Vaiko globos reikalavimai Lietuvoje: išsamus gidas globėjams

Įvadas

Vaiko globa yra itin svarbi tema Lietuvoje, ypač šeimoms, susiduriančioms su sunkumais, dėl kurių tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Tai gali būti priklausomybės, sveikatos problemos, išvykimas į užsienį ar abejingumas. Dažnai artimiausi giminaičiai, tokie kaip seneliai ar krikštatėviai, imasi globoti vaikus. Tačiau norint teisiškai įteisinti globą, reikalingas oficialus procesas per atitinkamas institucijas. Šiame straipsnyje aptariamas vaiko globos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, reikalavimai globėjams, finansinė parama ir kitos svarbios nuostatos.

Vaiko globos samprata ir formos

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Yra dvi pagrindinės globos formos:

• Laikinoji globa (rūpyba): Nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.
• Nuolatinė globa (rūpyba): Taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.

Reikalavimai globėjams

Ne kiekvienas asmuo gali tapti vaiko globėju. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, siekiant užtikrinti vaiko gerovę:

• Atsakingumas ir patikimumas: Svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
• Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku. Asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpintis) jaunesnį kaip 10 metų vaiką.
• Šeimos aplinka: Svarbu, kad šeimos aplinka būtų tinkama vaiko augimui ir vystymuisi. Globoti (rūpintis) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
• Santykiai su vaikais: Asmuo turi gebėti sukurti ir palaikyti teigiamus santykius su vaikais.
• Teistumas: Asmuo neturi būti teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
• Kiti reikalavimai: Asmens, norinčio tapti globėju, sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo turi atitikti aukščiau paminėtus 2, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytus reikalavimus, o kiti kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys - aukščiau paminėtus 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus.

Kaip tapti vaiko globėju?

Norint tapti vaiko globėju, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą. Jeigu gyvenate Šalčininkų rajone, kviečiame kreiptis į VVTAĮT Vilniaus apskrities vaiko teisių skyrių, adresu Architektų g. 4 Šalčininkai.
2. Pateikti reikiamus dokumentus:
   • Prašymą, kuriame nurodote savo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį (-ius), elektroninį paštą (-us), pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį, kitą svarbią informaciją. (prašymo formą)
   • Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a), išduotus likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki prašymo dėl tapimo vaiko globėju (rūpintoju) pateikimo Tarnybos teritoriniam skyriui dienos;
   • Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad Jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju (rūpintoju).
3. Laukimas: Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
4. Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką. Fizinių asmenų, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju, šeimynos steigėju, dalyviu mokymai organizuojami pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą, patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus. Globėjų ir įtėvių rengimo programa sudaryta iš pagrindinės programos ir specializuotos programos. Globėjų ir įtėvių rengimo programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą.
5. Išvados gavimas:
6. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas: Pasirašius teigiamą išvadą, Jums reikės Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoti fizinio asmens individualią veiklą pagal pažymą. Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Finansinė parama globėjams

Globėjams Lietuvoje suteikiama plati finansinė parama ir socialinės paslaugos, kurios stipriai padidina jų teises bei galimybes užtikrinti globojamiems vaikams stabilų ir saugų gyvenimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad už vaikų globą atsakingi asmenys gali gauti motinystės išmoką nuo globos nustatymo momento iki kūdikio 70 dienų, o vaiko priežiūros išmoką - tol, kol globojamam vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo globėjo socialinio draudimo stažo. Taip pat globėjui priklauso vienkartinė išmoka, jei globa skiriama vaikui iki 1,5 metų ir jis dar nėra gavęs kitos išmokos. Be to, socialiniai kriterijai, pavyzdžiui, šeimos gausumas ar vaiko negalia, suteikia teisę gauti papildomą išmoką prie vaiko pinigų.

Taip pat skaitykite: Sveikata, saugumas ir ugdymas vaikų užsiėmimuose

Dar svarbesnė globa - ilgalaikėms pareigoms - yra globos (rūpybos) išmoka, kuri priklauso nuo vaiko amžiaus: iki 6 metų - 364 eurai/mėn., nuo 6 iki 12 metų - 420 eurų, o vyresniems ar neįgaliesiems globojamiems vaikams - 455 eurai. Ši išmoka mokama tol, kol globa tęsiama; o jei globotas asmuo mokosi, išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas net iki kol globotiniui sukaks 24 metai. Be to, globėjas gauna 280 eurų „tikslinį priedą“ - papildomą išmoką skirta būtent globėjam. Nuo 2025 m. numatomi pokyčiai dėl globos išmokų. Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Vaiko ryšiai su biologiniais tėvais

Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai yra svarbiausi, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.

