negerbiantis savęs žmogus yra linkęs tenkintis tik tuo, ką gali pasiekti be didesnių pastangų. Nuo savigarbos lygio priklauso žmogaus motyvacija darbe ir laimėjimai, socialiniai ryšiai ir gebėjimas prisitaikyti. Savigarba susiklosto ankstyvoje vaikystėje ir formuojasi visą gyvenimą. Savigarbos dydį lemia tai, kaip vaikas kūdikystėje buvo auginamas (kiek jam rodyta meilės, skirta dėmesio), kiek buvo patenkinti jo poreikiai (maitinimo, šilumos, švelnumo) ir ypač vienas svarbiausių asmenybės poreikių vaikystėje - pagarbos poreikis. Kai gerbiama vaiko asmenybė, susiklosto pastovi aukšta savigarba, toks žmogus gerbia pats save, labiau vertina, gerbia kitus, aplink save sukuria sąžiningumo, atsakingumo, atjautos ir meilės atmosferą, pats jaučiasi svarbus ir reikalingas. Daugeliui emociškai sutrikusių, asocialių, neurozėmis sergančių asmenų būdinga neadekvačiai menka savigarba, todėl vienas svarbiausių psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos tikslų yra savigarbos korekcija.
Kova su stresu ir nerimu: praktiniai patarimai
Užsiėmimas veikla, kuri padeda rūpintis savimi, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Tai gali būti mankšta ir sąmoningumo praktika. Daugelis žmonių kasdien patiria stresą. Darbas, šeimos problemos, sveikatos problemos ir finansiniai įsipareigojimai - tai kasdienio gyvenimo dalys, kurios paprastai padidina streso lygį. Kuo labiau sumažinus lėtinį kasdienio gyvenimo stresą, galima palaikyti bendrą sveikatą. Lėtinis stresas gali padidinti sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ligas, nerimo sutrikimus ir depresiją, riziką.
Patarimai, kaip sumažinti streso lygį:
- Daugiau fizinio aktyvumo: Jei patiriate stresą, nuolatinis kūno judėjimas gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Jei šiuo metu esate neaktyvūs, pradėkite nuo švelnių užsiėmimų, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar važinėjimo dviračiu. Pasirinkę veiklą, kuri jums patinka, padidinsite tikimybę, kad jos laikysitės ilgą laiką.
- Valgykite subalansuotą maistą: Mityba turi įtakos visiems jūsų sveikatos aspektams, įskaitant psichinę sveikatą. Sumažinus labai perdirbtų maisto produktų ir gėrimų vartojimą ir valgant daugiau visaverčių maisto produktų, galima užtikrinti, kad jūsų organizmas būtų tinkamai maitinamas. Savo ruožtu tai gali padidinti jūsų atsparumą stresui. Visaverčiai maisto produktai gali būti šie: daržovės, vaisiai, pupelės, žuvis, riešutai, sėklos.
- Sumažinkite laiką, praleidžiamą prie ekrano: Nors išmanieji telefonai, kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai dažnai yra būtini, per dažnas jų naudojimas gali padidinti streso lygį. Per daug laiko praleidimas prie ekranų siejamas su prastesne psichologine savijauta ir padidėjusiu streso lygiu suaugusiesiems ir vaikams.
- Praktikuokite savęs priežiūrą: Laiko skyrimas savigalbai gali padėti sumažinti streso lygį. Praktiniai pavyzdžiai: pasivaikščiojimas lauke, maudymasis vonioje, uždegti žvakes, geros knygos skaitymas, mankšta, sveiko maisto ruošimas, tempimasis prieš miegą, masažas, užsiimti hobiu, naudoti difuzorių su raminančiais kvapais, užsiimti joga.
- Pabandykite rašyti dienoraštį: Dienoraščio rašymas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei suteikti teigiamą minčių ir emocijų išraišką.
- Sumažinkite suvartojamo kofeino kiekį: Vartojant per daug kofeino gali sustiprėti nerimas. Per didelis jo vartojimas taip pat gali pakenkti jūsų miegui. Savo ruožtu tai gali sustiprinti streso ir nerimo simptomus.
- Leiskite laiką su draugais ir šeima: Draugų ir šeimos socialinė parama gali padėti išgyventi stresą ir susidoroti su juo.
- Nustatykite ribas ir išmokite pasakyti ne: Ne visus stresą keliančius veiksnius galite kontroliuoti, tačiau kai kuriuos - galite. Vienas iš būdų, galinčių padėti sumažinti stresą ir apsaugoti jūsų psichikos sveikatą, gali būti dažniau sakyti „ne”.
- Venkite atidėliojimo: Atidėliojimas gali pakenkti jūsų produktyvumui ir priversti jus dairytis, kaip viską suspėti. Tai gali sukelti stresą, kuris neigiamai veikia jūsų sveikatą ir miego kokybę.
- Užsiimkite joga: Joga tapo populiariu streso mažinimo ir mankštos metodu visose amžiaus grupėse. Tyrimai rodo, kad joga padeda sumažinti stresą ir nerimą.
- Praktikuokite dėmesingumą: Sąmoningumas apibūdina praktiką, kuri jus įtvirtina dabarties akimirkoje. Streso mažinimo būdai, kuriuos taikant pasitelkiamas sąmoningumas, apima meditaciją ir sąmoningumu pagrįstą kognityvinę terapiją (MBCT).
- Apsikabinimas: Žmogaus prisilietimas gali turėti raminamąjį poveikį ir padėti geriau susidoroti su stresu.
- Leiskite laiką gamtoje: Daugiau laiko praleidžiant lauke gali padėti sumažinti stresą.
- Praktikuokite gilų kvėpavimą: Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti suaktyvinti jūsų parasimpatinę nervų sistemą, kuri valdo atsipalaidavimo reakciją.
- Praleiskite laiko su augintiniu: Gyvūnas augintinis gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Apsvarstykite papildų galimybę: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri maisto papildai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Pavyzdžiui, jūsų magnio kiekis gali sumažėti, kai patiriate nuolatinį stresą. Kadangi šis mineralas vaidina svarbų vaidmenį organizmo reakcijoje į stresą, galite norėti užtikrinti, kad kasdien jo gautumėte pakankamai.
tags: #sam #gimdymo #sumazinimas