Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik džiaugsmo, bet ir didelių pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie pokyčiai vyksta moters organizme nėštumo metu, pradedant nuo fizinių nepatogumų ir baigiant smegenų struktūros transformacijomis. Taip pat panagrinėsime, kaip fizinis aktyvumas ir tinkama mityba gali padėti nėščiosioms jaustis geriau.
Fiziniai Pokyčiai ir Nežymūs Ne Patogumai
Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie, deja, ne visada sukelia tik malonius pojūčius. Ne viena besilaukianti mama sutiks, jog nėštumo metu vargina įvairūs fiziniai nepatogumai, netgi skausmas. Keičiantis kūno linijoms kinta ir kūno svorio centras, galintis sukelti galūnių tinimą, nugaros ir sąnarių skausmus.
Intensyvūs Pokyčiai Organizme
Būsimos mamos organizme vyksta intensyvūs pokyčiai: suaktyvėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis, kraujagyslių tinklas ir kraujo tūris, atsiranda „placentinė“ kraujotaka, todėl nėščiosios širdžiai ir kraujagyslių sistemai tenka didesnis krūvis. Taip pat kinta endokrininės sistemos veikla, dėl padidėjusio svorio nėštumo metu bei augančio pilvuko keičiasi moters kūno svorio centras, atsiranda didesnė apkrova sąnariams, stuburui, dėl ko gali prasidėti juosmens ar kojų skausmai, tinti kojos, kurie turi įtakos laikysenai ir eisenai, gali pasireikšti net praeityje buvusios traumos, pavyzdžiui, sąnarių pažeidimai, raiščių ar sausgyslių patempimai / plyšimai. Skausmą gali sukelti ir nepatogi miego poza ar vaisiaus padėtis. Gana dažnas reiškinys yra diastazė (pilvo raumenų išsiskyrimas), kai nėštumo metu atsiskiria tiesieji pilvo raumenys ir suardo pilvo sienos vientisumą.
Kineziterapijos Svarba Nėštumo Metu
Kineziterapeutai stengiasi nėščiosioms padėti įdarbinti visus kūno raumenis, kad padidintų raumenų tonusą. Išskirtinis dėmesys skiriamas pilvo ir dubens raumenims. Tokiu atveju pilvo raumenys, kurie nėštumo metu buvo aktyvūs, po gimdymo greičiau grįžta į buvusį funkcinį lygį. Taigi, kineziterapijos užsiėmimų metu skiriamas dėmesys pilvo raumenų stiprinimui.
Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu
Ilgą laiką sportuoti nėštumo metu buvo nerekomenduojama baiminantis galimų nėštumo komplikacijų. Dabar žinoma, kad tinkamai subalansuotas fizinis aktyvumas nėštumo metu ne tik nekenkia, bet ir yra labai naudingas. Užsiimant fizine veikla palaipsniui stiprinami kūno raumenys, gerėja kraujotaka, mamos vidaus organų bei vaisiaus aprūpinimas deguonimi, didėja raiščių elastingumas. Visa tai padeda sumažinti nugaros, sąnarių skausmus, taip pat daugelį nėščiųjų paskutinį trimestrą varginantį tinimą. Kineziterapijos užsiėmimuose mokoma būsimas mamas ir taisyklingo kvėpavimo technikų, kurios gali padėti palengvinti gimdymą, nes išmokus ritmingai kvėpuoti kūno raumenys ir raiščiai prisipildo daugiau deguonies.
Taip pat skaitykite: Naujagimių ėriukų priežiūra
Teigiamą sporto poveikį moterys jaučia ir po gimdymo. Sustiprėję pilvo ir dubens dugno raumenys padeda greičiau atsistatyti po gimdymo, sumažėja galimai nėštumo ir gimdymo sukelti nepatogumai, pavyzdžiui, hemorojus ar šlapimo nelaikymas. Pradėti sportuoti patariama nuo 2-3 kartų per savaitę po 30 minučių ir palaipsniui ilginti laiką, nepamirštant gydytojo ginekologo pritarimo ir kineziterapeuto priežiūros.
