Paauglystė yra svarbus laikotarpis vaiko gyvenime, kai jis patiria didelių fizinių ir emocinių pokyčių. Šiame etape svarbu, kad tėvai suprastų paauglių poreikius ir padėtų jiems išgyventi iššūkius. Pasitikėjimu grįsti santykiai su vaiku yra būtini jo emocinei sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime strategijas ir patarimus, kaip tėvai gali užmegzti ir palaikyti tvirtus, pasitikėjimu grįstus santykius su savo vaikais.
Paauglystės iššūkiai ir tėvų vaidmuo
Paauglystė - tai didelių ir sudėtingų pokyčių laikotarpis, kai iš vaiko tampama suaugusiuoju. Šiame laikotarpyje žmogus keičiasi tiek fiziškai, tiek emociškai, keičiasi jo poreikiai, savęs suvokimas, bendravimas, saviraiška ir pasitikėjimo savimi jausmas. Tėvai dažnai pasijaučia besitraukiantys į antrą planą, prarandantys raktą į vaiko asmeninę erdvę.
Socialinės prekės ženklo „Always“ organizuojamos akcijos #SvarbiKiekvienaDiena partnerė psichologė psichoterapeutė Irena Pėstininkienė ragina tėvus būti atidiems savo vaikams, pasistengti suprasti paauglių poreikius ir padėti išgyventi paauglystės iššūkius.
Patarimai, kaip užmegzti ir palaikyti ryšį su vaiku
1. Leiskite atsitraukti, bet išlikite prieinami
Vienas ryškiausių paauglystės požymių - pasikeitę bendravimo poreikiai, kai draugai tampa svarbesni už tėvus. Šiuo laikotarpiu norisi daugiau laiko leisti su draugais, būti bendraminčių grupės dalimi, siekti pripažinimo. Kita vertus, viena skaudžiausių patirčių paauglystėje gali būti bendraamžių atstūmimas ir patyčios, suaugusiųjų nesupratimas ir nesugebėjimas suteikti reikiamos emocinės paramos.
„Geranoriškai domėkitės, kuo vaikai gyvena, kas jiems rūpi, su kuo bendrauja ir kaip jie jaučiasi. Stebėkite jų pokyčius ir nuoširdžiai pasistenkite suprasti, kas dedasi jūsų vaikų širdyse, - pataria psichologė-psichoterapeutė I. Pėstininkienė. - Pastebėję pirmuosius artėjančios brandos požymius paprastai ir aiškiai kalbėkitės su vaikais apie tai. Atsakykite į jų užduodamus klausimus. Nebijokite atvirai kalbėtis.“
Taip pat skaitykite: Emociniai kūdikio maitinimo aspektai
2. Skatinkite dalyvavimą socialiniame gyvenime
Iš prigimties esame socialios būtybės. Todėl gebėjimas megzti ir palaikyti santykius su aplinkiniais yra vienas svarbiausių žmogaus įgūdžių, padedančių kurti prasmingą ir emociškai sveiką gyvenimą.
„Domėkitės, su kuo ir kaip jūsų vaikai leidžia laisvalaikį. Motyvuokite juos dalyvauti įvairiose veiklose, būreliuose, stovyklose. Taip paauglys galės ne tik tobulėti, išbandyti ir atrasti save, bet ir susipažinti su bendraamžiais, susirasti bendraminčių. Gauta patirtis padės lavinti socialinius įgūdžius, palaikys savivertę ir pasitikėjimą savimi“, - sako I. Pėstininkienė.
3. Leiskite patirti sėkmės jausmą
Jaunuolių pasitikėjimas savimi glaudžiai susijęs su pasiekimais ne tik moksle, bet ir kitose gyvenimo srityse - sporte, muzikoje, mene, įvairiuose būreliuose ir veiklose, kuriose galima patirti sėkmės ir kompetencijų augimo jausmą. Būtent tai palaiko pasitikėjimą savimi ir skatina norą mokytis ir tobulėti. Tam labai svarbus aplinkinių palaikymas, teigiamai įvertintos vaiko pastangos ir asmeniniai laimėjimai.
„Bendraudami su vaikais palaikykite juos, nuoširdžiai pasidžiaukite jų pasiekimais. Pasistenkite nelyginti jų su kitais ir nekritikuoti. Venkite tokių pasakymų „kodėl gavai 8, o ne 9“, „manau, galėjai geriau“, „pažiūrėk į savo draugą, kodėl negali būti kaip jis“. Tokie ir panašūs posakiai tėvams gali atrodyti nekalti ir motyvuojantys. Tačiau vaiką tai veikia atvirkščiai - verčia jį jaustis nepakankamu, nuvertina jo įdėtas pastangas, siunčia jam žinutę „kad ir kiek besistengtum, nesi pakankamai geras“. Taigi toks bendravimas neleidžia pajusti sėkmės, mažina pasitikėjimo savimi jausmą ir motyvaciją stengtis“, - įspėja I. Pėstininkienė.
4. Nenuvertinkite fizinių pokyčių svarbos
„Noriu atkreipti dėmesį, kad paauglių fiziniai pokyčiai kartais pernelyg nuvertinami ir priimami kaip savaime suprantami. Tačiau taip nėra. Dažnai dėl greito augimo, hormonų įtakos, išorinių kūno pokyčių ir emocijų svyravimų, paaugliams sunku suprasti, kas su jais vyksta“, - pastebi psichologė.
Taip pat skaitykite: Kaip Ugdyti Ryšį su Vaiku
Paauglystės pokyčius kartais lydi įvairūs fiziniai negalavimai - padidėjęs prakaitavimas, galvos, kaulų, širdies skausmai, mergaitėms gali atsirasti menstruacijų skausmai ir su menstruacijomis susiję kiti fiziniai nepatogumai. Vaikas, negavęs tinkamos pagalbos ir paaiškinimo, kas su juo vyksta, gali išgyventi sumišimą, baimę ar gėdą, gali kristi vaiko pasitikėjimas savimi ir savivertė. Užsitęsusios stiprios emocijos gali lemti elgesio pokyčius. Kartais vaikas gali užsisklęsti savyje, atsisakyti bendrauti.
„Stebėkite savo vaikų elgesio, nuotaikų ir fizinius pokyčius. Pasistenkite suprasti pasikeitimų priežastis ir suteikti reikiamą pagalbą. Visus sunkumus vaikas išgyvens lengviau, jeigu jausis mylimas ir suprastas suaugusiųjų. Todėl kurkite ir palaikykite šiltus, tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius. Jeigu jūsų vaikas užsisklendęs, pasitarkite su specialistais, ieškokite būdų kalbėtis ir suteikti reikiamą pagalbą“, - pataria I. Pėstininkienė.
5. Raskite laiko ramiam, atviram pokalbiui apie kūno pokyčius ir higieną
Tarp mūsų kūno, emocijų, minčių ir elgesio egzistuoja labai glaudus ryšys. Kaip jaučiamės fiziškai, kaip suvokiame ir vertiname savo kūną, kaip suprantame ir atliepiame kūno poreikius, taip jaučiamės ir emociškai.
„Noriu atkreipti ypatingą dėmesį į mergaičių brendimo pradžią, kuomet atsiranda pirmosios mėnesinės ir kyla poreikis išmokti naujų higienos įpročių. Šiuo laikotarpiu itin svarbi suaugusiojo pagalba ir emocinė parama. Ramus ir suprantamas paaiškinimas apie prasidėjusius pokyčius nuramins mergaitę ir suteiks jai daugiau saugumo. Svarbu padėti išmokyti paauglę rūpintis savo higiena, aprūpinti ją tinkamomis higienos priemonėmis ir padėti sumažinti fizinius negalavimus, kad jie nesutrikdytų kasdienių veiklų, ir kad paauglė jaustųsi laisva dalyvauti pamokose, būreliuose ir pan.“, - sako I. Pėstininkienė.
Svarbu ne tik, tai, kaip mergina vertina savo kūną ir jo pokyčius, bet ir tai, ar ji turi visas galimybes ir priemones jaustis visavertiškai. Pavyzdžiui, jei mergina neturi higienos priemonių mėnesinių metu, ji turi praleisti pamokas, susitikimus su draugais ir tai tiesiogiai mažina jos savivertę.
Taip pat skaitykite: Karminis ryšys pagal gimimo datą
Knyga „Ryšys su vaiku“: įžvalgos ir patarimai
Dr. Karyn B. Purvis, Dr. Davido R. Crosso ir Wendy Lyons Sunshine knyga „Ryšys su vaiku“ (vertė Justė Povilaitienė) - vertingas skaitinys tėvams, kuriame pateikiama ne tik mokslinių tyrimų duomenimis grįstų žinių, padėsiančių geriau suprasti savo atžalas, bet ir gausybė praktinių patarimų, kaip auginti vaikus, kurti ir palaikyti tvirtą ryšį su jais, kaip suprasti, kas slypi už vaiko elgesio. Ši knyga kupina vilties, kad meile ir globa paremtas ryšys padės kiekvieno vaiko gyvenimo žaizdoms gyti.
