Artėjant naujiems mokslo metams, aktualu pažvelgti į vaikų ugdymo sistemas įvairiose šalyse. Šiame straipsnyje nagrinėsime vaikų darželių sistemą Austrijoje, lygindami ją su Lietuvos situacija. Straipsnyje remiamasi įvairių pedagogų stažuočių Austrijoje įspūdžiais ir įžvalgomis, taip pat pateikiama bendra informacija apie Austrijos švietimo sistemą.
Įvadas
Švietimo sistema yra kiekvienos šalies veidrodis, atspindintis jos vertybes, prioritetus ir visuomenės lygį. Austrija, valstybė Europos centrinėje dalyje, pasižymi išvystyta švietimo sistema, kurioje didelis dėmesys skiriamas ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir vaiko asmenybės ugdymui, socialiniams įgūdžiams ir praktiniam pasirengimui gyvenimui. Lietuva, siekdama tobulinti savo švietimo sistemą, gali pasisemti vertingos patirties iš Austrijos.
Austrijos Švietimo Sistemos Struktūra
Austrijos švietimo sistema yra suskirstyta į kelias pakopas:
- Ikimokyklinis ugdymas: Apima vaikų darželius, skirtus vaikams nuo 3 iki 6 metų.
- Pradinis ugdymas: Trunka ketverius metus, nuo 6 iki 10 metų.
- Pagrindinis ugdymas: Apima "Mittelschule" (pagrindinę mokyklą), kurioje mokiniai mokosi iki 8 klasės.
- Vidurinis ugdymas: Po 8 klasės mokiniai gali rinktis gimnaziją, profesinę mokyklą arba politechnikos mokyklą.
- Aukštasis ugdymas: Universitatai ir kitos aukštosios mokyklos.
Ikimokyklinis Ugdymas Austrijoje
Austrijoje ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tačiau didžioji dalis vaikų lanko vaikų darželius. Vaikų darželiai yra skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų. Jie gali būti valstybiniai arba privatūs. Mokestis už darželio lankymą gali būti gana aukštas, ypač privačiuose darželiuose, kuriuos lanko apie 37% ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Lauko Darželiai ("Waldkindergarten")
Viena iš įdomių ikimokyklinio ugdymo formų Austrijoje yra lauko darželiai ("Waldkindergarten"). Tokie darželiai įsikūrę gamtoje, dažniausiai miške. Vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke, žaisdami, tyrinėdami gamtą ir mokydamiesi per patirtį.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pavyzdžiui, Lauko darželis (Waldkindergarten) Laufen įsikūręs šalia miestelio Laufen, esančio Vokietijos pietryčiuose, prie pat Austrijos sienos. Naudojasi miške įkurta stovyklaviete, kurioje įrengti trys vagonėliai ant ratų, kelios pagalbinės medinės pašiūrės (sandėliukas, tualetas ir pan.) ir didelė erdvi pavėsinė. Tėvai vaikus atveža ir pasiima iš miško aikštelės miestelio pakrašty, kuri nuo darželio buveinės nutolusi kelis šimtus metrų. Darželio teritorija neaptverta. Komanda susideda iš trijų darbuotojų, iš kurių viena yra darželio įkūrėja. Grupėje yra apie 15 vaikų. Vaikus priima nuo trijų metų amžiaus. Darželis veikia pusdienį. Vaikai pradeda rinktis miško pakrašty juos pasitinkant auklėtojams apie 7:45 val. Iki 8:15 val. pajuda link darželio teritorijos miške.
Vaikai pusryčių darželyje nevalgo, nes būna papusryčiavę namuose. Atvykę atidaro dieną ryto ratu, tuomet įninka į žaidimus. Apie 10 val. vaikai eina plautis rankų ir priešpiečiauti. Apie pietus prieš išvykstant iš darželio teritorijos dar kartą visi susėda į ratą atsisveikinimui. Švaraus geriamojo vandens nėra, todėl jį noulat atsigabena. Žiemą papildomai ir karšto vandens termosuose, kad galėtų atskieksti vandens rankų plovimuisi. Prausiasi po tekančiu vandeniu iš vandens talpos. Tualetas lengvam reikalui yra už krūmų, o rimtesniam - specialiai įrengtoje patalpoje su specialiai paruoštu klozetu: kibire įklotas gamtoje suįrantis maišelis (kompostavimui), tuomet įberiama durpių. Kai vaikas atlieka savo reikalus, tuomet maišelis išmetamas į kompostą, o jo vietoje įklojamas naujas ir vėl įberiama durpių (ar panašios medžiagos). Kadangi darželis dirba tik pusdienį, vaikai čia nemiega.
