Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi būti itin atidi savo sveikatai ir aplinkai. Vienas iš klausimų, neretai kylantis nėščiosioms, yra susijęs su rentgeno spinduliais ir jų galimu poveikiu vaisiui. Šiame straipsnyje aptarsime rentgeno tyrimų riziką nėštumo metu, kada jie yra būtini ir kaip apsisaugoti nuo galimo neigiamo poveikio.
Kas yra rentgeno spinduliai ir kaip jie veikia?
Rentgeno spinduliai - tai elektromagnetinės bangos, pagal spindulio ilgį patenkančios tarp ultravioletinių ir gama spindulių. Jie pasižymi didele skvarba ir geba praeiti per minkštuosius audinius, tačiau yra absorbuojami tankesnių struktūrų, tokių kaip kaulai. Ši savybė leidžia rentgeno spindulius naudoti medicininėje diagnostikoje, norint vizualizuoti kūno vidų.
Rentgeno spindulių susidarymas pagrįstas reiškiniu, vadinamu bremsstrahlung. Jis vyksta specialiame rentgeno vamzdyje, kuriame susidaro labai stiprus elektrinis laukas tarp katodų ir anodų. Elektronai, spinduliuojami iš įkaitintų katodų ir anodų, yra pagreitinami stiprios įtampos ir trenkiasi į volframo anodą dideliu greičiu. Smūgio metu elektronai staigiai sulėtėja, o jų kinetinė energija virsta rentgeno spinduliuote - fotonais.
Rentgeno spinduliai pasižymi unikaliomis savybėmis:
- Labai trumpas bangos ilgis (apie 0,01-10 nm).
- Itin didelė skvarba, leidžianti praeiti per minkštuosius audinius beveik nesusilpnėjus.
- Jonizacija - išmuša elektronus iš atomų, o tai gali pažeisti ląsteles.
Kaulai, dantys ir metalai gerai sugeria rentgeno spindulius, todėl nuotraukose jie matomi tamsesne spalva. Riebalinis ir raumenų audiniai praleidžia daugiau spindulių ir atrodo šviesesni. Rentgenas yra bene seniausias ir dažniausiai naudojamas tyrimo metodas. Tai visiškai neskausminga procedūra, kuri padeda diagnozuoti įvairius organizmo negalavimus ar sužalojimus.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir kompiuterinė tomografija
Rentgeno spindulių poveikis vaisiui: kokia rizika?
Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Didelės rentgeno spindulių dozės ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (pirmąsias savaites) gali daryti neigiamą įtaką vaisiui. Visais atvejais vaisiaus apšvita yra vengtina. Gera žinia - jog augantį vaisių nuo spinduliuotės saugo pilvo siena, gimda ir kiti audiniai, tačiau, nepaisant to, dalis spindulių, ypač jei švitinama greta pilvo, vis tiek prasiskverbia.
Didžioji dalis žinių apie radiacijos pavojų vaisiui sukaupta įvertinus Antrojo pasaulinio karo metu įvykusius branduolinius sprogimus. Ištyrus ūmios aukštos apšvitos poveikį nėščioms moterims po atominio Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo, nustatyta, jog naujagimiai buvo protiškai atsilikę ir mažesni, nei norma, bei su vystymosi ydomis.
Galimi vaisiaus pažeidimai dėl rentgeno spindulių:
- Prenatalinė mirtis
- Augimo sulėtėjimas
- Protinio atsilikimas
Nors mokslininkai nuomonės dėl rentgeno spindulių keliamos rizikos dydžio negimusiam vaikui skiriasi, visi sutinka, kad nėštumo metu nevertėtų rizikuoti, jei ši procedūra nėra būtina.
Periodai, kai vaisius yra jautriausias rentgeno spinduliuotei:
Taip pat skaitykite: Ar saugus dantų rentgenas nėščiai?
- Pirmoji vystymosi savaitė: dar vadinama „viskas arba nieko“. Šiuo metu rentgeno spinduliuotės poveikis arba sukels embriono žūtį, arba nesukels visiškai jokių pokyčių.
- 3-8 savaitės: Didžiausio jautrumo periodas. Dėl šiuo metu vykstančios organogenezės embrionas yra labiausiai jautrus visų teratogenų poveikiui.
- 9-38 savaitės: Mažo jautrumo periodas. Vaisius mažiau jautrus jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, nes organų sistemos susiformavusios, tačiau jonizuojančių spindulių poveikis gali sukelti organų sistemos sutrikimus. Po 26 nėštumo savaitės vaisius spinduliuotei jautrus analogiškai kaip ir jau gimęs naujagimis.
Kada rentgeno tyrimas nėštumo metu yra būtinas?
Nors rentgeno tyrimai nėštumo metu nėra pageidautini, kartais jie yra būtini dėl motinos sveikatos. Pavyzdžiui, jei nėščiajai įvyko trauma ir įtariamas kaulų lūžis, rentgeno tyrimas gali būti reikalingas diagnozei patvirtinti ir tinkamam gydymui paskirti. Taip pat kartais per nėštumą pasitaiko sveikatos sutrikimų, kai būtina persišviesti. Netgi tokiais atvejais yra labai menka tikimybė, kad tyrimas gali padaryti žalos. Nėštumo metu pakankamai saugiais laikomi mamos galūnių, dantų, galvos ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimai. Dubens ar pilvo organų kompiuterinė tomografija pirmosiomis nėštumo savaitėmis taip pat kelia pavojų.
Jei numatomas bet koks tyrimas, visada gydytojui praneškite, kad esate nėščia arba galite lauktis. Kai kuriose klinikose visos vaisingo amžiaus moterys prieš atliekant rentgeno tyrimus tiriamos ir dėl potencialaus nėštumo. Užsienyje ši praktika - visiškai įprasta.
Jei rentgeno tyrimas būtinas nėštumo metu:
- Informuokite gydytoją apie nėštumą. Tai leis gydytojui įvertinti tyrimo būtinumą ir pasirinkti tinkamiausią metodą.
- Naudokite apsaugines priemones. Jei nėštumo metu jums bus atliekama galūnių, galvos ar kaklo srities rentgenograma, gydymo įstaigos personalas duos švino prijuostę. Svarbiausia, įsitikinkite, kad yra naudojamasi specialiomis apsauginėmis priemonėmis (prijuostės, kepurėlės ar apykaklės su švino tarpsluoksniais), paliekančiomis atidengtą tik tiriamąją vietą.
- Pasirinkite alternatyvius tyrimo metodus. Jei įmanoma, gydytojas gali rekomenduoti kitą diagnostinį metodą. Pavyzdžiui, ultragarsinio ar magnetinio rezonanso tomografinio tyrimo metu nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė.
- Atidėkite tyrimą vėlesniam nėštumo laikotarpiui. Medikai teigia, kad geriausia radiologinius tyrimus atlikti bent jau po 25 nėštumo savaitės.
Alternatyvūs tyrimo metodai
Jei įmanoma, vietoj rentgeno tyrimų nėštumo metu reikėtų rinktis alternatyvius metodus, kurie nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės:
- Ultragarsas (echoskopija): Pavyzdžiui, echoskopija atliekama pasitelkus aukšto dažnio garso bangas. Tai saugus ir plačiai naudojamas metodas nėštumo metu.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - radijo bangas ir stiprų magnetinį lauką. Šis tyrimas yra laikomas visiškai saugiu, tačiau MRT tyrimas gali būti atliekamas su kontrastinėmis medžiagomis, stokojama duomenų apie jų poveikį vaisiui, tad ši tyrimo forma nėštumo metu nerekomenduojama. Jei reikia padaryti organų, kurių sudėtyje yra daug skysčių, bet jie labai apsaugoti kauline medžiaga (galvos, nugaros smegenys, stuburo slankstelių diskai, sąnariai ir mažojo dubens organai) tyrimus, tai tikslesnio tyrimo nei MRT nėra.
- Radionuklidiniai tyrimai: Radionuklidiniai tyrimai, kuriuose naudojami radioaktyvūs izotopai, tinka funkciniams organų tyrimams atlikti vietoj rentgenogramų.
Radiacinė sauga nėštumo metu: pagrindinės normos
Pagrindinės radiacinės saugos normos nėščioms moterims: Lietuvos higienos normos. Nėščiųjų pacienčių ir vaisiaus radiacinės saugos tvarka.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Radiacijos Dozės ir Pavojai: Rekomenduojama, kad medicininė radiacijos apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai tris krūtinės ląstos rentgenogramas. Jei šviesim dubenį, rentgenogramų galėsim atlikti mažiau, nes gaunama dozė daug didesnė. Kad gautumėte apšvitos dozę, kuri gali sukelti vėžį, per metus jūs turėtumėte atlikti daugiau nei 250 krūtinės ląstos rentgenogramų. Būtent ši dozė yra maksimali, ir jos negali viršyti net radiologijos kabineto darbuotojai.
Burnos ertmės sveikata nėštumo metu
Nėštumo metu organizme vyksta įvairūs fiziologiniai ir hormoniniai visą kūną veikiantys pokyčiai, ne išimtis ir burnos ertmė. Pasirūpinti burnos ertmės sveikata yra labai svarbu, o negydomi atvejai gali turėti įtakos ir nėščiosios, ir kūdikio sveikatai.
Pagrindiniai burnos ertmės priežiūros principai išlieka tie patys: valyti dantis du kartus per dieną, naudoti pastą su fluoru, nepamiršti tarpdančių ir liežuvio higienos. Dėl burnos skalavimo skysčių naudojimo pasikonsultuoti su odontologu: jis įvertins nėščiosios burnos ertmės būklę ir patars, kaip dažnai ir kiek ilgai juos naudoti.
Dėl hormonų disbalanso, sukeliančio stipresnę organizmo reakciją į tą patį apnašų kiekį, dėl pakitusio pH burnoje, dėl polinkio į saldų maistą bei dažną užkandžiavimą, nėščiosios rizikuoja susirgti dantų ėduonimi ir uždegimus skatinančiomis dantenų ligomis. Be to, nėštumo pradžioje gali varginti pykinimas ir vėmimas, o paskutiniame trimestre, vaisiui spaudžiant motinos vidaus organus, ir refliuksas, todėl į burną gali patekti skrandžio rūgščių, kurių ilgalaikis poveikis yra dantų emalio erozija. Pasitaiko, kad dėl padidėjusio jautrumo kvapams nėščiąją gali pykinti dantų pasta, pykinimą gali sukelti krūminių dantų valymas.
Jei nėra būtinybės, odontologines procedūras rekomenduojame atidėti antrajam ir trečiajam nėštumo trimestrui. Kviečiame pasirodyti pirmojo nėštumo trimestro metu, kad odontologas galėtų įvertinti burnos ertmės būklę ir suplanuoti apsilankymus. Jei reikės gydymo, jis bus paskirtas antrojo trimestro pradžioje ar saugiausiu motinai bei vaisiui laiku ir neuždelsiant iki trečiojo nėštumo trimestro. Žinoma, geriausia yra iki pastojant susitvarkyti dantis.
Dažniausiai pasitaikančios nėščiųjų burnos ertmės ligos yra dantų ėduonis ir gingvitas. Gingivitą išduoda paraudusios, paburkusios dantenos, valantis dantis pasireiškiantis kraujavimas. Gingivitą nėštumo metu gydyti yra saugu. Tiesa, paraudusios dantenos ne visada gali reikšti pirmuosius rimtos ligos simptomus - dantenos parausti gali ir dėl nekokybiškai išvalomų dantų.
Tarkime, dažnai nėščiosios vengia daryti rentgeno nuotrauką, nes yra įsitikinusios, kad gaunama apšvitos dozė gali pakenkti vaisiui. Tačiau šiandieninė įranga yra saugi dėl itin menkos apšvitos dozės ir labai trumpo ekspozicijos laiko. Naudojame ir apsauginę liemenę, bet rentgeno spinduliai yra koncentruoti tik į tiriamą sritį, todėl vaisiaus neveikia. Taigi labai greitai galime atlikti tikslias, aukštos raiškos 3D ir panoramines nuotraukas, be to, procesas pacientės visiškai nevargina. Jei reikalinga sudėtingesnė intervencija, visuomet konsultuojamės su akušeriais-ginekologais.
Abiem laikotarpiais dantų priežiūra yra ta pati: rekomenduojame atidžiai stebėti savo burnos ertmės būklę ir kreiptis, jei kyla klausimų ar dantenos stipriai kraujuoja. Jei kūdikis yra žindomas, reikėtų atkreipti dėmesį į mamos vartojamus vaistus ir pasitarti su gydytoju.
Svarbu pažymėti, kad atliekant tam tikras procedūras (pvz., burnos higienos, danties plombavimo) nejautros taikyti nebūtina. Jeigu vis dėlto reikia taikyti nejautrą, odontologai įvertina situaciją ir parenka greitai iš organizmo pasišalinančius anestetikus.
Visada rekomenduojame drąsiai klausti ir konsultuotis su savo odontologu visais jums rūpimais klausimais, nes interneto platybėse galima rasti labai daug klaidingos informacijos.
Kiti aplinkos veiksniai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Daugiausia rūpesčių pirmaisiais nėštumo mėnesiais kelia aplinkoje tykantys pavojai, kai sparčiai vystosi svarbiausi būsimo kūdikio organai ir jų sistemos. Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai.
- Cheminės medžiagos: Visiškai išvengti kontakto su cheminėmis medžiagomis beveik neįmanoma, tačiau reikėtų pasistengti kuo labiau sumažinti jų poveikį savo organizmui. Venkite įkvėpti benzino, klijų, valiklių ir ploviklių garų, buityje naudojamų aerozolių. Atidžiai perskaitykite buityje naudojamų cheminių priemonių etiketes, o jeigu vis tiek abejojate, ar jas saugu naudoti, geriau nenaudokite. Jeigu namie grandote senus dažus ir naujai dažote, vėdinkite kambarius. Jeigu įtariate, kad senuose dažuose, kuriuos grandote, gali būti švino, šį darbą paveskite atlikti kitiems.
- Alkoholis, rūkymas ir narkotikai: Tikriausiai nė nereikia priminti, kad nėščiosioms pavojų kelia ir alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai.
- Organiniai tirpikliai: Organiniai tirpikliai - tai skaidrūs, bespalviai, specifinį kvapą turintys, lengvai garuojantys bei degūs skysčiai. Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.
- Apsinuodijimas nitratais: Apsinuodijimas nitratais įvyksta gaunant šių medžiagų su vandeniu arba maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t.y. atlikti jo tyrimus.
- Pesticidai: Pesticidai (herbicidai, arboricidai, fungicidai ir kt.) - cheminės medžiagos, naudojamos naikinti įvairius kenkėjus (daugiausia vabzdžius), naminių gyvūnų parazitus, augalų ligų sukėlėjus, piktžoles, pelėsius, grybelį ir kt. Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode.
- Švinas: Rūpinantis žmonių sveikata, pastaraisiais metais švino kiekis dažuose smarkiai sumažintas, tačiau vis dar galima įsigyti dažų, kuriuose yra švino. Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę.
- Gyvsidabris: Gyvsidabris yra aplinkoje nesuyranti toksiška medžiaga. Maisto grandinė yra gana paprasta: gyvsidabris į paviršinius vandenis patenka su nuotekomis, jūriniai augalai gyvsidabrį sugeria. Žuvys, mintančios dumbliais, gauna nedidelius kiekius gyvsidabrio, o daug didesnius jo kiekius sukaupia plėšriosios žuvys, mintančios smulkiomis žuvimis.
- Asbestas: Asbestas - pluoštinis mineralas, pasižymintis neblogomis izoliacinėmis savybėmis, todėl plačiai naudotas gaminant stogo dangą - šiferį. Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.
- Repelentai: Labai dažnai repelentų sudėtyje būna DEET (N,N-dietil-meta-toluamido).
- Ftalatai ir bisfenolis A (BPA): Ftalatai ir bisfenolis A (BPA) - tai endokrininę sistemą ardančios ir neigiamai hormonų balansą galinčios paveikti medžiagos.