Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir naujų patirčių. Tačiau šį laikotarpį dažnai lydi ir įvairūs fiziniai pojūčiai, tokie kaip pykinimas, skonio pokyčiai ir specifiniai maisto įgeidžiai. Didžioji dalis nėščiųjų susiduria su įvairiais maisto produktų įnoriais: vienos negali gyventi be raugintų agurkėlių, o kitos kibirais kerta braškes. Dėmesys maisto įgeidžiams nėštumo metu yra svarbus, nes tai gali atspindėti organizmo poreikius ir psichologinę būseną. Atidžiau savo norus ir įgeidžius turėtų stebėti tos, kurioms norisi nesveiko maisto (saldumynų, bulvių traškučių, gazuotų gėrimų ir panašiai).
Maisto Įgeidžių Priežastys Nėštumo Metu
Populiariausios hipotezės yra tokios, kad įvairius maisto produktų įgeidžius lemia padidėjęs kalorijų ir tam tikrų medžiagų poreikis bei nėštumo hormonai (manoma, kad dėl jų poveikio pakinta skonio ir uoslės pojūčiai). Tačiau šios hipotezės ne visada atitinka faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, sūraus maisto poreikį nėštumo metu galima paaiškinti tuo, kad druska (tiksliau joje esantys natrio jonai) yra reikalingi didėjant kraujo tūriui ir intensyvėjant širdies darbui. Panaši situacija ir su papildomų kalorijų poreikiu: nėštumo metu kalorijų poreikis išauga palyginti nedaug ir tik nuo antro trimestro, tad daug riebalų ir angliavandenių turinčio maisto (ypač nesveiko) neturėtų norėtis. Dėl šių priežasčių manoma, kad daug lemia visuomenėje priimtos sveikos mitybos normos, nėščiosios mitybos įpročiai, įsitikinimai ir net emocinė būklė.
Štai keletas galimų priežasčių, kodėl nėštumo metu gali keistis potraukis saldumynams:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti skonio pojūčius ir maisto pasirinkimą.
- Skonio pokyčiai: Nėštumo metu gali atsirasti skonio pokyčiai. Daug įvairių produktų keičia nėščiosios skonio pojūtį, bet dažniausiai - kava ir alkoholio turintys gėrimai, saldumynai ir sūrus maistas gerina skonį. Jei maisto skonis nemalonus, valgykite kitokį maistą - žuvį, kiaušinius ir pieno produktus (jei toleruojate). Jaučiant per didelį saldumo skonį, reikėtų pridėti citrinos sulčių ir praskiesti mineraliniu vandeniu.
- Organizmų poreikis energijai. Bene dažniausiai manoma, kad maisto pomėgiai pakinta, nes mamos ar vaisiaus organizmas siunčia signalus apie trūkstamas maisto medžiagas.
- Psichologiniai veiksniai: Įtakos pakitusiems maisto poreikiams gali turėti ir psichologiniai faktoriai. Pavyzdžiui, jei anksčiau moteris save varžė ir nevartotojo greitojo maisto, nėštumo metu noras suvalgyti mėsainį gali virsti net savotišku apsėdimu, o realizuotas noras - suteikti pasitenkinimą ir net pakelti nuotaiką. Vienos nėščiųjų įgeidžių analizės išvados rodo, kad moterims, kurios dažnai iki nėštumo laikydavosi dietos siekdamos numesti svorio, nėštumo metu dažniau norisi „nesveiko“ kaloringo maisto, pavyzdžiui, picos, ledų ar šokolado.
Ką Daryti, Jei Nėštumo Metu Norisi Saldumynų?
Svarbiausia - nekovoti su savimi ir visiškai neuždrausti saldumynų. Tiesiog reikia rasti sveiką balansą ir saiką. Štai keletas patarimų:
- Valgykite reguliariai ir dažnai, kad išvengtumėte alkio priepuolių.
- Rinkitės sveikesnius saldumynų variantus, pavyzdžiui, vaisius, uogas, džiovintus vaisius, riešutus.
- Jei norisi kažko labai saldaus, suvalgykite nedidelį gabalėlį juodojo šokolado.
- Atsigaukite pakankamai miego, nes miego trūkumas gali sustiprinti potraukį saldumynams.
- Atraskite kitų malonių užsiėmimų, kurie padėtų atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
Mitybos Patarimai Nėščiosioms
Nėštumo metu svarbu tinkamai maitintis - pasirinkti mėgiamą, vertingą, naudingą organizmui įvairų maistą. Valgyti reguliariai 5 - 6 kartus po mažai, lėtai, gerai sukramtant maistą malonioje aplinkoje prie stalo. Jei prieš nėštumą moteris tinkamai maitinosi, nebuvo mažakraujystės požymių ir simptomų, maža tikimybė, kad yra rizika atsirasti geležies stokos mažakraujystei. Nėštumo metu geležies poreikiai padidėja.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Pykinimas Nėštumo Metu: Kaip Jo Išvengti?
Lauktis naujos gyvybės didžiulis džiaugsmas, tačiau kartais tai susiję su ypatingai nemaloniais fiziniais pojūčiais, pavyzdžiui pykinimu. Pykinimas nėštumo metu, ypatingai pirmo trimestro metu, labai dažnas simptomas.
Pykinimas yra vienas geriausiai žinomų nėštumo simptomų. Tai yra ankstyvosios toksikozės ženklas, dažniausiai pasireiškiantis rytais ar esant tuščiam skrandžiui. Nėščiųjų pykinimą sukelia hormoniniai pokyčiai, padidėjęs progesterono lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Nors rytinis pykinimas dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų, jis gali labai pabloginti nėščiosios savijautą ir gyvenimo kokybę. Nėščiųjų pykinimą galima palengvinti vengiant tuščio skrandžio, valgant mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, vengiant riebaus, aštraus ar sunkiai virškinamo maisto, geriant pakankamai skysčių.
Versijų dėl ko pykinimas atsiranda yra įvairių. Kai kurie gydytojai sako, kad reikia tiesiog išlaukti, dar kiti ramina, kad kuo jums blogiau tuo vaikeliui ramiau. Bet juk taip norisi jaustis gerai.
Kaip išvengti pykinimo pirmajame trimestre?
Dažniausiai pykinimas pasireiškia pirmo trimestro metu. Lengviausia yra toms moterims, kurioms pykinimas pasireiškia dėl konkrečių kvapų ar maisto produktų. Šiuo atveju patarimas akivaizdus - vengti šių produktų. Sudėtingiau, jei pykinimas su vėmimu prasideda nuo pat ryto. Tokiu atveju sutrinka elektrolitų pusiausvyra ir ši situacija dar padidina pykinimo problemą.
- Pirmas žingsnis - atstatyti skysčių pusiausvyrą. Kuo ilgiau užsitęsęs pykinimas su vėmimu, tuo ilgiau teks atstatinėti. Geriausia šiuo atveju vartoti nesaldžią arbatą bei 10 dienų tris kartus per dieną 20-30 minučių iki valgio atsigerti po stiklinę negazuoto sūraus (aukšto mineralizacijos lygio) mineralinio vandens. Skysčių pusiausvyrą gali pagelbėti atstatyti ir įvairios arbatos. Geriausia rinktis tas, kurios, kaip teigiama, mažina pykinimo jausmą: aviečių lapų, ramunėlių ar apynių. Taip pat išsvirkite daržovių sriubų be mėsos sultinio - jos lengvai virškinsis, bei pagelbės išlaikyti skysčių kiekį organizme.
- Antras žingsnis - tinkamas mitybos rėžimas. Geriausia, jei tą patį maisto kiekį padalinsite į mažesnes porcijas ir valgysite kas 2-2,5 valandos, nedideliais kiekiais. Labai svarbu geras kramtymas, nes jei blogai burnoje susmulkinsite maistą už jus tą darbą turės atlikti skrandis, o tai jam tikrai gali „nepatikti“.
- Trečia, peržiūrėkite savo mitybą. Rytą, tik atsikėlusi iš lovos, galite suvalgyti vaisių ar nedidelį gabalėlį padžiovintos bemielės pilno grūdo duonos. Tai pagelbės, jei jūsų pykinimo priežastis - per mažas gliukozės kiekis. Vienu metu valgykite kuo paprastesnį maistą - jis lengviau susivirškins. Jūsų racione turi būti daržovių, geriausia šviežių.
Ką valgyti, jei pykina? Džiovinti angliavandeningi produktai - krekeriai, vaniliniai vafliai, džiovintos duonos riekelė, skrebučiai - tokius simptomus slopina. Nėščioji turėtų gerti tokius gėrimus ir tokios temperatūros, kurią geriausiai toleruoja. Geriau tinka vėsesnis ar šaltas maistas ir gėrimai.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Skonio ir Uoslės Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu daugeliui moterų pasikeičia skonio ir uoslės receptoriai: tai, ką iki šiol moteris mėgo valgyti, dabar kelia tik šleikštulį, o ima norėtis to, į anksčiau ji visai nežiūrėjo.
Negalėjau valgyti mėsos nuo 4 nėštumo mėnesio iki pat pabaigos, vien jos kvapas buvo fui.
Iki 4 mėnesio nepakenčiau mėsos ir jos kvapo, tuo tarpu labai norėjosi obuolių - rūgščių ir ne visai prinokusių, dievinau pomidorus, o po 6-7 mėnesio norėjosi saldumynų. Gimė mergaitė.
Pirmus mėnesius negalėjau išvis į maistą pažiūrėti, o tuo labiau į saldumynus. Tai nukrito 10 kilogramų. Po to pradėjau norėti visokių marinuotų agurkėlių. Gimė berniukas.
Su pirmu vaiku nėštumo pradžioje labai valgiau agurkėlius marinuotus, o mėsos norėdavosi net naktį - gimė berniukas. Antro nėštumo metu labai mėgau bandeles - gimė mergaitė.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Per pirmą nėštumą galėjau valgyti viską, patiko saldumynai, ypač zefyrai, taip pat marinuoti agurkiukai. Per antrą nėštumą net iš tolo negalėjau užuosti žuvies, iškart pykindavo, buvo praėjęs noras valgyti apskritai. Valgiau per prievartą tik dėl vaiko.
Pirmus 4 mėnesius buvo bloga nuo visko. Paskui negalėjau net užuosti sūrio - tepamo, fermentinio. Nors iki nėštumo juos dievinau. Per dieną išgerdavau litrą apelsinų sulčių ir norėjosi dar, bet bijojau alerginės reakcijos. Susilaukiau mergaitės.
Iki nėštumo nebuvau saldumynų mėgėja - kai laukiausi, labai jų norėjau. Neapkenčiau alkoholio ir rūkalų kvapo - rūkantį kaimyną balkone kaipmat užuosdavau. Gimė mergaitė.
Besilaukdama pirmos dukrytės, visą nėštumą galėjau valgyti tik bulves visais pavidalais, taip pat gerti kefyrą, pomidorų sultis ir šviežiai spaustas vaisių sultis. Mėsa ir žuvis buvo košmaras, bet tyrimai buvo tobuli.
Negalėjau valgyti burokėlių sriubos ir šaltibarščių, visai nenorėjau saldumynų. Gimė berniukas.
Labiausiai norėjau barankų su sviestu, o nepakenčiau žuvies.
Per pirmą nėštumą valgiau viską ir nebuvo šleikštulių. Per antrąjį nėštumą negalėjau pakęsti kavos kvapo, iškart pykindavo. Labai norėjosi rūgščių produktų-citrinos, marinuotų agurkėlių, pomidorų.
Negalėjau pakęst mėsos kvapo, praktiškai iki nėštumo pabaigos jos ir nevalgiau. Vienintelis maistas, kurį galėjau valgyti, buvo virtos bulvės ir bulvių plokštainis. Nuo kokio 7-8 mėnesio labai norėjosi ledų, kartais net iki 10 porcijų per dieną suvalgydavau. Gimė duktė.
Nėštumo metu ėmiau nepakęsti mėsiškų patiekalų, iš jų beveik nieko negalėjau valgyti. Faršas dar ir dabar po dvejų metų man kelia šleikštulį, jis tiesiog smirda man. Gimė mergytė.
Iki nėštumo nemėgau žuvies, o kai laukiausi, ji buvo pusryčiams, pietums ir vakarienei. Tik pagimdžiau ir vėl nemėgstu žuvies.
Norėjosi marinuotų dalykų - agurkų, grybų, bet ko, kad tik su actu būtų.
Norėjosi ledų ir tik ledų. Dar tortų, kuriuos pati kepdavau net ir 22 vakaro. Taip ir priaugau +50 kg. Gimė berniukas.
Per nėštumą negalėjau valgyti česnakų jokia forma, žalių svogūnų ir šokolado (ypač juodojo).
Pirmo nėštumo metu norėjosi šaltai rūkytos šoninės su šokoladiniais ledais.
Labai smirdėjo paprika, o norėjau cepelinų su varške, tik niekur kavinėse jų negamino…
Negalėjau gyventi be ledų, šaltibarščių ir kilogramo obuolių per dieną.
Kai laukiausi, valgydavau viską, tik negalėdavau užuosti šašlyko kvapą, kuriuos taip mėgau anksčiau. Net žiūrėt į juos negalėjau. Bet kai pagimdžiau, po kiek laiko jau paprašiau: „Eime kepti šašlykų”.
Būdama nėščia žiemą svajodavau apie braškes.
Kai laukiausi pirmo sūnaus, negalėjau gyventi be tamsiai mėlynos Dirol, kai laukiausi antro, bėgdavau autobusams iš paskos, kad kuo ilgiau užuosčiau išmetamas dujas. Dukrytės laukiantis suvalgiau tikriausiai kelias tonas petražolių, visas turgaus bobutes džiugindavau, nes pirkau jų didžiulius glėbius ir šlamščiau kaip karvutė.
Aš abu nėštumus negalėjau gyventi be fantos ir kokakolos.
Šie pasidalinimai atskleidžia, kaip individualūs gali būti skonio ir uoslės pokyčiai nėštumo metu, ir kaip jie gali skirtis net tarp tos pačios moters nėštumų.