Vaiko globa šeimynoje

Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik tada, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Tačiau dėl įstatymu nenustatytų palankių sąlygų globai šeimoje ar šeimynoje, institucinė globa išlieka „paklausi“ Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokios vaiko globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje - yra dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamais įstatymo projektais siekiama labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu brangesnės vaiko globos institucijoje. Šeimynų įstatymo pataisomis (XIIP-2866) siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, kurios būtų prilyginamos Vyriausybės tvirtinamoms einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą. Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti šeimynos ir savivaldybės tarpusavio santykius, numatant, kad, esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka suteiktų finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Teikiamu įstatymo projektu siekiama paskatinti vaiko globą šeimynose, sudarant palankesnes finansines ir materialines sąlygas joms veikti. Šiais pakeitimais taip pat siekiama visapusiškai užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei.

Globos centrai: pagalba globėjams ir vaikams

Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą globėjams ir vaikams. Globos centras vykdo visas funkcijas, kurios išdėstytos Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. Asmenims, norintiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais, budinčiais globotojais, įtėviais bei ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis ar teikti laikino atokvėpio paslaugą, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams Globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu per 2 darbo dienas nuo jų kreipimosi raštu paskiria VVTAĮT atestuotus asmenis.

Globos centro teikiamos paslaugos ir pagalba

Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba - prižiūrimo, globojamo (rūpinamo), įvaikinto vaiko, budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bei jų šeimos narių konsultavimo ir mokymo, atrankos, tarpininkavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba, psichoterapija, intensyvi pagalba, laikino atokvėpio paslaugos, budinčio globotojo vykdomos veiklos kokybės vertinimas, pasirengimo globoti vaikus vertinimas, taip pat ir pakartotinis, pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, patvirtintą VVTAĮT 2018 m. birželio 1 d. VVTAĮT atestuotas asmuo vykdo budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių, asmenų, pageidaujančių teikti laikino atokvėpio paslaugą, bendruomeninių vaikų globos namų ir globos centrų darbuotojų bei asmenų, pageidaujančių dirbti šiose įstaigose, pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpintis), įvaikinti vaikus mokymus pagal GIMK programą. VVTAĮT atestuotas asmuo atlieka pasirengimo tapti budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), įtėviais, šeimynų steigėjais, dalyviais, laikino atokvėpio paslaugų teikėjais vertinimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo mokymų pagal GIMK programą pabaigos parengia išvadą dėl jų pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pateikia ją VVTAĮT įgaliotam teritoriniam skyriui. VVTAĮT atestuotas asmuo bendradarbiauja su VVTAĮT įgaliotu teritoriniu skyriumi, bendruomeniniais vaikų globos namais, vaikų globos namais ir šeimynomis, siekdamas užtikrinti geriausius globojamo (rūpinamo) vaiko interesus - parinkdamas geriausiai juos galintį tenkinti globėją (rūpintoją).

Taip pat skaitykite: Svarbiausi vaikų drabužių aspektai

Budintis globotojas: reikalavimai ir pareigos

Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus. Asmenys, pageidaujantys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą Pagrindinę dalį. Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.

Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis iš karto patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės, galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku. Tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra praėję specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Budintys globotojai yra laikina, tačiau labai svarbi stotelė. Jų dėka sudėtingą laikotarpį vaikas gali išgyventi jaukioje ir saugioje šeimos aplinkoje nepatekdamas į institucinę globą. Budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ar turėti jam priklausantį būstą.

Globėjas (rūpintojas): teisės ir pareigos

Globėjas (rūpintojas) vaiko globėju (rūpintoju) skiriamas Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Globėjas (rūpintojas) globoja (rūpina) vaiką savo gyvenamojoje vietoje, natūralioje šeimos aplinkoje ir įgyvendina Civiliniame kodekse numatytas globėjo (rūpintojo) teises bei pareigas. Globėjas (rūpintojas) gali laikinai prižiūrėti vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) ir laikinoji globa (rūpyba) dar nenustatyta, kol jam globa (rūpyba) bus nustatyta, taip pat kai budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir, esant galimybėms, šeimynos dalyviams reikia suteikti laikiną atokvėpį. Globėjas (rūpintojas) nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6. Globojamų (rūpinamų), prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai ir seserys. Globa šeimoje gali būti organizuojama vaikui, iki jam sueis 21 metai, jei vaikas nuolat mokosi bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo ir aukštosiose mokyklose.

Civilinio proceso kodekso pataisos

Civilinio proceso kodekso pataisomis (XIIP-2868) siūloma aiškiau reglamentuoti bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo klausimus bei užtikrinti, kad šioms byloms teismuose būtų teikiamas prioritetas. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš 2014 m. nagrinėtų bylų dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo 94 bylos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos nuo 6 iki 12 mėnesių, o 20 bylų nagrinėta ilgiau nei 12 mėnesių. Tai reiškia, kad kasmet daugiau nei šimtas vaikų yra priversti laukti, kol jie galės augti jų interesus geriausiai atitinkančioje aplinkoje su įtėviais (tėvais pagal įstatymą) ar nuolatiniais globėjais. Dėl ilgos bylų nagrinėjimo trukmės sunkėja vaiko galimybė patekti į šeimą.

Globos koordinatoriaus funkcijos

Pagalbai budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynų dalyviams, įtėviams (gavus įtėvių prašymą teikti pagalbą) ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams koordinuoti globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu paskiria globos koordinatorių (nurodomos globos koordinatoriaus pareigos, vardas, pavardė bei asmens, kuriam bus teikiamos paslaugos, vardas, pavardė, gimimo data). Globos koordinatorius paskiriamas globos centro vadovo įsakymu per 3 darbo dienas nuo globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties pasirašymo dienos ar nuo globėjo (rūpintojo) paskyrimo dienos, ar nuo šeimynos įsteigimo dienos, ar nuo įtėvių rašytinio prašymo teikti pagalbą gavimo dienos. Globos koordinatorius tvarko kiekvieno budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bylą, kurioje pateikiamas individualus jų poreikių vertinimas, stiprybės ir silpnybės, Planas bei reikalingų paslaugų teikimo eiga (Globos centro tvarkos aprašo 1 priedas). Per 30 kalendorinių dienų nuo prižiūrimo vaiko apgyvendinimo šeimoje dienos kartu su kitais globos centro specialistais organizuoja visų individualių prižiūrimo vaiko sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiųjų ir kitų poreikių įvertinimą, atsižvelgdamas į vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje (pagal tai, kokie galimi vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti, kokios rizikos identifikuotos) ir budinčio globotojo šeimoje, taip pat į socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su vaiko amžiumi, branda, įgūdžiais, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe, santykius su tėvais, emociniais ryšiais susijusiais asmenimis, budinčiu globotoju ir kartu gyvenančiais šeimos nariais, bendraamžiais, bei kitus aspektus, pagal individualių poreikių vertinimo ir pagalbos planą (Globos centro tvarkos aprašo 1 priedas). Analizuojant individualius kiekvienos srities poreikius, turi būti įvertinti prižiūrimo vaiko, budinčio globotojo ir kartu gyvenančių šeimos narių poreikiai, kylantys dėl budinčio globotojo veiklos. Išskiriamos prižiūrimo vaiko, budinčio globotojo ar šeimos narių stiprybės ir silpnybės, padedančios ar trukdančios tenkinti konkretų poreikį. Reguliariai (ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites, intensyvios pagalbos atvejais - ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę) teikia ir (ar) organizuoja individualias konsultacijas budinčiam globotojui ir prižiūrimam vaikui. Palaiko ryšį su budinčiu globotoju ir jo prižiūrimu vaiku tiesiogiai ir (ar) ryšio priemonėmis (skambučiais, el. paštu). Reguliariai organizuoja psichologo konsultacijas budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui. Prižiūrimo vaiko adaptacijos laikotarpiu, laikinai apgyvendinus prižiūrimą vaiką budinčio globotojo šeimoje, nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą) kitoje šeimoje ar pakeitus budintį globotoją, intensyvi psichologo pagalba budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui teikiama 2 savaites iki ir 2 savaites po šių sprendimų, lemiančių šias aplinkybes, įsiteisėjimo. Šiuo laikotarpiu psichologas suteikia po 2-5 papildomas konsultacijas.

Taip pat skaitykite: Vadovo kvalifikacija globos įstaigoje

Rūpyba

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.

Įvaikinimas

Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.

Reikalavimai įtėviams

• Amžius: pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų.
• Sveikata: nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.
• Teistumas: apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
• Vaikai, augantys Jūsų šeimoje: yra asmenybės, poreikių deriniai.
• Gyvenimo sąlygos: GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus.
• Gaunamos pajamos: įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų.
• Vaiko kilmė: viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje. Savo kilmės žinojimas padės vaikui užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.

Laikinas svečiavimasis

Laikinas svečiavimasis - tai pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai su konkrečiu vaiku savaitgaliais, per šventes ar vaiko atostogų metu, fizinio asmens gyvenamojoje vietoje. Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro paskirtas Tarnybos atestuotas asmuo, gavęs BVGN ar GC direktoriaus žodinį ar rašytinį kreipimąsi, susitinka su fiziniu asmeniu, norinčiu priimti vaiką laikinai svečiuotis jo gyvenamojoje vietoje, bei, vadovaudamasis įvertinimo klausimynu, parengia fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis rekomendaciją.

Savitarpio pagalbos grupės

Maloniai kviečiame paslaugų gavėjus jungtis į savitarpio pagalbos grupes - tai grupinė diskusija, skirta dalintis asmenine patirtimi ir jausmais, padėti vieni kitiems suprasti savo galimybes, spręsti iškilusias problemas. Susitikimų metu dalinsimės įvaikinimo patirtimi ir jausmais belaukiant vaiko atėjimo į šeimą. Grupėje didžiausias dėmesys skiriamas dalyvių pasisakymams, dalyvių tarpusavio paramai ir palaikymui. Detalesnė informacija: Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras, Bažnyčios g. 25, Šalčininkai.

tags: #reikalavimai #vaiku #globejams