Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, ne visos permainos yra malonios. Viena iš dažnesnių problemų, su kuria susiduria būsimosios mamos, yra sąnarių skausmas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas rankų sąnarių skausmo priežastis nėštumo metu, simptomus ir ką daryti, kad palengvintumėte savo būklę.
Galimos rankų sąnarių skausmo priežastys nėštumo metu
Prižasčių, dėl ko atsiranda rankų sąnarių skausmai, gali būti daug. Dažniausiai sąnarius pradeda skaudėti be konkrečios aiškiai išreikštos priežasties, tiesiog dėl begalės mažesnių ir didesnių pokyčių, atsiradusių organizme. Tokiu atveju priežastį išaiškinti ir pašalinti vargu ar pavyks, belieka kovoti tik su pasekmėmis.
Svarbu atsiminti, kad rankų sąnarių skausmas kartais gali atsirasti dėl problemų, kurios nėra pačio skaudančio sąnario problema. Pavyzdžiui, vyresniame amžiuje žmones dažniausiai kamuojanti rankų sąnarių problema - plaštakos ir riešo skausmas, tinimas ir pasikeitusi forma. Dažniausiai šią problemą sukelia reumatoidinis artritas. Ir nors skausmas jaučiamas būtent pirštuose ir rieše, šio rankų sąnario priežastis yra visai ne rankoje.
Be to, rankų sąnarių skausmus taip pat pakankamai dažnai sukelia kraujotakos problemos, įskaitant krūtinės anginą, krūtinės atvaros sindromą, gilioji venų trombozė. Pastaroji dažniausiai sukelia kojų skausmą, tačiau klaidingai manoma, kad ji negali sukelti ir rankų sąnarių skausmo. Krūtinės anginos atveju skausmas gali būti jaučiamas kairėje, o kartais net ir dešinėje rankoje.
Taip pat vidaus organų sutrikimai gali kelti rankos sąnarių skausmą (ypač peties). Pavyzdžiui kepenys gali atspindėti skausmą į dešinį petį. Blužnis - į kairį.
Taip pat skaitykite: Idėjos rankų darbo atvirukams
Štai keletas kitų galimų priežasčių:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padidėjęs relaksino hormono kiekis atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, ruošiant kūną gimdymui. Tai gali sukelti sąnarių nestabilumą ir skausmą.
- Svorio padidėjimas: Papildomas svoris apkrauna sąnarius, ypač kelius, klubus ir pėdas.
- Skysčių susilaikymas: Dėl hormoninių pokyčių organizme kaupiasi skysčiai, kurie gali spausti nervus ir sukelti sąnarių skausmą.
- Magnio trūkumas: Mėšlungio tipo dažniausiai kojų pirštų skausmai atsiranda dėl magnio trūkumo. Rečiau skausmo atsiradimo priežastimi gali būti ir kalcio trūkumas.
Riešo kanalo sindromas
Nėščioms moterims riešo kanalo sindromas pasitaiko dažniau. Pasikartojantys, monotoniški delno, riešo, pirštų judesiai (ypač dažnas riešo lankstymas) padidina riešo kanalo sindromo riziką. Jis dažnesnis dirbantiems kompiuteriu, prie surinkimo/ gamybinių ir pan.
Rizikos faktoriai:
- Darbo specifika.
- Antsvoris. Riešo kanalo sindromas yra dažnesnis tarp antsvorį turinčių žmonių.
- Genetika. Riešo kanalo sindromas dažnesnis moterims. Egzistuoja paveldėjimo faktorius, t.y.
- Traumos.
Simptomai:
- Keturių pirštų (visų, išskyrus mažylį) tirpimas.
- Pavargus, ilgai dirbant sunkų darbą skausmas, deginimas, dilgčiojimas ir kt.
Kitos galimos skausmo priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu moteris gali patirti įvairių skausmų, kurių priežastys gali būti susijusios su nėštumu arba su kitomis sveikatos problemomis.
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Tai gali sukelti elektrolitų disbalansą, dehidrataciją ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
- Preeklampsija: Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.
- Negimdinis nėštumas: (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.).
Kaip palengvinti sąnarių skausmą nėštumo metu
Nors rankų sąnarių skausmas nėštumo metu yra nemalonus, yra keletas būdų, kaip galite sau padėti:
- Laikykitės taisyklingos laikysenos: Stenkitės stovėti ir sėdėti tiesiai, kad sumažintumėte apkrovą sąnariams.
- Darykite mankštą: Reguliari mankšta, ypač plaukimas, vaikščiojimas ir nėščiųjų joga, stiprina raumenis ir gerina sąnarių lankstumą.
- Naudokite įtvarus: Jei skauda riešus, naudokite specialius įtvarus, kurie palaiko sąnarius ir sumažina skausmą.
- Šilti ir šalti kompresai: Skausmui malšinti galite naudoti šiltus arba šaltus kompresus. Šiluma atpalaiduoja raumenis, o šaltis mažina uždegimą.
- Masažas: Švelnus masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą sąnariuose.
- Mityba: Valgykite sveiką maistą, kuriame gausu kalcio, magnio ir kitų svarbių mineralų. Gliukozamino, choindroitino, MSM turinčių preparatų, pavyzdžiui SUPERFLEX-3 (būna tiek tabletemis, tiek ir kremo pavidalu), už gliukozaminą 60proc efektyvesnis yra mikrolaktino turintis, pavyzdžiui ARTHROLACTIN. O iš natūralių produktų galima naudoti aguklės aliejaus ar ryklio kremzlių preparatus.
- Veiklos pobūdis: Venkite veiklos, kur tenka labai dažnai kartoti tą patį judesį.
- Darbo kompiuteriu poza: Dirbant kompiuteriu pareguliuokite kėdės aukštį taip, kad rankos nuo alkūnių iki pirštų būtų viename aukštyje.
- Miegojimo poza: Jeigu naktį pajuntate skausmą, iškart pakeiskite gulėjimo pozą. Stenkitės negulėti ant rankos, po ja pasidėkite pagalvę ar dvi.
- Mankšta.
- Riešų įtvarai.
- Vaistai.
Jei skausmas stiprus ir nepraeina, kreipkitės į gydytoją. Jis gali rekomenduoti saugius vaistus nuo skausmo arba kitas gydymo priemones.
Taip pat skaitykite: Margučių tradicijos Ukrainoje
Kaip išvengti riešo kanalo sindromo
Išvengti riešo kanalo sindromo ne visuomet pavyksta, tačiau reikėtų vengti jį provokuojančių veiksnių (ypač jeigu esate rizikos grupėje).
Kada kreiptis į gydytoją
Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei:
- Skausmas staiga sustiprėja.
- Sąnarys patinsta, parausta ir tampa karštas.
- Atsiranda kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, nuovargis ar odos bėrimas.
- Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Kiti skausmai nėštumo metu ir kaip su jais kovoti
Nėštumui artėjant į pabaigą, dažną moterį vargina įvairūs skausmai, atrodo, kad maudžia visą kūną. Nėštumas yra didelis iššūkis moters organizmui.
- Nugaros skausmas. Dauguma nėščiųjų antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu skundžiasi nugaros skausmais.
- Pilvo skausmas, maudimas.
- Kojų skausmai. Kojas nėštumo metu gali skaudėti, mausti, deginti, niežėti dėl nuovargio, venų varikozės, mėšlungio, neramių kojų sindromo ir kt.
- Dantenų jautrumas, kraujavimas. Veikiant hormonams moters kūne padaugėja kraujo, taip pat ir burnos audiniuose.
Jeigu pavyksta atpažinti konkrečias kūno skausmo priežastis, galėsite jį tikslingai numalšinti arba sumažinti. Pavyzdžiui, jeigu tempia, skauda pilvą, nes kaupiasi dujos, reikėtų pareguliuoti mitybą, valgyti nedidelėmis porcijomis.
Kaip palengvinti skausmą:
- Judėkite. Daugelį nėštumo metu kylančių negalavimų padeda išspręsti judėjimas. Bet nepersistenkite.
- Ilsėkitės. Kita vertus, svarbu klausyti kūno siunčiamų signalų ir leisti sau pailsėti, prigulti bent kelioms minutėms. Nepriklausomai nuo to, ką skauda - nugarą, pilvą ar kelius, niekas nepadeda geriau nei trumpas poilsis gulint ant kairiojo šono, pakišus po pilvu megztinį, rankšluostį ar pagalvėlę.
- Kaitaliokite sėdėjimo ir gulėjimo pozas. Nėštumui einant į pabaigą pajusite, kad ilgesnis buvimas toje pačioje padėtyje labai vargina, kelia skausmą.
- Atramai naudokite pagalves. Pagalves panaudokite kūrybiškiau: ne tik lovoje, bet ir sėdėdama ant sofos, automobilyje ir net darbo kėdėje.
- Imkitės malonios veiklos. Jums mieli hobiai ar kiti laiko leidimo būdai prablaško, atitolina mintis nuo negalavimų, pagerina psichologinę būklę.
- Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
Raumenų skausmas
Raumenų skausmas - tai labai dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Tai, ko gero, vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus ir kineziterapeutus. Raumenų skausmas gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai pažeidžiami būna kaklo, pečių, nugaros, klubų ir kojų raumenys. Skausmas gali būti bukas, maudžiantis, deginantis, pulsuojantis ar spazmuojantis.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei tirpsta rankos po gimdymo?
Skausmas gali būti:
- Ūminis - trunkantis iki 6 savaičių.
- Lėtinis - trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius.
Norėdami veiksmingai gydyti ir užkirsti kelią raumenų skausmui, pirmiausia turime nustatyti jo priežastis. Raumenų skausmas be aiškios priežasties pacientams dažnai sukelia nemažą nerimą ir sutrikdo jų įprastą, kasdienį gyvenimą. Skausmas yra generalizuotas, t.y.
Jei pasireiškia bent keli iš šių požymių, rekomenduojama kreiptis į gydytoją:
- Nuolatinis raumenų skausmas.
- Nervinis raumenų skausmas.
- Migruojantis raumenų skausmas.
- Rankų raumenų skausmas.
- Kojų raumenų skausmas.
- Kaklo raumenų skausmas.
- Krūtinės raumenų skausmas.
- Pilvo raumenų skausmas nėštumo metu.
- Tarpšonkaulinių raumenų skausmas.
- Žandikaulio raumenų skausmas.
- Šlaunų raumenų skausmas.
- Sėdmenų raumenų skausmas.
- Dubens raumenų skausmas.
- Raumenų skausmas po gripo.
- Raumenų skausmas po sporto.
- Raumenų skausmas ir silpnumas.
Raumenų ir sąnarių skausmas dažnai yra tarpusavyje susiję. Gydant raumenų ir sąnarių skausmą, svarbu taikyti kompleksinį požiūrį. Rekomenduojama reguliariai mankštintis, kad būtų palaikomas raumenų tonusas ir sąnarių lankstumas. Be to, svarbu valdyti uždegimą organizme. Tam galima naudoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip ibuprofenas ar naproksenas.
Apibendrinant galima teigti, kad raumenų skausmo gydymas ir prevencija reikalauja holistinio požiūrio, apimančio tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą ir, jei reikia, medikamentinį gydymą. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir laiku kreiptis į gydytoją, jei skausmas išlieka ar stiprėja.
Klubų skausmas nėštumo metu
Nėštumas yra nuostabus laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, ne visi šie pokyčiai yra malonūs. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nepatogumų - kaulų pokyčiai, ypač klubų srityje, sukeliantys skausmą ir diskomfortą.
Klubų skausmas nėštumo metu: priežastys ir palengvinimo būdai
Klubų skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, paveikiantis daugelį būsimų mamų. Nors diskomfortas gali būti lengvas ir praeinantis, kartais jis gali tapti varginantis ir trukdyti kasdienei veiklai. Svarbu suprasti, kad kiekvienos moters patirtis yra individuali, todėl tai, kas tinka vienai, nebūtinai padės kitai. Visada pasikonsultuokite su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl individualaus gydymo plano.
Hormoniniai pokyčiai
Nėštumo metu organizmas išskiria hormoną relaksiną, kuris atsipalaiduoja raiščius ir sąnarius, ypač dubens srityje. Šis procesas palengvina kūdikio judėjimą gimdymo metu. Tačiau relaksino poveikis nėra ribojamas tik dubens sritimi, jis gali paveikti ir kitus sąnarius, įskaitant klubus, todėl jie tampa labiau pažeidžiami ir linkę į skausmą. Dėl padidėjusio lankstumo ir nestabilumo klubų sąnariai gali reaguoti skausmu į įprastą veiklą.
Svorio padidėjimas
Nėštumo metu moters svoris natūraliai didėja. Papildomas svoris apkrauna klubų sąnarius, raumenis ir raiščius. Tai ypač aktualu paskutiniais nėštumo mėnesiais, kai svoris didėja sparčiausiai. Padidėjusi apkrova gali sukelti uždegimą, skausmą ir diskomfortą klubuose.
Kūno laikysenos pokyčiai
Augantis pilvas keičia moters kūno svorio centrą, todėl ji instinktyviai keičia laikyseną, kad išlaikytų pusiausvyrą. Dažnai tai reiškia, kad atsilošiama atgal, o tai apkrauna apatinę nugaros dalį ir klubus. Neteisinga laikysena gali sukelti raumenų įtampą ir skausmą klubų srityje.
Sėdimojo nervo užspaudimas (išialgija)
Sėdimasis nervas yra ilgiausias ir storiausias nervas žmogaus kūne, einantis nuo apatinės nugaros dalies per sėdmenis į kojas. Nėštumo metu auganti gimda gali spausti sėdimąjį nervą, sukeldama išialgiją. Išialgija pasireiškia aštriu, deginančiu skausmu, kuris plinta žemyn koja, kartais siekia pėdą. Skausmas gali būti jaučiamas ir klubų srityje.
Dubens sąnarių disfunkcija (simfizitas)
Simfizitas yra būklė, kai dubens sąnarys, jungiantis kairę ir dešinę dubens kaulo dalis, tampa pernelyg lankstus arba nestabilus. Tai sukelia skausmą dubens srityje, kuris gali plisti į klubus, kirkšnį ir šlaunis. Simfizitas dažnai pasireiškia nėštumo pabaigoje, kai relaksino koncentracija yra didžiausia. Simfiziopatija lengva forma sukelia nemažai nepatogumų vaikštant ar būnant namuose, tačiau dažniausiai yra nekenksmingas mamai ir kūdikiui. Moteriai simfizitas gali būti diagnozuotas antroje nėštumo pusėje. Šis terminas reiškia gaktos sąnario kaulų ir raiščių aparato patologiją - kaulų atsiskyrimą. Paprastai sąvarža turėtų būti nejudanti, nepriklausomai nuo nėštumo buvimo ir jo laiko. Tačiau kai kuriais atvejais gaktos srities kaulai pasislenka, traukiamos sausgyslės, gali atsirasti edema. Ar ši būklė pavojinga būsimai mamai ar kūdikiui - nuspręsti gali tik gydytojas įvertinęs būklę.
Raumenų disbalansas
Nėštumo metu raumenų disbalansas aplink klubus ir dubenį gali prisidėti prie skausmo. Pavyzdžiui, silpni pilvo raumenys gali padidinti apkrovą nugaros ir klubų raumenims. Įtempti klubo lenkiamieji raumenys taip pat gali sukelti diskomfortą ir skausmą klubų srityje.
Ankstesnės traumos ar būklės
Moterys, kurios prieš nėštumą patyrė klubų traumas arba turi tokių būklių kaip artritas, yra labiau linkusios į klubų skausmą nėštumo metu. Nėštumo metu vykstantys fiziologiniai pokyčiai gali paaštrinti jau esamas problemas.
Kaip palengvinti klubų skausmą nėštumo metu
Yra keletas būdų, kaip palengvinti klubų skausmą nėštumo metu. Svarbu išbandyti skirtingus metodus ir nustatyti, kurie geriausiai tinka jums.
- Poilsis ir laikysenos koregavimas: Svarbu reguliariai ilsėtis ir vengti ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo vienoje padėtyje. Jei dirbate sėdimą darbą, darykite pertraukas kas 30 minučių, kad atsistotumėte ir pasivaikščiotumėte. Sėdėdami naudokite pagalvę nugarai paremti. Miegokite ant šono su pagalve tarp kelių, kad sumažintumėte spaudimą klubams.
- Tempimo ir stiprinimo pratimai: Švelnūs tempimo ir stiprinimo pratimai gali padėti sumažinti klubų skausmą.
- Fizinė terapija: Fizioterapeutas gali padėti jums sukurti individualų pratimų planą, kuris atitiktų jūsų poreikius. Jis taip pat gali naudoti įvairius metodus, tokius kaip masažas, ultragarsas ir elektrinė stimuliacija, kad sumažintų skausmą ir pagerintų judrumą.
- Šiluma ir šaltis: Šilumos ir šalčio terapija gali padėti sumažinti klubų skausmą. Šiluma padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti įtampą, o šaltis padeda sumažinti uždegimą ir skausmą. Galite naudoti šiltą vonią, šildomą pagalvėlę arba ledo paketą.
- Masažas: Masažas gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti skausmą klubų srityje. Galite paprašyti partnerio arba profesionalaus masažuotojo atlikti masažą. Svarbu įspėti masažuotoją, kad esate nėščia, kad jis galėtų naudoti saugius ir tinkamus metodus.
- Akupunktūra: Akupunktūra yra tradicinė kinų medicina, kurios metu į tam tikrus kūno taškus įterpiami ploni adatos. Kai kurie tyrimai rodo, kad akupunktūra gali būti veiksminga mažinant skausmą, įskaitant klubų skausmą nėštumo metu. Prieš išbandydami akupunktūrą, pasitarkite su savo gydytoju.
- Nėštumo diržas: Nėštumo diržas gali padėti palaikyti pilvą ir sumažinti spaudimą klubams ir nugarai. Diržas taip pat gali padėti pagerinti laikyseną ir sumažinti raumenų įtampą.
- Vaistai nuo skausmo: Jei skausmas yra stiprus ir nepraeina po kitų metodų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo. Nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau prieš vartojant bet kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju. Venkite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą.
- Ergonomiškas darbas: Jei dirbate sėdimą darbą, pasirūpinkite, kad jūsų darbo vieta būtų ergonomiška. Tai reiškia, kad kėdė turėtų būti patogi ir tinkamai palaikyti nugarą, o kompiuterio ekranas turėtų būti akių lygyje. Reguliariai darykite pertraukas, kad atsistotumėte ir pasivaikščiotumėte.
- Atsargumas atliekant kasdienius veiksmus: Būkite atsargūs atliekant kasdienius veiksmus, tokius kaip kėlimas, lenkimasis ir sukimas. Stenkitės išlaikyti tiesią nugarą ir lenkitės nuo kelių, o ne nuo juosmens. Venkite kelti sunkius daiktus.
Kada kreiptis į gydytoją
Daugeliu atveju klubų skausmas nėštumo metu yra normalus reiškinys, kuris praeina po gimdymo. Tačiau kreipkitės į gydytoją, jei:
- Skausmas yra stiprus ir nepraeina po poilsio ir kitų priemonių.
- Skausmas plinta į koją arba pėdą.
- Jaučiate tirpimą arba dilgčiojimą kojoje arba pėdoje.
- Skausmas trukdo jums miegoti arba atlikti kasdienius veiksmus.
- Pastebėjote patinimą arba paraudimą klubo srityje.
- Turite karščiavimą.
Šie simptomai gali rodyti rimtesnę būklę, kurią reikia gydyti.
Kiti kaulų ir sąnarių pokyčiai nėštumo metu
Be klubų skausmo, nėštumo metu gali pasireikšti ir kitų kaulų bei sąnarių pokyčių:
- Nugaros skausmas: Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų.
- Dubens skausmas: Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą.
- Traskėjimas sąnariuose: Kai kurios moterys nėštumo metu jaučia traskėjimą sąnariuose, ypač apsiverčiant lovoje ar vaikštant. Tai gali būti susiję su relaksino poveikiu ir sąnarių nestabilumu.
- Pėdų pokyčiai: Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma.
Bendri patarimai, kaip susidoroti su kaulų ir sąnarių skausmais nėštumo metu
- Laikykitės sveikos mitybos: Užtikrinkite, kad gautumėte pakankamai kalcio, vitamino D ir kitų svarbių maistinių medžiagų, reikalingų kaulų ir sąnarių sveikatai.
- Būkite fiziškai aktyvūs: Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali padėti sustiprinti raumenis ir sumažinti sąnarių skausmą.
- Avėkite patogią avalynę: Venkite aukštakulnių ir kitos nepatogios avalynės, kuri gali padidinti spaudimą sąnariams.
- Naudokite atramas: Jei reikia, naudokite specialias atramas, tokias kaip nėštumo diržas ar ortopediniai įdėklai į batus, kad sumažintumėte spaudimą sąnariams.
- Kreipkitės į specialistus: Jei skausmas yra stiprus ir trukdo kasdienei veiklai, kreipkitės į gydytoją arba fizioterapeutą, kad gautumėte individualų gydymo planą.
Nėštumo metu vykstantys pokyčiai moters organizme
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria įvairius požymius, įskaitant:
- Virškinimo sutrikimai: Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
- Pykinimas ir vėmimas: Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių.
- Venų išsiplėtimas: Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
- Pėdų tinimas: Nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius, todėl dažniausiai tinsta pėdos.
- Hemorojus: Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų.
- Dantenų kraujavimas: Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
- Odos pokyčiai: Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų.
- Mėšlungis: Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis.
- Dažnas šlapinimasis: Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
- Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę.
- Strijos: Strijos yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų.
- Makšties išskyros: Nėštumo metu dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
- Padidėjęs nuovargis: Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Mitybos svarba nėštumo metu
Moters mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Energijos poreikis nėštumo metu išauga apie 12 proc. Svarbu užtikrinti pakankamą baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekį. Taip pat svarbu vartoti pakankamai geležies, kalcio, jodo, magnio, folio rūgšties ir vitamino D.
Reikėtų vengti alkoholio, didelių kofeino kiekių, žuvies su dideliu gyvsidabrio kiekiu, termiškai neapdoroto maisto ir didelio druskos kiekio.
#