Knygos išskirtinumas ir holistinis požiūris
Knygoje perteikiamos ne tik psichologijos žinios, bet ir naujausi neuromokslo atradimai. Paaiškinama, kaip veikia smegenų neurochemija - tarkim, kad pasportavus „prisigamina“ geros nuotaikos neuromediatoriaus - serotonino. Žinodami, kokiuose maisto produktuose yra šio neuromediatoriaus, tėvai galės duoti valgyti tai, kas gali vaiką nuraminti, o ne kas dar labiau dirgina. Knygoje atskleidžiamas holistinis požiūris į vaiką, tėvai kviečiami įvertinti visus vaiko poreikius: tiek fiziologinius (pvz.: ar vaikas pakankamai geria vandens, ar tinkamai maitinasi), tiek sensorinius (tėvai mokomi pažinti vaiko jutiminius poreikius - t. y. jo reakcijas į triukšmą, kvapus, maisto tekstūrą), tiek psichologinius. Knygoje paaiškinama, kaip vaiko smegenys reaguoja į kasdienius gyvenimo įvykius, į santykius, į sportą ir pan., ir tokiu būdu tėvams tampa lengviau priimti siūlomas rekomendacijas.
Žaismingumo svarba auklėjant
Viena esminių knygos minčių yra ta, jog žaismingumu galime pakeisti net apie 80 procentų netinkamo vaikų elgesio. Žaismingo reagavimo pavyzdys: kai vaikas mamai įsakmiai liepia: „Duok greičiau ledų“, mama gali žaismingai atsakyti: „Ar čia įsakymas, ar prašymas, ponaiti?“. Dažniausiai tokiu atveju vaikas suklūsta ir mama gali tęsti: „Prašau dar kartą paprašyti pagarbiai, ir mielai tau duosiu ledų“. Kai reaguojame žaismingai, „nuginkluojame“ vaiko baimės, dirglumo reakcijas ir tuomet greičiau vėl ima „veikti“ aukštesniosios smegenų sritys, atsakingos už procesus, dėl kurių tampa įmanoma su vaiku tartis, derėtis.
TBRI® metodas: pasitikėjimu grįstų santykių intervencija
TBRI® - tai vienas iš pasaulyje naudojamų metodų, skirtų padėti vaikams, patyrusiems neigiamus vaikystės išgyvenimus: fizinį, seksualinį, emocinį smurtą, apleistumą, netektis, netikėtus katastrofinius įvykius, karą ir t. t. Tai holistinis, mokslo įrodymais, prieraišumo teorija ir traumų psichologija pagrįstas metodas, sukurtas atliepti kompleksinius pažeidžiamų vaikų poreikius (fiziologinius, sensorinius, psichologinius, emocinius ir dvasinius).
TBRI® remiasi trimis pagrindiniais principais: įgalinimo principai padeda atliepti vaiko fiziologinius poreikius ir sukurti saugią aplinką; ryšio užmezgimo principai moko paprastų, iš pirmo žvilgsnio savaime suprantamų, bet tuo pačiu ir reikalaujančių daug dėmesingumo strategijų, kaip užmegzti ir palaikyti tvirtą ryšį su vaiku; elgesio korekcijos principai pateikia konkrečių patarimų, kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį, nesugriaunant jau užmegzto ryšio ir sukurto pasitikėjimo.
TBRI® metodo pritaikymas šeimose ir ne tik
Jungtinėse Amerikos Valstijose TBRI® yra taikomas ne tik šeimose, bet ir mokyklose, socializacijos centruose, psichosocialinės reabilitacijos centruose, stacionariose gydymo įstaigose, teisinėje sistemoje, vaikų stovyklose ir pan. Knygoje akcentuojama, kad ji pirmiausia skirta tiems, kas siekia sukurti tvirtą ryšį su įvaikintu / globojamu vaiku. Tačiau TBRI® principai gali būti naudingi ir biologinius vaikus auginantiems tėvams, ypač tiems, kurie susiduria su vaikų elgesio sunkumais ar turi vaikų, auginančių vaikus su fizine ir / ar protine negalia.
Praktiniai patarimai iš asmeninės praktikos
Norint džiaugtis pasitikėjimo kupinais santykiais su vaiku, į tai reikia investuoti laiko. Reikia daug kantrybės, o taip pat ir žinojimo, kuris teikia viltį, kad santykis iš esmės gali keisti ir daryti įtaką mūsų smegenų struktūrai.
Vienas esminių pasitikėjimu grįstų santykių komponentų yra požiūris į vaiką - ar aš į jį žvelgiu kaip į vienintelį, brangų, nepakartojamą? Ir ypatingai - ar kai vaikas netinkamai elgiasi, jis vis tiek gali justi, kad net ir tada yra vertinamas? Tai jokiu būdu nereiškia, kad netinkamas elgesys yra toleruojamas, atvirkščiai, tėvai yra skatinami reaguoti į menkiausią nepagarbų elgesį, kad tai neperaugtų į smurtą. Tačiau vaikui vis tiek yra siunčiama esminė žinutė, kad „tu gali išmokti elgtis tinkamai, aš tuo tikiu ir mums tikrai pavyks“.
Pavyzdžiui, naudojant „padaryk iš naujo“ metodą, galima vaikui suteikti galimybę pasitaisyti ir patirti sėkmės jausmą. Tarkime, vaikas nepasibeldęs įeina į kabinetą. Tuomet galima jam pasakyti: „Malonu, kad atėjai, o dabar prašau iš naujo įeiti mandagiai - pasibelsti, sulaukti, kol pasakysiu „prašau“, ir tada įeiti“. Vaikas tą padaro, įeina šypsodamasis, ir yra nuoširdžiai pagiriamas. Dažniausiai daugiau įėjimas nepasibeldus nesikartoja.
Kaip kalbėtis su vaikais apie viską: patarimai tėvams
Vaikų ir paauglių raidos specialistės Dr. Robyn Silverman patarimai įkvėps tėvams pasitikėjimo, kad įmanoma rasti tinkamus žodžius ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius, kurie leis vaikui saugiai dalytis savo mintimis. Knygoje pateikiamos psichologų ekspertų įžvalgos, konkretūs scenarijai, galimi klausimai ir atsakymai padės tėvams ir sudėtingiausiuose pokalbiuose likti ramiems ir užtikrintiems. Svarbiausia, teigia autorė, būti atviram ir stiprinti ryšį su savo vaiku - būti jam tuo žmogumi, kuriam jis drįstų užduoti bet kokį klausimą.
Tapatybė ir grįžtamojo ryšio grandinė
Kai vaikai pasitiki savo tapatybe, ne tik supranta, kai kažkas negerai, bet ir geba pertvarkyti mintis ir nuspręsti, kaip pasitaisyti. Pasak Jano Stetso ir Peterio Burke’o iš Kalifornijos universiteto Riversaide, šis procesas sukuria grįžtamojo ryšio grandinę, nuolat stiprinančią tai, kaip mūsų vaikai apibūdina save, savo elgesį, kaip žmonės vertina jų elgesį ir visų šių veiksnių nuoseklumą. Pavyzdžiui, tie, kurie laiko save gerais, greičiausiai rinksis gerą elgesį. Tada ir kiti žmonės sakys jiems, kad jie geri, ir taip patvirtins jų saviapibrėžimą.
Kaip išsiaiškinti, kaip jūsų vaikai mato save
- Užduokite klausimus: Kaip manai, kokie trys teigiami žodžiai geriausiai tave apibūdina? Ir: Kaip manai, kada šie trys žodžiai atspindi tavo elgesį?
- Atkreipkite dėmesį, kai vaiko elgesys atliepia jo savęs apibūdinimą: Parodei gerumą, kai pasiūlei striukę draugei, kuri pamiršo savąją. Tu esi geras žmogus.
- Pasidalykite, kaip jūs apibūdinate save ir kaip šias savo tapatybės dalis parodote kitiems: Esu organizuotas, todėl visus savo vizitus surašau į šį kalendorių, taip pat jame iš karto pasižymiu svarbius įvykius, kad jų nepamirščiau.
- Pripažinkite, kad klaidos yra proceso dalis, o ne žmogų apibūdinančios savybės: Kartais atidėlioju atlikti darbus, bet stengiuosi to vengti, kad nereikėtų skubėti paskutinę minutę. Stengiuosi būti atsakingesnis.
Venkite žodžių „turėtum“ ir „privalai“
Vietoj reikėjo nusistatyti žadintuvą pasiūlykite vaikui kitą sakinio formuluotę: Norėčiau įprasti nusistatyti žadintuvą, kad nepramiegočiau autobuso. Priklijuosiu lipnų lapelį ant pagalvės, kad nepamirščiau to padaryti šįvakar.