Pagrindinė ir vienintelė erdvė - kiemas, užpildytas smėlio krūva, žilvičių jurtomis, ryto rato vieta, atskiromis erdvėmis tam tikriems užsiėmimams. Vaikai visą laiką praleidžia šioje teritorijoje, nes į žygius jie nekeliauja. Kadangi darželio auklėtojos prieš tai dirbusios M. Montessori sistema, šis lauko darželis yra persmelktas Montessori idėjomis. Priemonės paruoštos labai panašiai, nors dažniausiai iš natūralių priemonių, namų buities reikmenų ir pan.
Pradinis Ugdymas Austrijoje
Pradinis ugdymas Austrijoje trunka ketverius metus. Visi vaikai Austrijoje mokyklą pradeda lankyti nuo 6 metų. Baigę 4 klases vaikai, priklausomai nuo jų sugebėjimų, interesų, gyvenamosios vietos, tėvų socialinės padėties, pradeda mokytis įvairaus tipo mokyklose. Kiti pradeda mokytis arba pagrindinėje mokykloje, arba aukštesniosios pakopos liaudies mokykloje. Atskirai reikia paminėti specialiąją mokyklą, skirtą vaikams, turintiems fizinių ir psichinių sutrikimų. Baigus pradinę specialiąją mokyklą, toliau mokslas tęsiamas aukšteniojoje specialios mokyklos pakopoje. Šio mokyklos Austrijoje labai gerai įrengtos, privalomasis mokslas čia atitinka vaikų fizinį ir psichinį pajėgumą.
Pagrindinis Ugdymas Austrijoje ("Mittelschule")
Po pradinės mokyklos mokiniai keliauja į pagrindinę mokyklą „Mittelschule“, kurioje tęsia mokslus iki 8 klasės. Aukštesnioji liaudies mokyklų pakopa - tai 5-8 kalsės. Dėstomųjų dalykų procentinė išraiška atrodytų taip: humanitariniam ciklui skiriama 16 procentų visos mokamosios medžiagos, matematiniam - 21,5 procentų, meniniam, estetiniui - 8,8 procentų, darbo - 12 procentų, fiziniai kultūrai - 4.4 procentų. Bendras savaitinis valandų skičius berniukams 27 valandos, o mergaitems 29 valandos( 2 valandos papildomai - namų ūkio vedimui) . Aukštesniosios pakopos liaudies mokykla analogiška antrajam pagrindinės mokyklos tipui. Nemažas dėmesys šiose mmokyklose skiriamas matematinėms disciplinoms, darbo ciklui, muzikiniam ir meniniam auklėjimui.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Pagrindinė mokykla:5 - 8 klasės. Jos svarbiausiastikslas - suteikti bendrą bazinį išsilavinimą ir, priklausomai nuo besimokančiųjų interesų, polinkių ir gabumų, rengti juos profesiniamgyvenimui. Taip pat čia sudaromos sąlygos norintiems pereiti į kito tipo bendrojo lavinimo mokyklą. Dėstomųjų dalykų teorinis lygis čia žemesnis negu gimnazijoje. 1962 metais priėmus Mokyklų įįstatymą, pagrindinės mokyklos struktūroje mažai kas pakito. Ji liko keturklasė. Atsisakyta mokyklinių srautų(I ir II) , kurie skyrėsi pagalbendrųjų disciplinų paskirtį. Vietoj jų 1985 metais įvestanauja organizacinė pagrindinės mokyklos forma - pažangumo grupės. Jų yra trys: 1 - stipriausia., 2 -- vidurinė, 3 - silpna. Oficialioji pedagogika laikosi nuomonės, kad “ naujoji pagrindinė mokykla“ geriau išryškina mokinių gabumus bei interesus, opažangumo grupės parodo ne tik dėstymo ir mokymo lygį, bet pirmiausia visos mokyklinės sistemos dinamizmą, atverentį kelius naujai metodikai ir didaktikai. Tačiau demikratinė Austrijos visuomenė naująją mokyklinės selekcijos formą - diferencijaciją pagal pažangumą - laiko lemtinga patiems besimokantiems. Naujosios pagrindinės mokyklos mokymo plane (1986 m.
Vidurinis Ugdymas Austrijoje
Baigę pagrindinę mokyklą, mokiniai renkasi, ką darys toliau, t.y. tęs mokslus gimnazijoje, sieks įgyti profesiją profesinėje mokykloje ar rinksis vienerius metus trunkančius mokslus su profesiniu orientavimu politechninėje mokykloje.
Politechnikos Mokyklos
Politechnikos mokykla skirta akademiškai silpniems, nemotyvuotiems, neapsisprendusiems dėl profesijos pasirinkimo mokiniams. Politechninėje mokykloje per metus mokiniai realiai išbando 5 skirtingas sritis ir apsisprendžia dėl tolimesnio savo kelio. Šioje mokykloje mokslai tetrunka vienerius metus.
Įtraukusis Ugdymas Austrijoje
Įtraukusis ugdymas Austrijos mokyklose vyksta, tačiau jo organizavimas šiek tiek skiriasi. Mokiniai dalį pamokų leidžia klasėse su savo bendraamžiais, kur turi mokytojo asistentą ir specialųjį pedagogą, o dalį pamokų mokosi atskiroje patalpoje su specialiuoju pedagogu.
Profesinis Orientavimas Austrijoje
Stažuotės metu lankėmės Karintijos testavimo centre, kuriame paaugliai ištestuojami 2 kartus iki baigia 9 klasę. Lankėmės ir valstybės finansuojamoje įmonėje „ABC“, skirtoje įdarbinti žmones su negalia ir negalinčius konkuruoti darbo rinkoje. Austrijoje yra 8 tokio pobūdžio organizacijos, turinčios 20 filialų skirtingose žemėse. Įdomu buvo lankytis Autark centre, kuris po savo stogu buria žmones su itin sunkiomis diagnozėmis (Dauno sindromas, Cerebrinis paralyžius ir kt.) ir suteikia galimybes ne tik būti su bendruomenėje, bet ir dirbti pagal galimybes. Žmonės vedami atsidavusių savo darbui centro darbuotojų kuria įvairius tekstilės gaminius, gamina paveikslėlius, mokosi dirbti virtuvėje ir kt.. Šioje mokykloje žavėjo filosofija, metodinių priemonių gausa, tyla, individualus mokymas(is) (kiekvienas mokinys dirba individualiai - mokosi to, ko šiuo metu nori pats).
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Lyginimas su Lietuvos Švietimo Sistema
Lietuvos švietimo sistema turi panašumų su Austrijos, tačiau yra ir skirtumų. Lietuvoje taip pat yra ikimokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas. Tačiau Lietuvoje nėra tokios stiprios profesinio orientavimo sistemos kaip Austrijoje. Taip pat Lietuvoje mažiau dėmesio skiriama lauko darželiams ir ugdymui gamtoje.
"eTwinning" ir "Comenius" Projektai
Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla toliau vykdo programų eTwinning ir Comenius partnerystės projektą „Stebuklinga Europos pasakų knyga“ (angl. Trečiajame projektiniame susitikime dalyvavo Austrijos, Švedijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Lietuvos ikimokyklinių įstaigų pedagogai. Mus pasitiko vaikai, apsirengę tautiniais kostiumais. Jie linksmai pašnabždėjo: „mes jus nupiešėme“. Šio susitikimo tikslas buvo susipažinti su Estijos švietimo sistema, vaikų darželio „Arbu“ vaikais, jų tėveliais ir įstaigos pedagogais. „Arbu“ vaikų darželio vaikai parodė visiems svečiams sukurtą vaidinimą „Kalevas“, kuriame atsispindėjo Talino miesto sukūrimas. Darželį lanko 290 vaikų. Šioje įstaigoje vaikai mokomi estų ir rusų kalbų. Darželyje yra baseinas vaikams, už kurį tėvai moka papildomą mokestį. Labai nustebome, kai darželio pedagogai mums išvardijo didžiausius Lietuvos miestus, lietuvių kulinarinį paveldą. Šiame susitikime kiekviena šalis pristatė savo šalies tradicinių patiekalų stalą, kartu su vaikais sukurtą naują pasaką, kurioje atsispindėjo visų projekto partnerių šalių pasakų personažų draugystė. Apsikeitėme pasakų skaitmeniniais įrašais (CD laikmenomis), kuriuos pristatysime savo įstaigos ugdytiniams ir galėsime stebėti, analizuoti, palyginti. Turėjome galimybę susipažinti ne tik su Talino architektūra, bet ir su estų kulinariniu paveldu, muzikos instrumentais, liaudiškais šokiais ir žaidimais. Aplankėme aukštutiniame Taline įsikūrusį šalies Parlamentą (Tompea rūmus), nuostabų Aleksandro Nevskio soborą, Talino Rotušę, lipome į Rotušės bokštą, susipažinome su Muziejumi po atviru dangumi. Labai džiugu, kad pavyko aplankyti pirmąjį privatų estišką darželį Helsinkyje (Suomijoje). Įstaigos direktorė mus supažindino su Suomijos vaikų darželių sistema ir požiūriu į vaiką ir dirbančiuosius. Buvome labai nustebintos, nes ikimokyklinio ugdymo sistema nuo mūsiškės skyrėsi iš pagrindų. Didelę paramą darželiams teikia vyriausybė skirdama nuo 760 iki 978 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui. Tėvai moka mokestį už vaiko vietą darželyje, kuris sudaro apie 300 eurų. Darželyje visuose kambariuose ant sienų kabojo paveikslai - simboliai, kuriuose atsispindėjo, kaip vaikas turi elgtis, tai tarsi savotiškos taisyklės. Pats didžiausias dėmesys skiriamas vaiko bendravimui, jo asmenybės ugdymui, savojo „aš“ išaukštinimui. Tik save ir aplinkinius gerbiantis vaikas gali pasiekti didelių rezultatų. Pasidomėjus, ar vaikai supažindinami su raidėmis, skaičiais, mums buvo atsakyta, kad Suomijoje tam yra mokykla. Vaikų darželiai net nėra priskirti Švietimo ministerijai. Juos globoja Socialinių reikalų arba Sveikatos ir darbo apsaugos ministerijos. Buvome labai nustebintos tėvų elgesiu su savo vaikais ir pedagogais. „Ar įmanoma atskleisti Suomijos švietimo sistemos paslaptį? - paklausiau pačios direktorės. Ir, žinote, ką ji pasakė? Ji pasakė, kad paslaptį atskleidžia du žodžiai: PASITIKĖJIMAS IR LAISVĖ“. Pasitikėjimas, kad jie žino, ką daro. Ir laisvė įgyvendinti ugdymo programą taip, kaip jie nori. Vaikas pradeda mokytis Suomijoje nuo 7 metų, o prieš tai gali savanoriškai lankyti ikimokyklinę įstaigą. Suprantama, kad ir ten būna visko, tačiau, visų pirma, pedagogai sutaria, kad yra darbe dėl vaikų gerovės. Jie gerbia save, savo profesiją. Ja didžiuojasi. Aplankėme pirmąjį ikimokyklinio ugdymo muziejų, kuriame eksponuojamos vaikų uniformos, mediniai žaislai, žaislai-įrankiai. Projektinis susitikimas pasibaigė. Grįžome į savo įstaigą, daug pamatę ir įgiję naujos pedagoginės patirties, kurią pritaikysime savo darbe su vaikais. Norisi pasidžiaugti, kad programų eTwinning ir Comenius partnerystės projektai leidžia pedagogams ne tik tobulinti savo asmenybę, bet ir ugdyme taikyti naujus būdus ir metodus. Programa Comenius yra „Mokymosi visą gyvenimą“ programos dalis, kuri Lietuvoje administruojama Švietimo mainų paramos fondo. Projekto finansavimą remia Europos Komisija.
