Pramonės revoliucija, rankų darbu paremto agrarinio ūkio transformacija į mašininę gamybą, prasidėjo XVIII amžiaus antroje pusėje. Anglija, vėliau tapusi Jungtine Karalyste, tapo šios revoliucijos lopšiu. Ši šalis aplenkė Olandiją ūkio plėtros tempais ir tapo ekonomiškai pažangiausia valstybe. Tačiau, kaip parodė istorija, net pramonės revoliucijos lopšys susiduria su iššūkiais, įskaitant sveikatos ir higienos krizes.
Pramonės Revoliucijos Anglijoje Priešistorė
Anglija turėjo palankias sąlygas tapti pramonės revoliucijos lydere. Tradicinę visuomenę sparčiai keitė rinkos santykiai, ypač žemės ūkyje, kurio nevaržė feodaliniai apribojimai. Anglija valdė daug kolonijų, buvo išplėtojusi tarptautinę prekybą ir sukaupusi pakankamai finansinių išteklių, reikalingų naujoviškai gamybai finansuoti. Didžioji dalis gyventojų buvo išauklėti pagal protestantiškas darbo etikos tradicijas, o valstybės politinė sistema buvo liberali ir neslopino ekonominio aktyvumo.
Svarbiausi pramoninės revoliucijos įvykiai:
- Naujų darbo priemonių - mašinų atsiradimas (gamybos mechanizavimas).
- Perėjimas prie naujo ekonomikos plėtros tipo (lėtą ir nestabilią plėtrą pakeitė nuolatinė ir sparti).
- Naujos socialinės struktūros susiformavimas (darbdaviai ir samdomieji darbininkai tapo vyraujančiomis visuomenės grupėmis).
Naująjį visuomenės gamybos elementą - mašiną - sudarė trys pagrindinės dalys: variklis, perdavimo mechanizmas ir darbinė mašina. Svarbiausias buvo energijos šaltinis, daug didesnis už žmogaus jėgą, ir trečioji, apdorojanti žaliavą (pakeičianti žmogaus rankas).
Mašinų Atsiradimas ir Pramonės Augimas
Viena svarbesnių aplinkybių - XVII a. viduryje padidėjusi Anglijoje gaminamų vilnonių ir lininių audinių konkurencija su atvežtiniais (iš Indijos, Amerikos, Egipto) medvilnės gaminiais. Konkurencinėje kovoje svarbus įvykis buvo 1764 m. J. Hargreaveso mechaninių audimo staklių išradimas, kuris dažnai ir laikomas pramoninės revoliucijos pradžia. J. Hargreaveso staklės buvo varomos žmogaus raumenų jėga.
Taip pat skaitykite: Ispaniški žaislai kūdikiams: kokybė ir saugumas
1769 m. R. Arkwrightas užpatentavo audimo stakles, varomas vandens rato. Audinių gamyba padidėjo kelis kartus, bet jų kokybė dar buvo prasta. 1775 m. S. Cromptono sukonstruotomis patobulintomis audimo staklėmis austi audiniai buvo ploni ir stiprūs. Anglijos audimo pramonei nebegalėjo prilygti niekas, jos audiniais praktiškai be konkurencijos pradėta prekiauti visose pasaulio išsivysčiusiose šalyse.
Tuo metu įvyko svarbių pokyčių ir energijos išteklių srityje: kurui plačiai pradėta naudoti anglis. Iš anglių pradėjus išgauti koksą atpigo geležies gamyba. Daugėjo anglių kasyklų, iš kurių reikėjo išpumpuoti vandenį. Šį poreikį geriausiai tenkino Glazgo universiteto laboranto J. Watto 1769 m. sukonstruotas garu varomas stūmoklinis variklis. Jis palengvino anglių išgavimą iš gilių šachtų.
Transporto Revoliucija
Variklio išradimas ne tik paspartino senųjų verslų plėtrą, bet ir sukėlė perversmą transporte. 1802 m. Paryžiuje amerikietis R. Fultonas pastatė bandomąjį laivelį su garo varikliu. Grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas, jis pastatė laivą (varomą J. Watto gamykloje pagaminto variklio), kuris 1807 m. išplaukė į pirmą reisą Hudsono upe. 1817 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje garlaivių jau buvo šimtai, o 1830 m. pradėjo veikti pirmoji reguliari transatlantinė laivybos linija.
XIX a. pradžioje pradėti bandymai sukurti garu varomą vežimą. 1815 m. anglų savamokslis mechanikas G. Stephensonas sukūrė pirmąjį garvežį. 1830 m. tarp Mančesterio ir Liverpulio nutiestas pirmasis tarpmiestinis geležinkelis. XIX a. geležinkeliai sparčiai tiesti visose išsivysčiusiose šalyse.
Socialiniai Pokyčiai ir Naujovės
Iš pradžių mašinų paplitimą ribojo jų gamyba rankomis, viena nuo kitos jos gerokai skyrėsi. Mašinų gamyboje proveržis prasidėjo tik XVIII a., nes atsirado svarbių socialinių naujovių: pradėta naikinti cechų sistema, kuri draudė konkurenciją, ir pradėta kurti išradėjų teisių apsaugos (patentų) sistema. Patentų sistema išradimą pavertė kapitalu, nešančiu pelną. Viduriniais amžiais išradimai dažniausiai buvo slepiami, nes bijota, kad jiems paplitus konkurencija pražudys patį išradėją.
Taip pat skaitykite: Parodos Lietuvoje: sąlygos
Pramonės revoliucijos epocha kokybiškai pakeitė ūkio plėtros tempus. Daug žmonių sparčiai sukauptą kapitalą (pirmiausia prekyboje; ypač pelninga buvo vergų prekyba) buvo pasirengę investuoti į išradimus, bandyti naujus ūkininkavimo metodus. Mašinų masinis naudojimas pakeitė darbo organizavimo principus, ilgainiui - ir visuomenės socialinę struktūrą.
Anot kairiųjų pažiūrų mokslininkų, šiame procese svarbiausia, kad gamyba iš labiau individualios tapo labiau kolektyvinė. Iš samdomo darbininko buvo reikalaujama ne tiek meistriškumo, kiek standartinių operacijų atlikimo. Toks žmogus negalėjo tapti savarankišku gamintoju (išeiti iš fabriko ir kurti savo verslą), jis buvo pririštas prie kapitalo savininko. Į gamybos procesą buvo įtraukti ne tik vyrai, bet ir moterys bei vaikai, kurių darbas buvo daug mažiau mokamas. Dėl to sparčiai didėjo vaikų mirtingumas.
Jungtinės Karalystės Sveikatos ir Higienos Iššūkiai
Nepaisant pramonės revoliucijos laimėjimų, Jungtinė Karalystė susiduria su sveikatos ir higienos iššūkiais. Kaip teigia gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis, po ispaniškojo gripo ir Antrojo pasaulinio karo pasaulis labai ramiai užmigo ir per mažai investavo į apsaugą nuo infekcijų.
Remiantis Jungtinėje Karalystėje nustatyta tvarka, dauguma sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų nešasi namo savo darbo drabužius, kuriuos skalbia ir lygina namų sąlygomis. Tokia tvarka kelia užkrato pavojų šeimos nariams. Lesterio De Montforto universiteto mokslinis tyrimas patvirtino, kad tekstilės gaminiai yra kelias užkratui plisti. Nešdamiesi savo darbo uniformas į namus, darbuotojai rizikuoja užteršti savo namų aplinką, įskaitant skalbimo mašiną, kuri nėra pritaikyta saugiai tokiems skalbiniams skalbti.
Pamokos Lietuvai
Nors Lietuvoje medicinos darbuotojams neštis į namus darbo drabužius draudžiama, tačiau šis draudimas apeinamas. Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėtą praktiką vertina kaip netinkamą, nes tai kelia užkrečiamųjų ligų platinimo riziką. Viena iš priežasčių - ligoninių skalbyklos dažniausiai nėra pasiruošusios medicinos įstaigų personalo darbo drabužius prižiūrėti taip, kad užtikrintų ir higieną, ir estetiką, ir patikimą drabužių perdavimą konkrečiam juos dėvinčiam asmeniui.
Taip pat skaitykite: Ugdomosios Ledo šalies dainelės
Kova su koronavirusu medicinos įstaigas pametėjo į kitą pusę: kartu su apsauginėmis kaukėmis imta pirkti vienkartinius chalatus, kombinezonus - daiktus, vos per kelias valandas tampančius toksiškomis atliekomis. Pinigai skiriami ne profesionaliai medikų darbo drabužių priežiūrai, o vienkartiniams chalatams ir kombinezonams.
tags: #salis #pramones #revoliucijos #lopsys