Vaikų pyktis yra dažna problema, dėl kurios tėvai kreipiasi į psichologus. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl vaikai pyksta, kaip atpažinti pykčio požymius, ir pateiksime patarimų, kaip padėti vaikams valdyti savo emocijas.
Įvadas
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais. Tėvams dažnai dėl to būna neramu, jie nežino kaip reaguoti į vaiko pyktį ar agresiją, kiek leisti vaikui reikšti savo emocijas, o kada jau stabdyti.
Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinkančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Nenormalu būna tada, kai suaugęs žmogus pradeda pildyti visus vaiko norus, kad tik šis neverktų, nerėktų, nekeltų isterijų.
Svarbu atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai. Taigi vaikams reikia leisti pykti ir mokinti tą pykti išlieti tinkamais būdais.
Vaiko Emocinė Raida ir Pyktis
Vaiko vystymuisi būdingi keli pagrindiniai emocinės raidos etapai. Vaikų emocinis ugdymas - yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai. Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti pyktį nėštumo metu?
Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą. Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.
Vaikų Pyktis ir Jo Valdymas
Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų. Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.
Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekanda, o sako: ,,Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme. Sunerimti reikia tada, jei vaikas savo agresija nukreipia į save (pvz.: raunasi plaukus, tranko galvą į sieną), jei vaiko fizinė agresija tęsiasi ir sulaukus penkerių metų, jei vaikas kankina gyvūnus ir jei vaikas piktas būna didžiąją dienos dalį be paaiškinamos priežasties.
Kaip Padėti Vaikui Suvaldyti Emocijas
- Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: Modeluokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
- Rodykite pavyzdį: Parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
- Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: Padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
Taip, visiškai normalu, kad vaiko nuotaika dažnai keičiasi, o emocinės reakcijos yra intensyvios, ypač ankstyvoje vaikystėje. Šiuo laikotarpiu gebėjimas reguliuoti emocijas vis dar ugdomas, vaikai mokosi jas suvokti ir išreikšti savo jausmus žodžiais. Empatijos ir emocinio intelekto ugdymas yra labai svarbus vaiko vystymosi aspektas.
Kaip Mokyti Vaikus Pykčio Valdymo
Būkite Pavyzdžiu
Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni, t.y. kai pykstate nerėkite ant vaikų, nes jie savo pykčio metu nukopijuos Jūsų elgesį ir supykę rėks ar trankys durimis.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams dėl pykčio priepuolių
Reaguokite Ramiai
Vaiko pykčio metu reikia irgi elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėti. Svarbu suprasti vaiko pykčio funkciją. Vaikui pyktis yra „sunki“ emocija ir jei suaugęs žmogus į ją sureaguoja audringai vaikui išbūti savo emocijose yra dar sunkiau. Jei labai sunku susitvardyti, kai vaikas isterikuoja, stipriai pyksta ar kitaip veda Jus iš kantrybės, naudinga padaryti išminties pauzę:
- Suskaičiuoti iki 10; atbuline tvarka; iš 100 atiminėti po 7;
- Pajudėkite, pasirąžykite;
- Įkvėpkite ir iškvėpkite;
- Pažiūrėkite į veidrodį ir nusišypsokite;
- Užsidarykite vienas;
- Atsigerkite vandens;
- Įsivaizduokite šalia gerą draugą ar autoritetą;
- Ženkite atgal;
- Pasakyti sau stabdančių žodžių.
Bendraukite Ramiai
Įpykęs vaikas negirdi, ką Jūs norite jam pasakyti ar pamokyti, vaiko pykčio metu reikia jį tik raminti, o auklėti tada, kai vaikas yra ramus. Jei pykčio metu su vaiku velsitės į diskusijas tik paaštrinsite situaciją.
Mokykite Išreikšti Emocijas Žodžiais
Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“. Jei vaikas sunkiai kalba, mokinkite jį kalbėti, kreipkitės pagalbos pas logopedą, nes vaiko pyktis ir kalba yra labai susiję dalykai. Kai vaikas negali pasakyti ko jis nori, kaip jaučiasi, jam kyla didžiulis pyktis.
Naudokite Vizualizacijas
Naudokite vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti. Keletas vizaulizacijų pavyzdžių:
- Bombos vizualizacija. Paaiškinkite vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba. Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidėlių, kurių vienas yra raudonas. Jei nori bombą jis gali nupiešti. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui. Vėliau, tik pajutę jį apimant pykčiui, pasiūlome nukirpti raudoną bombos laidelį, primindami neigiamas pasekmes: ,,Būtų gerai, kad nukirptum bombos laidelį, kitaip tavęs laukia bausmė. Tikrai būtų gaila.“ Vaikas įgyja aiškią veiksmingą priemonę kontroliuoti savo pykčiui.
- Įsivaizduok, kad pyktis tai tavyje gyvenantis drakonas/pykčio debesėlis, o tu esi riteris, kuris turi stebuklingų ginklų su tuo drakonu kovoti. Kai supyksti užsimerk ir įsivaduok, kaip riteris nugali drakoną.
- Įsivaizduok savo pyktį, kaip didžiulį sniego ritinį ir kai supyksti po truputėli mintyse tą sniego gniūžulą ištirpink iki mažytės sniego gniūžtės.
Atpažinkite Kūno Pojūčius
Mokinti atpažinti kūno pojūčius, kai vaikas pyksta. Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokinti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais. Jei pastebite, kad vaikas pradeda pykti, perspėkite jį, kad greitai nebegalės suvaldyti savo emocijų ir pasiūlykite kaip jas tinkamai išreikšti.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos įstaigų paslaugų kokybė
Leiskite Išreikšti Emocijas Tinkamai
Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo. Kai supyksti gali suspausti tvirtai kumščius ir palaikyti arba gali supykęs patrepsėti, nupiešti ir suplėšyti savo pyktį…“.
Venkite Neteisingų Frazes
Kai vaikas pyksta, stenkitės nevartoti tokių pasakymų: ,,Nesinervuok“; ,,Neturėtum pykti“; ,,Nesielk kaip mažas vaikas“; ,,Nesijaudink, viskas bus gerai“.
Ką Daryti, Kai Vaikas Pyksta: Praktiniai Patarimai Tėvams
Vienas galingiausių įrankių, kurį mums paliko stoikas Epiktetas, yra „dviejų rankenų“ taisyklė. Pirmoji rankena (už kurios nepakelsite): Jūs fokusuojatės į patį melo faktą, į tai, kad Jūsų negerbia, į tai, kad „auginate melagį“. Ši rankena sunki, ji kelia pyktį, nusivylimą ir norą bausti. Antroji rankena (už kurios galima pakelti): Jūs fokusuojatės į tai, kad jis yra Jūsų sūnus, kad jis galbūt bijojo Jūsų reakcijos, kad jis dar tik mokosi atsakomybės. Ši rankena leidžia situaciją paimti su atjauta ir ramybe. Kiekvieną dieną Jums bus pateikta šimtai situacijų - nuo išpiltos arbatos iki blogų pažymių. Kurį „rankeną“ griebsite? Lengvąją (reaktyvią) ar teisingąją (proaktyvią)?
Dažnai pyktis namuose kyla visai ne dėl to, ką padarė vaikai. Jis kyla dėl to, kas įvyko darbe. Lyderystės treneris Randallas Stutmanas, dirbantis su Volstryto vadovais, pabrėžia vieną svarbiausią lyderio namuose savybę - gebėjimą daryti greitus perėjimus (angl. fast transitions). Jūs atliekate daugybę vaidmenų: darbuotojo, vadovo, draugo, tėvo. Negalite leisti, kad bloga diena biure paverstų Jus blogu tėčiu namuose.
Praktiniai Patarimai Pykčio Valdymui Šeimoje
- Prieš įžengdami į namus, padarykite pauzę. Pasėdėkite automobilyje dvi minutes. Giliai pakvėpuokite. Klausykitės muzikos. Vizualizuokite, kaip paliekate darbo problemas už durų.
- Praplėskite tarpą tarp stimulo ir reakcijos. Stimulas (vaikas rėkia) -> Reakcija (mes rėkiame atgal). Mūsų tikslas - praplėsti tą tarpą. Sustokite. Giliai įkvėpkite. Palaukite. Seneka sakė: „Delsimas yra geriausias vaistas nuo pykčio“. Pyktis yra impulsyvus; jis reikalauja veiksmo čia ir dabar.
- Užduokite klausimą. Ši pauzė leidžia Jums pereiti nuo instinktyvios reakcijos prie sąmoningo atsako. Galbūt vaikui reikia ne Jūsų pamokslo, o apkabinimo? Galbūt jis alkanas? Galbūt Jūs alkanas?
- Būkite mandagūs su savo šeima. Yra keistas fenomenas: mes dažnai esame mandagesni su visiškai svetimais žmonėmis nei su savo šeima. Parduotuvėje kantriai laukiame eilėje, darbe šypsomės įkyriems klientams, bet namuose pratrūkstame dėl menkiausios smulkmenos. Tai artumo (proximities) problema. Mes jaučiamės saugūs namuose, todėl nusiimame kaukes ir leidžiame sau „atsipalaiduoti“ - deja, dažnai tai reiškia ir savitvardos praradimą.
- Prisiminkite, kad jūsų vaikai yra geri žmonės. Kai kitą kartą norėsite aprėkti vaiką už išpiltą pieną, priminkite sau: tai geras vaikas, kuris padarė klaidą. Ar rėkimas padės pienui sugrįžti į stiklinę? Ne. Vaikai turi teisę elgtis vaikiškai - jie dar tik mokosi valdyti savo emocijas, jų smegenys dar vystosi. Jūs tokios privilegijos nebeturite. Jūs esate suaugęs vyras.
- Prisiimkite atsakomybę už savo emocijas. Tai nereiškia, kad turite būti robotas be jausmų. Tai reiškia, kad turite prisiimti atsakomybę už savo emocijas. Jei visgi pratrūkote (o tai pasitaikys visiems), Jūsų pareiga - atsiprašyti. Ne „atsiprašau, kad rėkiau, bet tu mane išvedei“, o tiesiog „Atsiprašau, kad rėkiau. Aš nesusivaldžiau, ir tai buvo mano klaida.
Žaidimai, Padedantys Pažinti ir Valdyti Emocijas
„Emocijų veidukai“ (nuo 2 m.). Padarykite ar atsispausdinkite skirtingas emocijas vaizduojančius veidukus (liūdnas, linksmas, piktas, nustebęs, išsigandęs). Paprašykite vaiko:
- Parinkti veiduką pagal tai, kaip jis jaučiasi.
- Sukurti istoriją: „Ką veikia šis veidukas? Kodėl jis toks?“
- Suvaidinti pasirinktą emociją veidrodžio pagalba.
„Emocijų termometras“ (nuo 4 m.). Piešinyje ar lentoje pavaizduokite termometrą nuo 1 iki 5. 1 - visiškai ramu, 5 - labai pikta / labai liūdna. Kai vaikas išgyvena stiprią emociją, paprašykite parodyti, kur jis dabar „yra“. Tada kartu sugalvokite, ką galima daryti, kad „nusileistų“ laipteliu žemyn (giliai kvėpuoti, nueiti į ramybės kampelį, apkabinti meškiuką).
„Stebuklingas kvėpavimas“ (nuo 3 m.). Paverskite kvėpavimo praktiką žaidimu! Pvz.:
- Gėlės kvėpavimas - „Įkvėpkime gėlės kvapą… Iškvėpkime švelnų vėjelį…“
- Žvakės pūtimas - „Užpūskim žvakę lėtai, bet nesunaikinkim liepsnelės.“
„Emocijų dienoraštis“ (nuo 5-6 m.). Kartu su vaiku vakare peržvelkite dieną ir piešiniu ar simboliu (veiduku, spalva) pažymėkite:
- Kaip jautėsi?
- Kas džiugino?
- Kas liūdino?
- Ko norėtų rytoj?
„Ką daro emocijos?“ - vaidmenų žaidimas (nuo 4 m.). Žaiskite situacijas: „Tomas gavo dovaną - kaip jis jaučiasi?“, „Elzė netyčia išpylė pieną - ką jaučia?“, „Kas padėtų Elzei pasijusti geriau?“ Leiskite vaikui kurti, vaidinti ir ieškoti sprendimų.
Atminkite
- Svarbu leisti visoms emocijoms egzistuoti, ne tik „geroms“. Nelaimingi, pavargę ar pikti jausmai yra normalūs. Svarbu parodyti, kaip su jais elgtis tinkamai.
- Kurkite „ramybės kampelį“. Tai ne bausmės vieta, o vieta, kur vaikas gali atsitraukti, kai jam sunku - su mylimu žaislu, knyga ar pagalvėle. Ramybė turi būti saugi, ne griežta.
- Pagirkite ne tik už elgesį, bet ir už savęs pažinimą. „Man patiko, kaip tu pasakei, kad liūdna."