Erasmus+ Projektai
Šiaulių r. Meškuičių lopšelis-darželis, kartu kitomis rajono įstaigomis sudarė konsorciumą, kurio projektinei veiklai Švietimo mainų paramos fondas suteikė programos „Erasmus+“ akreditaciją iki 2027 m. (akreditacijos numeris 2021-1-LT01-KA120-SCH-000047098). Mokytojų, dalyvavusių darbo stebėjimo vizituose ir kursuose patirtis, pritaikoma įstaigoje: CEKDEV International Education and DevelopmentAcademy organizuotuose mokymuose „InclusiveEducationforSchoolAdministrators“ dalyvavo direktorė S. Užkuraitienė. Svarbiausia mintis, kuria pasidalino direktorė ir kurią taikome savo įstaigoje - kuriame palankų mikroklimatą įvairių poreikių vaikams. Taip pat pradėjome naudoti iki tol nenaudotas interaktyvias, mokinių įsitraukimą į aktyvų mokymąsi skatinančios, priemones, kurios buvo pristatytos kursų metu - „Renderforest“, „Quickdraw“, „Avachara“. Kursuose „MasteringSoftSkills and GrowingEmotionalIntelligenceusingMindfulness“ Maksima TeacherTraining Centre, Splite (Kroatija) dalyvavusios Ilona Vrubliauskienė ir Erika Dargužienė grupėje bendros ir individualios veiklos metu taiko dėmesingo įsisąmoninimo „Mindfulness“ veiklas: mindfulness meditaciją (ramios muzikos klausymąsi ir buvimą tyloje su savimi) ir mindfulness mankštas „Medžiotojas ir kiškis“, „Delnas kumštis“, „Vienas - daug“ ir kt. Darbo stebėjimo vizite CEIP EmeterioGutierrezAlbelo mokykloje (Tenerifė) dalyvavusi R. Skėrytė stebėjo ugdomąsias veiklas 3-6 m. amžiaus vaikų grupėse. Grupių aplinka orientuota į vaikus su specialiais poreikiais: numatyta dienotvarkė, taisyklės. Mokytojai nuolat aptaria elgesį, pasirenka ir taiko metodus vaikų dėmesio išlaikymui. Po vizito, dirbdama su priešmokyklinukais, mokytoja didesnį dėmesį skyrė grupės elgesio taisyklių kūrimui, jų svarbos aptarimui ir laikymuisi. Pradžioje sunkiau sekėsi motyvuoti vaikus tinkamai elgtis. Mokytoja pritaikė projekto metu įgytą patirtį: motyvacijos gerai elgtis skatinimo sistemą. Sėkmingo bendravimo, geros išeities ir kitos taisyklės vaikams tapo orientyru, leidžiančiu savarankiškai rinktis tinkamus elgesio būdus. Mokytoja įsigijo, pakabino matomoje vietoje ir aptarė su vaikais priemonę „Vaiko dienelė darželyje“. ŠIAULIŲ R. MEŠKUIČIŲ LOPŠELIS-DARŽELIS YRA „ERASMUS+“ 1 PAGRINDINIO VEIKSMO BENDROJO UGDYMO MOBILUMO PROJEKTO SU DAUGIAU KAIP VIENU DOTACIJOS GAVĖJU NR. 2022-1-LT01-KA121-SCH-000062452 ĮGYVENDINANT „ERASMUS+“ AKREDITACIJĄ NR.
Šiaulių r. Meškuičių lopšelio-darželio mokytojų komanda, vykdydama tarptautinės Erasmus+ programos projektą „Story Telling is an Art“, gegužės 16-20 d. viešėjo Rumunijoje. Svečiavomės kalnų apsuptoje Intorsura Buzaului miesto Mihail Sadoveanu gimnazijoje. Vos nuvykus pradžiugino šiltas sutikimas: tautiniais rūbais vilkintys mokiniai ir mokytojai, rumuniškos dainos, tradicinės sutiktuvės su pyragu ir druska, plevėsuojančios visų projekto partnerių šalių vėliavos. Ekskursijai po mokyklą vadovavo vyresniųjų klasių mokiniai, projekto gidai. Aplankėme paveikslų, piešinių ir kitų projekto „Story Telling is an Art“ darbų parodą, žiūrėjome mokinių mini spektaklį, parengtą projekto veiklos ,,Pasakojimas ir drama“ metu. Žaisdami edukacinį žaidimą ,,Ledlaužis“ artimiau susipažinome su projekto partneriais. Kadangi partneriai iš Rumunijos buvo atsakingi už pasakojimų kūrimo naudojant piešimo technikas ir paveikslus vykdymą, tai išbandėme piešimo ant įvairių paviršių - akmens, medžio lentelių, šaukštų technikas. Įkvėpimo pasakojimams galėjome pasisemti Brano mieste esančiame Istorijų slėnyje. Čia galėjome užeiti į svečius pas snieguolę ir septynis nykštukus, pelenę, raganą ir t.t. Rumunijoje metu išgirdome Drakulos legendą, aplankėme nacionalinį rumunų paminklą ir žymų objektą - Brano pilį, kurioje gyveno grafas Vladas Tepešas, airių romanisto Bramo Stokerio kūrinio „Drakula“ prototipas. Mūsų dėmesį patraukė pilyje eksponuojama Rumunijos karalienės Marijos surinkta baldų ir meno kūrinių kolekcija. Partneriai iš Rumunijos pristatė savo šalies švietimo sistemą, kultūrą, įstabaus grožio kraštovaizdžius. Grožėjomės Karpatų kalnais, ilgiausia vien tik Rumunijos teritorijoje tekančia upe Olto, šniokščiančių krioklių vaizdais, nacionalinio parko gyvūnų įvairove. Savaitės vizitas Rumunijoje prabėgo labai greitai. Jo metu praplėtėme ne tik profesines, bet ir sociokultūrines žinias, patobulinome anglų kalbos, bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius.
Šiaulių r. Meškuičių lopšelis-darželis dalyvauja tarptautiniame ERASMUS + programos projekte KA229 ,,Story Telling is an Art“. Kovo pirmąją savaitę įvyko jau penktasis šio projekto mobilumas - šįkart mūsų šalyje. Užsienio šalių partneriams iš Maltos, Italijos, Turkijos, Rumunijos, Bulgarijos pristatėme Lietuvą, įdomiausius faktus apie ją, šalies švietimo sistemą, Šiaulius, Meškuičių miestelį ir jame esantį lopšelį-darželį. Užsienio partneriai gražių žodžių negailėjo juos labiausiai nustebinusioms mūsų lopšelio-darželio lauko ir vidaus edukacinėms erdvėms, šiuolaikiškai įrengtoms grupėms. Pastebėtas ir įvertintas lopšelio-darželio bendradarbiavimas su kitomis miestelio įstaigomis ir gyventojais. Mobilumo mūsų ugdymo įstaigoje tema buvo pasakojimas kuriant 3D knygas. Kadangi 3 D knygos Lietuvoje nėra labai populiarios, mūsų komandai teko daug domėtis ir ieškoti informacijos. Pirmiausia, vaikus supažindinant su 3D knygomis, įsigijome šios rūšies knygučių, 3D pieštukų, stalo teatrą, naudojome kompiuterines programėles su 3D efektais. Siekiant tobulinti 3D knygų kūrimo įgūdžius, vaikai dalyvavo rašytojo, dailininko ir iliustratoriaus Pauliaus Juodišiaus edukacijoje. Mokytojų ir vaikų bendras darbas - virtualios 3 D knygų kūrybinės dirbtuvės buvo pristatytos projekto partneriams. Tiesioginio susitikimo metu edukaciją vedė lietuvė knygų vaikams autorė, iliustruotoja Elena Selena, su kuria mokytojai užmezgė ryšius, besidomėdami erdvinių knygų kūrėjais. Pasiruošimo ir darbo ruošiantis šiam mobilumui buvo daug, tačiau rezultatas džiugina. Mokytojai patys susipažino ir įvaldė 3D knygų kūrimo metodiką, ją sėkmingai taiko ne tik dirbdami su vaikais, bet savo patirtimi pasidalijo ir su kolegomis iš užsienio šalių.
„Smalsučių“, „Nykštukų“ grupių vaikai su mokytojais dalyvauja Erasmus+ projekte „Pasakojimas yra menas“ ir mokosi kurti 3D knygas. Sausio 24 d. jie dalyvavo virtualioje edukacnėje veikloje „3D knygų kūrimas“, kurią vedė rašytojas, dailininkas P. Juodišius. Jis parodė vaikams, kaip pasigaminti erdvinę knygą. Vaikai lenkė popieriaus lapą pusiau, truputį įkirpo lenkimo vietoje, tada palankstė į abi puses, kad susidarytų lenkimo linijos. Edukacijos vadovas paprašė vaikų garsiai fantazuoti ir sukurti nebūtą istoriją. Darželinukai turėjo sugalvoti, kaip atrodys pagrindinis pasakos veikėjas, kur jis gyvens, kuo užsiims. Visus vaikų pasiūlymus dailininkas užfiksavo ant lentos. Darželinukai su P. Savo sukurtas knygas vaikai pristatė edukacijos vadovui. Jis pasidžiaugė darželinukų kūrybiškumu ir patarė, kaip padaryti knygelę dar įdomesnę. Pasakojimų ir istorijų kūrimas - tai veikla, kuri ugdo vaikų kūrybiškumą, loginį ir originalų mąstymą, pasakojimo įgūdžius. Dalyvaudama Erasmus+ projekte „Pasakojimas yra menas“ skatinu vaikus kurti pasakojimus, įvairias tikroviškas ir fantastines istorijas. Vaikų sudominimui naudoju įvairias šiuolaikiškas priemones. Šį kartą išbandėme piešimo lentą su 3D efektu. Vaikai spalvotais žymekliais ant stiklinės lentos piešė įvairius paveikslėlius. Jų veiklą lydėjo būti ir nebūti pasakojimai, istorijos apie Kalėdų senelio pagalbininkus. Vaikai pasakojo, kad jie turi ypatingų galių, nepaprastas transporto priemones ir kalba kažkokia keista kalba. Pasakodami vaikai vienas kitą išklausė ir papildė, dalinosi žiniomis, mokėsi vienas iš kito, įvairiai reagavo ir smagiai leido laiką.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja E. Pirmiausia darželinukai sukonstravo teatro sceną, apžiūrėjo ir pavadino veikėjus, svarstė, iš kokios jie pasakos. Teatro scenoje vaikai valdė lėles medinių lazdelių su magnetais pagalba. Šios žaidimo priemonės paskatino juos tyrinėti ir išsiaiškinti magneto savybes. Tai smagus atradimas ir įdomi veikla. Vaikai liko sužavėti. Vaidindami darželinukai prisiminė pasakos „Raudonkepuraitė“ siužetą, veikėjų žodžius. Pastebėjau, kad šis žaidimas lavina ne tik vaikų kalbinius gebėjimus, bet ir vaizduotę, kūrybiškumą bei leidžia sukurti savo pasakos versijas.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja E. Vykdydama ERASMUS+ programos projektą „Storytelling is an Art“ Meškuičių lopšelio-darželio mokytojų komanda virtualiai susitiko su partneriais iš Italijos, Turkijos, Maltos, Bulgarijos ir Rumunijos. Visas penkias susitikimo dienas vyko aktyvus bendravimas, dalijimasis sumanymais ir idėjomis, atliktų veiklų stebėjimas ir pasikeitimas nuomonėmis. Maltos atstovai supažindino su šalies švietimo sistema, pakvietė virtualiam pasivaikščiojimui po mokyklą ir jos apylinkes. Maltos pedagogai pamokė, kaip paprastai ir nesudėtingai galima pasigaminti lėktuvą ir mašiną iš plastiko butelių, dėžių, popieriaus. Italijos atstovai pristatė iš antrinių žaliavų kurtus pasakos „Trys mažos pelėdos“ veikėjus. Mūsų lopšelio-darželio komanda pristatė skirtingo amžiaus grupių vaikų veiklą pasirinktos sakmės „Saulė ir Mėnulis“ inscenizavimui -nuo reikalingų priemonių gamybos iki sakmės sekimo naudojant lėles ar vaidinant patiems. Dalyvaudami susitikime mokytojai ne tik tobulino kvalifikaciją, bet ir susipažino su įvairiomis priemonių gaminimo technikomis, pasikeitė idėjomis ir pastebėjimais.
Austrijos Švietimo Sistemos Ypatybės
Austrijos švietimo sistemai būdingos šios ypatybės:
- Platus bendrojo lavinimo galimybių spektras: Austrijoje yra didelė bendrojo lavinimo mokyklų įvairovė, leidžianti mokiniams pasirinkti mokyklą, atitinkančią jų interesus ir gebėjimus.
- Stiprus ryšys tarp mokyklos ir gyvenimo: Austrijos švietimo sistema siekia parengti mokinius ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir praktiniam gyvenimui.
- Dėmesys individualizavimui ir diferencijavimui: Austrijos mokyklose stengiamasi atsižvelgti į kiekvieno mokinio individualius poreikius ir gebėjimus.
- Dualinė profesinio lavinimo sistema: Austrijoje yra stipri dualinė profesinio lavinimo sistema, kuri leidžia mokiniams įgyti profesiją ir kartu tęsti bendrąjį lavinimą.
- Dėmesys suaugusiųjų švietimui: Austrijoje yra platus suaugusiųjų švietimo įstaigų tinklas, leidžiantis žmonėms mokytis visą gyvenimą.
tags: #vaiku #darzeliai #austrijoje