Vandens Užsiėmimai Nėštumo Metu
Nėštumo metu itin rekomenduojama sportuoti vandenyje. Mankšta vandenyje nėštumo metu naudinga dėl kelių priežasčių. Pirma, fizinis aktyvumas vandenyje gerina viso kūno, o nėštumo atveju ir placentos kraujotaką, taigi ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl vandens plūdrumo, mankštinantis vandenyje jaučiama tik apie 10 proc. savo kūno svorio, todėl sumažėja krūvis nugarai, sąnariams. Be to, vandens slėgis veikia kaip masažas, todėl sumažėja tinimai. Galiausiai vanduo turi raminančių, atpalaiduojančių savybių, todėl gerėja emocinė būklė, kuri, žinoma, taip pat labai svarbi besivystančiam vaisiui. Mankšta vandenyje lavina pusiausvyrą, didina raumenų tonusą, stiprina dubens raumenis, gerina medžiagų apykaitą, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, pastebima, kad fizinis aktyvumas vandenyje gerina miego kokybę. Net ir neturint galimybės vandenyje atlikti specialių pratimų, rekomenduojama plaukioti, nes plaukimas taip pat turi teigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi nėštumo metu. Plaukiojant taip pat gerėja medžiagų apykaita, kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų veikla. Vis dėlto pasirinkus mankštas ir atliekant tikslingus pratimus, pasiekiama geresnių rezultatų. Tyrimai rodo, kad sportuojančių mamų vaikai turi mažesnę tikimybę nutukti.
Sportas Pirmuoju Nėštumo Trimestru
Nėštumas - ne liga, todėl jo metu nereikėtų nutraukti mėgstamų veiklų, taip pat ir sporto, jei būsima mama iki nėštumo sportavo ir buvo fiziškai aktyvi. Tačiau bet kokiu atveju dėl fizinės veiklos nėštumo metu reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, o sportuoti atsakingai. Pirmas nėštumo trimestras - tai laikas, kai vaisius įsitvirtina gimdoje, todėl šiuo laikotarpiu reikia elgtis itin atsakingai. Pirmuosius tris nėštumo mėnesius rekomenduojama pasisaugoti ir sumažinti fizinio krūvio intensyvumą. Taip pat šiuo laikotarpiu nepatariama pradėti intensyviai sportuoti toms besilaukiančioms, kurios iki nėštumo nebuvo fiziškai aktyvios. Vis dėlto nei pirmąjį, nei vėlesniais nėštumo trimestrais tikrai nepakenks kvėpavimo ir Kėgelio (dubens dugno raumenų) pratimai.
Kada Nėštumo Metu Sportuoti Nerekomenduojama?
Nors fizinė veikla nėštumo metu yra naudinga, kai kuriais atvejais nuo jos būsimoms mamoms tenka susilaikyti. Fizinė veikla nutraukiama, jei svaigsta galva, atsiranda dusulys - ima trūkti oro, jaučiamas krūtinės veržimas, jei prasideda kraujavimas iš lytinių takų, atsiranda blauzdų (raumenų) tirpimas, taip pat jei susilpnėja vaisiaus judesiai. Sportuoti griežtai nerekomenduojama ir tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, ūmus karščiavimas, atsiranda sunki toksikozė, membranos įtrūkimų. Taip pat jei sportuodama nėščioji jaučia ūmius skausmus nugaros, pilvo srityse, didelį nuovargį ar sutrinka rega, ima dažnai susitraukinėti gimda, nėščioji alpsta ar jaučia silpnumą, atsiranda tachikardija, pykinimas, susilpnėja vaisiaus judesiai, pastebimi staigūs kūno temperatūros pokyčiai. Visais šiais atvejais būtina skubi gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija. Sportuojant nėštumo metu itin svarbu objektyviai įvertinti savo jėgas ir nepersistengti. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mankštintis 150 minučių per savaitę. Vis dėlto nėštumo metu sporto rekomendacijos yra labai individualios, todėl dėl mankštos šiuo laikotarpiu visada geriau pirma pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Atsakingai mankštintis nėštumo metu galima ir namuose, tačiau rekomenduojama tai daryti prižiūrint specialistui. Gydytojas įjungia žalią arba raudoną šviesą sportui, o kineziterapeutas sudaro individualią sporto programą, atsižvelgdamas į nėščiosios fizinę būklę, nėštumo trimestrą ir kitus kūno parametrus.
Smegenų Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumas sukelia ne tik fizinius, bet ir neurologinius pokyčius. Naujausi tyrimai rodo, kad nėštumas gali paveikti moters smegenų struktūrą ir funkciją.
Taip pat skaitykite: Pirmojo gimtadienio rega
Pilkosios Medžiagos Pokyčiai
Tyrimo metu stebėtos 80 moterų, kurios tyrimo pradžioje nebuvo nėščios ir niekada anksčiau neturėjo kūdikio. Tyrimo metu 40 moterų pastojo. Tyrėjai nustatė, kad po gimdymo pastojusios moterys neteko pilkosios medžiagos. Ankstesniame Ispanijoje atliktame nėščių moterų tyrime ta pati tyrėjų grupė nustatė, kad dalyvių smegenyse sumažėjo pilkosios medžiagos kiekis ir kad šis sumažėjimas išliko iki dvejų metų po to, kai moterys pagimdė. Anot autorių, ankstesnio tyrimo išvados pakartojimas dar kartą leidžia manyti, kad šie rezultatai yra patikimi ir pastebimi įvairių šalių žmonėms. Šie duomenys suteikia svarbių įžvalgų apie tapimo motina poveikį žmogaus smegenims ir rodo ryškius smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius.
Numatytasis Režimo Tinklas
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nėščioms moterims pakito smegenų sistema, vadinama numatytojo režimo tinklu, t. y. grupė smegenų sričių, kurios yra aktyviausios, kai žmogus neatlieka konkrečios užduoties.
Mitybos Svarba Nėštumo Metu
Kiekviena pastojusi moteris turėtų žinoti, jog jos gyvensena nėštumo metu turi nenuginčijamą svarbą ne tik nėščiosios savijautai, nėštumo eigai, bet ir vaisiaus vystymuisi. Nėščiosios paros mitybos racione turėtų būti po dalį produktų iš kiekvienos sveikos mitybos piramidės lentynos. Labai svarbu, jog šiuolaikinė moteris, planuojanti nėštumą, suvoktų ir būtų informuojama apie pasirengimo motinystei svarbą.
Folinė Rūgštis
Klinikinių studijų metu įrodyta, jog 400µg (0,4mg) folinės rūgšties vartojimas 4-5 nėštumo savaitę iki 70% apsaugo nuo nervinio vamzdelio formavimosi defektų (t.y. įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), širdies, viršutinės lūpos ir gomurio apsigimimų. Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spin.
Miego Kokybė Nėštumo Metu
Vaikus auginančios ar užauginusios moterys turbūt sutars, kad nėštumas - ypatinga būsena. Dažnai kiek varginanti, reikalaujanti fizinių pastangų. Nėščiosios turi daugiau valandų miegoti ir ilsėtis, tačiau hormoniniai pokyčiai ir nėštumo nepatogumai gali turėti įtakos kokybiškam būsimos mamos poilsiui.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Miego Sutrikimai Trimestrais
Per pirmąjį nėštumo trimestrą moteris gali nubusti naktį dėl dažno šlapinimosi. Tai sukelia nėštumo hormonai, žmogaus chorioninis gonadotropinas, kurie prisideda prie reguliaraus šlapinimosi. Dėl miego trūkumo, dieną juntamas mieguistumas. Antrojo nėštumo trimestro metu miego kokybė kur kas geresnė. O štai kokybiškas miegas viso paskutinio nėštumo trimestrą gali būti tikras iššūkis būsimai mamai. Augantis pilvas gali sukelti nepatogumų. Ima graužti rėmenį, kojas traukia mėšlungis, atsiranda kvėpavimo problemų. Tačiau yra būdų, skatinančių gerą miegą nėštumo metu.
Patarimai Geram Miegui
Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis miego fondas (NMF) nėščiosioms pataria trečio semestro metu vengti gulėti ant nugaros ilgą laiką. Paskutiniuosius tris mėnesius specialistai siūlo miegoti ant kairiojo šono. Norėdamos išvengti rėmens graužimo, turėtų nevalgyti daug aštraus, rūgštaus ar kepto maisto. NMF specialistai taip pat pataria įsigyti specialias „nėščiųjų“ pagalvės ir čiužinius. NMF apklausa parodė, kad 51proc. nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų dienos metu snaudžia bent kartą per savaitę, o 60 proc. teigė lovoje praleidžiančios bendrai dvi ištisas dienas. Taip pat būtina išmokti atsipalaiduoti. Tą padaryti gali padėti specialūs kvėpavimo pratimai, praversiantys ir gimdymo metu. Prieš miegą šilta vonia arba dušas gali išeiti į naudą. Nereikia baimintis, kad gulėjimas vonioje gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą. Tam reikia karšto vandens. Miegas yra svarbus aspektas siekiant pagimdyti sveiką kūdikį.
Akių Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu stebimi akių būklei įtakos turintys hormoniniai, metaboliniai, hematologiniai, kraujagysliniai ir imunologiniai pokyčiai. Akių simptomai išsivysto iki 100 proc. nėščiųjų, kurioms nustatoma preeklampsija ir eklampsija. Nėščiųjų hipertenzinių būklių sukelti akies pokyčiai dažniausiai pasireiškia suprastėjusia rega, susiliejančiu vaizdu, fotopsija, regos lauko iškritimu. Autoriai nurodo, kad būklės gali tęstis iki metų po gimdymo, tačiau dauguma akių pokyčių praeina savaime ir rega visiškai atsikuria. Pasitaiko ir vėlyvųjų komplikacijų, kurios gali išlikti visą gyvenimą. Literatūroje dažniausiai aprašomos būklės yra hipertenzinė retinopatija, tinklainės atšoka, tinklainės kraujagyslių okliuzija bei progresuojanti diabetinė retinopatija. Siekiant įvertinti akių pokyčius hipertenzinės nėštumo būklės metu, atliekami įvairūs tyrimai. Dažniausias tyrimas - oftalmoskopija. Itin svarbus progresuojančių būklių stebėjimas ir savalaikis gydymas. Hipertenzinės nėščiųjų būklės dažnai sukelia arba provokuoja reikšmingus akių pokyčius, dauguma jų yra grįžtami ir intervencijos nereikalingos.
Kiti Svarbūs Aspektai Nėštumo Metu
Vaisiaus Judesių Stebėjimas
Kiekviena nėščioji vaisiaus judesius turi pradėti stebėti nuo 30 nėštumo savaitės. Skaičiuojama kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 minučių. Nėščioji, žinodama, kada jos mažylis būna aktyviausias, turėtų gulėdama ant šono, geriausia kairiojo (tam, kad nėščiosios kraujotaka būtų nesutrikdyta), skaičiuoti, kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 min. Jeigu mažylis tuo metu miega, ji reikėtų išbudinti glostant, švelniai spūstelnant mamytės pilvelį. Jeigu per pusę valandos suskaičiavote ≥5 judesius, pagrindo nerimauti nėra. Skaičiuojamas judesių serijų skaičius per dieną, nedetalizuojant kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 minučių.
Gimdymo Skausmo Malšinimas
Dažniausiai gimdyvei pačiai leidžiama kontroliuoti gimdymo skausmą. Medikamentinio gimdymo skausmo malšimo tikslas - sumažinti gimdyvės skausmą sąrėmių metu, kada veriasi gimdos kaklelis (t.y. I-ojo gimdymo periodo metu). Epidurinė nejautra - šiandiena efektyviausias gimdymo skausmo malšinimo būdas. Tai - neskausminga, bet techniškai atlikti sudėtinga procedūra. Ši nejautra dažniausiai pradedama esant aktyviam gimdymo laikotarpiui, kuomet gimdos kaklelis yra atsivėręs 3-4cm. Procedūros metu, epiduriniame tarpe paliekamas epidurinis kateteris (jis priklijuojamas prie odos) tam, kad esant reikalui pakartotinai suleisti vaistus, šios sudėtingos procedūros nereikėtų atlikti dar kartą. Dažniausiai naudojamas azoto suboksidas (t.y.
Prieš Gimdymą
Moterį, kuriai numatoma nėštumą užbaigti atliekant planinę cezario pjūvio operaciją, dar iš anksto labai svarbu informuoti, jog operacijos išvakarėse turėtų nebevalgyti. Emocinis artimo žmogaus palaikymas - artimo žmogaus buvimas greta gimdyvės. Šiandiena pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja dulų. Taisyklingas kvėpavimas - gilus įkvėpimas per nosį, iškvėpimas pro burną.
Naujagimio Priežiūra Iškart Po Gimdymo
Ji prasideda nuo tada, kada yra perkerpama vikštelė. Virkštelės liekana ties bambos žiedu nuvaloma ir perspaudžiama steriliu spaustuku. Steriliom žirklėm vikštelė nukerpama 1cm atstumu nuo spaustuko. Pirmąsias 2 valandas po gimdymo gimdyvė su naujagimiu yra stebimi gimdykloje. visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams turi būti suleidžiama profilaktinė vienkartinė vitamino K dozė (tai yra atliekama dar būnant gimdykoje) ir pirmoji hepatito B vakcina (per pirmąją parą). prieš išvykstant į namus, naujagimiams yra atliekamas klausos otoakustinis tyrimas bei akių dugno raudonojo reflekso tyrimas.
Gimdos Involiucija Po Gimdymo
Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama.
Lochijos
Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis - t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra. Po 3 - 4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaičius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4 - 5 savaitėm po gimdymo.
Kiaušidžių Funkcijos Atsistatymas
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo.