Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi ypatingai rūpintis savo sveikata ir mityba, nes tai tiesiogiai veikia ne tik jos, bet ir būsimo kūdikio gerovę. Tarp daugybės mitybos rekomendacijų, kefyras, tradicinis fermentuotas pieno produktas, dažnai minimas dėl savo galimos naudos nėštumo metu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime kefyro naudą ir pateiksime išsamias mitybos gaires nėščioms moterims.
Kas yra kefyras?
Nuo seno manoma, kad kefyras atkuria žarnyno mikroflorą po vaistų vartojimo, šalina šlakus iš organizmo, gerina virškinimą, stiprina imunitetą, normalizuoja medžiagų apykaitą ir padeda išsaugoti gražias kūno linijas. Taip yra dėl gyvo kefyro grybo raugo - unikalaus mikroorganizmų derinio, kuriame gausu naudingųjų bakterijų ir mielių, poveikio. Be to, kefyre yra vitamino A, visų B grupės vitaminų, kalio, kalcio, fosforo, jodo, geležies ir kitų naudingų medžiagų.
Legendos byloja, kad kefyras pradėtas gaminti Kaukazo tautose dar pranašo Mahomedo laikais. Tačiau ilgą laiką šio „šventojo gėrimo“ receptas buvo laikomas didžiulėje paslaptyje. Tik XX amžiaus pradžioje Rusijos gydytojų draugijos iniciatyva ši paslaptis buvo atskleista, iš Kaukazo buvo parvežti kefyro grybo pavyzdžiai ir nuo 1909 metų kefyras pradėtas gaminti masiniu būdu. Pradžioje šio gėrimo užtekdavo tik sunkiausiems ligoniams, tačiau palaipsniui gamybos apimtys augo, ir šiandien juo gali mėgautis visi.
Visais laikais kefyro grybo auginimas buvo pati sudėtingiausia ir subtiliausia kefyro gamybos proceso dalis, nes tai reikalauja daug patirties, žinių ir kruopštumo. Todėl nenuostabu, kad, siekiant supaprastinti ir atpiginti kefyro gamybą, kai kurie gamintojai gyvą kefyro grybo raugą pakeitė sausais pramoniniais raugais. Ir nors toks „kefyras“ oficialiai vis tiek laikomas kefyru, savo savybėmis jis neprilygsta klasikiniam. Vienas iš žinomiausių klasikiniu būdu gaminamų kefyrų yra „Dvaro“ kefyras. Jį gaminant naudojamas originalus gyvas kefyro grybo raugas, kurį AB ‚Pieno žvaigždės“ savo laboratorijoje saugoja ir puoselėja daugiau kaip 30 metų. Viename grame „Dvaro“ kefyro yra ne mažiau nei 1х107 vnt. kefyro grybelio kultūrų, kurios rūgdamos atiduoda energiją ir suteikia gaminiui gyvybę. Štai kodėl sakoma, kad toks kefyras yra „gyvas“ ir naudingas organizmui. Būtina pažymėti, kad su kefyro grybo raugu pagamintas „Dvaro“ kefyras pasižymi itin geru klasikiniu skoniu, yra šiek tiek aštrokas, gaivinantis, tirštos konsistencijos, todėl jį noriai geria ir vaikai, ir suaugusieji.
Kefyras - mums gana įprastas produktas, tačiau keliantis nemažai diskusijų. Ar jis sveikiau už pieną? Kas turėtų jį gerti, o kam jo geriau atsisakyti? Didžiausias rūgštaus pieno produktų privalumas - juose yra naudingųjų pieno rūgšties bakterijų, panašių į tas, kurios gyvena žmogaus skrandyje. Jos svarbios virškinimui. Apsauga nuo vėžio. Imuniteto apsauga. Jeigu kefyrą vartosite reguliariai, pagerinsite leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) darbą. Padeda nuo pagirių. Iškrovos dienos, kuomet geriamas tik kefyras, padeda numesti svorio ir pagražinti kūno linijas. Airijos ir Kanados mokslininkų atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad šis gėrimas pasižymi raminamuoju poveikiu. Kefyras turi mažiau kalorijų nei jogurtas. 100 g jogurto yra maždaug 68 kcal, o 100 g kefyro - 59 kcal. Be to, pastebėtina ir tai, kad liesas kefyras nėra naudingesnis už riebų. Jų cheminė sudėtis yra beveik vienoda: pieno bakterijų ir B grupės vitaminų liesame produkte yra tiek pat, kiek ir riebiame. Kefyras mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tai - puikus desertas.
Taip pat skaitykite: Ar kiaušinių ir kefyro dieta jums tinkama?
Kai „sustreikuoja“ virškinimo sistema, skubame į vaistinę ieškoti brangių papildų. Užkietėjus viduriams, karštligiškai dairomės stebuklingo recepto, kuris padėtų. Daugeliu atvejų tiktų kefyras, apie kurio naudingąsias savybes mes kartais pamirštame. Naudingosios kefyro savybės žinomos jau labai seniai. Iki šių dienų mitybos specialistai bei gydytojai sutaria, kad kefyras yra vienas naudingiausių pieno produktų, kurį gerti sveika dėl daugelio priežasčių. Kefyras reguliuoja žarnyno sistemos darbą. Jis naudingas vaikams, kurie neseniai sirgo žarnyno infekcijomis. Kefyras padeda sureguliuoti ir atstatyti pažeistą žarnyno mikroflorą. Kefyras yra „gyvas“ produktas, turintis „gerųjų“ bakterijų. Pastarosios saugo žarnyną nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi. Šis efektas pastebimas reguliariai geriant kefyrą. Kefyras naudingas ir tada, kai dėl ligos yra skirti antibiotikai. Jis slopina antibiotikų neigiamą poveikį gerosioms žarnyno bakterijoms. Kefyras aprūpina organizmą svarbiomis medžiagomis, tokiomis kaip vitaminai, mikroelementai, peptidai, aminorūgštys. Kefyras - puiki profilaktikos priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Kefyras kraujyje mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Kefyre esančios medžiagos stiprina imunitetą, taip pat sumažina alergijų sukeltų reakcijų žalą. Yra atlikta tyrimų, kad geriant kefyrą, apskritai mažėja rizika susirgti alerginėmis ligomis. Kefyras - baltymų ir kalcio šaltinis, o pastarieji būtini vaiko augimui, kaulų sistemos tvirtumui. Beje, kalcis iš kefyro yra pasisavinamas daug lengviau, negu iš pieno. Jeigu piene esančios medžiagos per valandą įsisavinamos maždaug 32 procentus, tai kefyre esančios naudingosios medžiagos per tą patį laiką įsisavinamos beveik 100 procentų.
Kefyro nauda nėštumo metu
Nėštumo metu kefyras gali būti ypač naudingas dėl šių priežasčių:
- Virškinimo gerinimas: Nėštumo metu dažnai pasitaiko virškinimo problemų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Kefyre esantys probiotikai padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir palengvinti šias problemas.
- Imuniteto stiprinimas: Kefyre esančios naudingosios bakterijos stiprina imuninę sistemą, padedančią apsisaugoti nuo infekcijų, kurios nėštumo metu gali būti ypač pavojingos.
- Kalcio šaltinis: Kalcis yra būtinas vaisiaus kaulų ir dantų vystymuisi. Kefyras yra puikus kalcio šaltinis, kuris lengvai pasisavinamas.
- Vitaminų ir mineralų šaltinis: Kefyre yra įvairių vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminą A, B grupės vitaminus, kalį, fosforą, jodą ir geležį, kurie yra svarbūs nėščiosios ir vaisiaus sveikatai.
- Alergijų rizikos mažinimas: Tyrimai rodo, kad reguliarus kefyro vartojimas gali sumažinti alerginių ligų riziką.
Subalansuota mityba nėštumo metu
Laukiantis kūdikio - vienas gražiausių, bet kartu ir atsakingiausių periodų moters gyvenime. Šiuo metu itin svarbu atsižvelgti į savo mitybos įpročius, nes jie daro tiesioginę įtaką ne tik jūsų, bet ir jūsų kūdikio sveikatai. Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl „valgyti už du“ tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio papildomai tereikia 200-300 kcal per dieną. Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama kūdikį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai nėštumo metu turėtų prisidėti maždaug 11-15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus. Tačiau priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis. Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų ir vengti eksperimentų su egzotiškais ar neįprastais maisto produktais. Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai - ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą.
- Energijos poreikis: Daugelis moterų nėštumo pradžioje susiduria su mitu „valgyti už du”. Pirmąjį nėštumo trimestrą papildomų kalorijų dažniausiai nereikia - jūsų įprastinio maisto kiekio pakanka. Antrajame trimestre rekomenduojama papildomai suvartoti apie 340 kalorijų per dieną, o trečiajame - apie 450 kalorijų.
- Svorio kontrolė: Optimalus svorio prieaugis per visą nėštumo periodą moterims, kurių KMI (kūno masės indeksas) yra normalus (18,5-24,9), turėtų būti apie 11,5-16 kg. Svorio kontrolė nėštumo laikotarpiu svarbi, tačiau nederėtų dėl to jausti įtampos.
- Dažnas valgymas: Rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis - 3 pagrindiniai valgymai ir 2-3 užkandžiai padės palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir išvengti pykinimo, ypač pirmame trimestre.
- Įvairus maistas: Svarbu pasirinkti įvairų maistą - skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai suteiks platų spektrą antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų. Vegetarėms ir veganėms nėščiosioms ypač rekomenduojama konsultuotis su dietologu ar gydytoju dėl individualių poreikių.
Svarbiausi maisto produktai nėščiosios racione:
- Pieno produktai: Pieno produktai turi daug kalcio, o dėl jo trūkumo ima gesti dantys. Be to, šis mineralas reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė. Kalcio yra ir lapinėse, ir kitose daržovėse, žuvyje. Tačiau nėštumo metu patartina vartoti tik raugintus pieno produktus be dirbtinių priedų, dažų, skonio stipriklių ir cukraus.
- Grūdiniai produktai: Grūdinės kultūros (įvairios kruopos, visagrūdžių miltų gaminiai) - raciono pagrindas. Pilno grūdo duona, makaronai, ryžiai, grikiai, avižos. Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų. Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą.
- Daržovės ir vaisiai: Daržovės ir vaisiai (pageidautina kuo daugiau šviežių) kartu su grūdais sudaro raciono pagrindą. Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent 5 porcijas įvairių spalvų daržovių ir vaisių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui.
- Baltymai: Liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos. Kad vaikas augtų ir vystytųsi sveikas, būsima mama turi gauti užtektinai baltymų, kurie yra labai svarbūs audinių ir organų formavimuisi. Todėl nėštumo metu reikia valgyti mėsą, ypač svarbi jautiena. Žinoma, kokybiška paukštiena: vištiena, kalakutiena; taip pat triušiena, turėtų būti nėščiosios racione. Kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat galima valgyti, tačiau negaminkite iš jos šašlyko. Mėsoje yra audinių atsinaujinimui ir sveikam augimui svarbaus cinko, o jo stokojant gresia priešlaikinis gimdymas.
- Žuvis: Nėštumo metu rekomenduojama suvalgyti apie 400 g žuvies per savaitę. Tik verčiau vengti didelės jūrinės žuvies, nes joje būna gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų sankaupų. Nėščiosioms patariama vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės, galima suvalgyti lašišos, šamo, menkės. Svarbios ne tik žuvų rūšys, bet ir tinkamas paruošimas (žuvį gaminkite garuose, troškinkite). Žuvis vertinga dėl vitamino D, kuris būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui, jo reikia ląstelių dauginimuisi, taip pat mamos kaulams ir imunitetui. Per savaitę nėščiajai rekomenduojama suvalgyti iki 340 g žuvies ir kitų jūrų produktų. Rinkitės vandenyne, o ne Baltijos jūroje sugautą žuvį. Geriausias pasirinkimas: menkės, jūrinės lydekos, atlantinės skumbrės, silkės, lašišos, upėtakiai, ešeriai, sardinės, krevetės, kalmarai. Tuną rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę, geriausia rinktis dryžuotąjį. Dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos patariama vengti stambių plėšrių žuvų: karališkųjų skumbrių, ryklių, buriažuvių, kardžuvių, cigarinių ešerių, didžiaakių tunų. Saugi alternatyva žuviai - vartoti mažas žuvis (sardinės, ančiuviai), lašišą ar upėtakį, kuriuose gyvsidabrio koncentracija mažesnė.
- Riebalai: Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių.
- Vaisiai ir uogos: Vaisiai turi daug fruktozės, būtinos padidėjusiems būsimos mamytės energijos poreikiams, tačiau juos valgykite saikingai. Geriausia valgyti šviežius nesaldžius vaisius: kivius, obuolius, slyvas; vyšnias, šilauoges ir kitus vaisius bei uogas. Derėtų atsižvelgti į sezoniškumą, o alergiškoms moterims vaisius vartoti atsargiai. Pastarųjų stenkitės valgyti kiekvieną dieną ir įvairių: šilauogių, mėlynių, braškių, juodųjų serbentų. Patartina rinktis šviežias arba šaldytas, ne uogienę ir ne kompotą. Uogos užtikrina reikiamą vitaminų ir antioksidantų kiekį, kuris reikalingas imunitetui stiprinti.
- Riešutai: Riešutai turi magnio, kuris reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandžiams ir padeda greitai numalšinti alkį. Jei nesate alergiškos, riešutai labai naudingi. Prieš vartodamos, pasitarkite su savo gydytoju. 6 graikiniai riešutai, suvalgyti kasdien nėštumo metu, padidina šansą, kad vaikas mokysis universitete. Migdolai turi daug kalcio, kasdien patartina suvalgyti 12 vienetų per naktį pamirkytų migdolų. Pistacijos naudingos dėl magnio ir vitamino A, tik reikėtų valgyti nesūdytas. Paprastieji lazdyno riešutai naudingi dėl magnio, kalcio, B grupės vitaminų ir geležies. Bertoletijų riešutai unikalūs ne tik dėl magnio ir kalcio, bet ypač naudingi dėl seleno, pasižymi priešuždegiminiu, reguliuojančiu cukraus kiekį kraujyje efektu, tereikia 2 vienetų per dieną.
- Popietinis užkandis: Natūralus jogurtas su šviežiomis uogomis (150 kcal).
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Tam tikrų mineralinių medžiagų ir vitaminų poreikis nėštumo metu gerokai padidėja. Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikros, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat - kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms. Besilaukiančioms dvynių moterims taip pat prireikia papildomų vitaminų ir mineralų. Jokių vitaminų be gydytojo rekomendacijos!
- Folio rūgštis (vitaminas B9): būtina nervinio vamzdelio defektų prevencijai. Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Folio rūgštis (folacinas, vit. B 9) gerina ląstelių, tuo pačiu metu ir kraujo gamybą. Ji būtina vaisiaus audiniams susidaryti, saugo jį nuo apsigimimų. Pavyzdžiui, nervinio vamzdelio formavimosi ydų: smegenų vystymosi sutrikimų, įskilo stuburo ir gomurio. Taip pat gali padėti išvengti šleivapėdystės, anencefalijos (besmegenystės), kraujagyslių pažeidimų, per mažo svorio ir kt. Ši rūgštis būtina ir pačiai mamai, nes saugo nuo megaloblastinės anemijos, kraujavimo trečiajame nėštumo trečdalyje. Būtų puiku, jei 2-3 mėn. prieš pastodama kiekviena moteris vartotų folio rūgšties papildų. Jeigu nesuspėjote to padaryti, sužinojusi, kad laukiatės, turėtumėte 3 mėn. kasdien vartoti folio rūgšties (iki 12 nėštumo savaitės). Lietuvos vaistinėse folio rūgšties galima rasti įvairių tablečių, būtinai pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku prieš įsigydami. Šalutinis folio rūgšties poveikis nėra įrodytas.
- Geležis: padeda išvengti anemijos ir užtikrina deguonies pernešimą. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Dėl jos trūkumo išsivysto mažakraujystė. Antrajame ir trečiajame trimestre geležies reikia 30 mg per dieną. Jos yra mėsoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, grikiuose, mėlynėse, žemuogėse ir kt. Geriausiai organizmo paimama iš gyvulinės kilmės produktų. Jeigu trūksta geležies, jos papildų turi parinkti gydytojas pagal geležies stygiaus laipsnį.
- Vitaminas D: svarbus kalcio įsisavinimui ir vaisiaus kaulų vystymuisi. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Labai svarbus kaulams. Perteklius sutrikdo mineralų apykaitą, skatina kalcį kauptis audiniuose, negrįžtamus inkstų ir širdies kraujagyslių pažeidimus. Galima apsinuodyti vartojant jau 45 mkg per dieną. Rekomenduojama paros dozė - 5 mkg.
- Kalcis: būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi. Sudaro kaulų pagrindą. Per nėštumą jo reikia 1000-1200 mg per dieną. Daug yra pieno produktuose: piene, kefyre, rūgpienyje, grietinėje, varškėje, sūryje. Yra ir lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje (lašišoje, sardinėse). Kad jo pakaktų, per dieną reikėtų išgerti 2-3 puodelius pieno arba kefyro arba suvalgyti 2 indelius jogurto, valgyti žuvies, salotų, brokolių.
- Jodas: reikalingas skydliaukės hormonų gamybai ir vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms patartina naudoti tik joduotą druską, o ne kitokios rūšies (pvz., Himalajų). Lietuvos gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl esame priskiriami deficitiniam regionui. Reikėtų žinoti, kad jodas yra lakus, todėl ilgiau nesandariame inde pastovėjusioje druskoje jo koncentracija gali būti gerokai sumažėjusi. Taigi, druską reiktų pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir laikyti sandariai. Jodo poreikis daugumai moterų yra didesnis nei gaunamas su maistu, tačiau ne tik jodo trūkumas, bet ir didelės dozės yra žalingos.
- Omega-3 riebalų rūgštys: svarbios vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Nevartojant pakankamai žuvies ir mažai būna saulėje (ypač šaltuoju metų laiku) rekomenduotina vartoti žuvų taukus, vitaminą D.
- Vitaminas B12: ypač svarbus vegetarėms ir veganėms; dalyvauja nervų sistemos formavimesi.
- Magnis ir cinkas: Apie 60-70 proc. magnio sankaupų yra kauluose. Magnio yra kakavoje, riešutuose, jūrų gėrybėse, grūduose, pupose, žirniuose, žaliose lapinėse daržovėse. Dienos norma - 350 mg. Kai šio mineralo pakanka, gimdos raumens tonusas geras. Magnis saugo nuo nėštumo komplikacijų. Jei šių produktų kasdien nevalgote, nusipirkite maisto papildų su magniu - tai ypač svarbu antrojoje nėštumo pusėje. Cinkas būtinas audiniams atsinaujinti, kad vaisius augtų sveikas. Jo gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūrų produktuose. Reikia 15 mg per dieną. Cinko trūkumas gali sukelti priešlaikį gimdymą.
- Vitaminas A: Svarbus odai, kaulams, placentai formuotis bei mamos ir kūdikio regai. Šio vitamino daugiausiai gauname su kepenėlėmis, žuvų kepenėlėmis, pienu, morkomis, pomidorais, špinatais ir kitais žalumynais. Normą viršyti pavojinga, nes gali įvykti savaiminis persileidimas, atsirasti vaisiaus vystymosi trūkumų. Šio vitamino, gauto iš maisto produktų, perdozuoti praktiškai neįmanoma. Tačiau tai lengva padaryti vartojant maisto papildus.
- Vitaminas E: Gauname vartodami augalinį aliejų, saulėgrąžų sėklas, įvairius grūdus, kruopas. Vitaminas E veikia kaip biologinis antioksidantas, dalyvauja vykstant visų ląstelių apykaitai, stiprina imunitetą, padeda atsinaujinti audiniams. Paros dozė - 10 mg.
- Vitaminas C: Slopina uždegimines reakcijas, stiprina imunitetą. Jo gausu vaisiuose ir daržovėse, ypač brokoliuose, kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse. Nėščiosios paros dozė - 70 mg. Nuo jo neapsinuodysi, tačiau perteklius (ypač sintetinio) nerekomenduojamas, nes inkstuose gali susidaryti akmenų.
- B grupės vitaminai: Kiekvienas jų labai svarbus. B1 daugiausiai yra grūduose, įvairiose sėklose, daržovėse, kiaulienoje. Paros dozė - 1,4 mg. B2 gausu kalakutienoje, žuvyje, piene, brokoliuose, špinatuose. Paros dozė - 1,4 mg. B6 rekomenduojamas didesnis kiekis - 1,9 mg. Jo gausu mėsoje, kiaušiniuose, riešutuose. Be galo svarbūs BC, arba folatai. Jeigu jų trūksta, vaisiui gali vystytis nervų sistemos trūkumai, kūdikis gali gimti mažesnio svorio. Rekomenduojamas kiekis - 600 mg per dieną. Idealu, jeigu 3 mėn. prieš pastodamas moteris šio vitamino gautų 400 mg per dieną. Folatų gausu kepenėlėse, grybuose, žaliose lapinėse daržovėse, juodoje duonoje, apelsinuose, greipfrutuose, pupose, lęšiuose. Vitamino B12 paros norma - 2,2 mg. Jo yra gyvulinės kilmės produktuose.
- Polivitaminai: Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
- Magnis: Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
- Vitaminas C: Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
#
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai