Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama psichikos sutrikimų turinčių asmenų globos įstaigų situacija Lietuvoje. Aptariami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šios įstaigos, vykdomos reformos ir ateities perspektyvos. Daugiausia dėmesio skiriama institucinės globos pertvarkai, pereinant prie bendruomeninių paslaugų, bei finansavimo klausimams. Psichikos sveikata yra daugialypis fenomenas, kuris apima emocinę, psichologinę ir socialinę asmens gerovę. Ji lemia, kaip mes jaučiamės, galvojame ir elgiamės. Geros psichikos sveikatos užtikrinimas padeda įveikti stresą, bendrauti su kitais ir priimti sprendimus.
Psichikos Sutrikimai: Visuomenės Iššūkis
Psichikos ligos egzistavo visais žmonijos gyvavimo laikotarpiais. Jos paplitusios visame pasaulyje, tarp skirtingų rasių, lyčių, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Daugybė atliktų tyrimų psichikos sveikatos srityje patvirtina, kad pasaulyje apie trečdalis žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu susiduria su psichikos sutrikimais. Tokie asmenys ir jų šeimos dažnai patiria įvairiausius iššūkius - visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities - tenka išmokti gyventi ir prisitaikyti esamoje situacijoje, mokytis iš naujo atrasti stiprybės šaltinius, neprarasti motyvacijos ištikus kriziniams atvejams. Labai svarbu, kad susidūrus su sudėtingesniu gyvenimo laikotarpiu asmenys, patiriantys elgesio ir psichikos sutrikimus, neliktų vieni, o šeimos gautų reikalingų žinių, palaikymą šiame kelyje. Šiuolaikinio globalaus pasaulio situacija rodo, jog asmenų, patiriančių elgesio ir psichikos sutrikimus vis daugėja. Kaip rodo daugybė atliktų tyrimų bei darbo praktika socialinėje srityje, bendradarbiaujanti su medicinos srities specialistais, psichikos ir elgesio sutrikimą turintis asmuo patiria iššūkių savarankiškai įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, stresą, realizuoti savo gebėjimus mokytis, produktyviai dirbti, taip įsiliejant į įprastą visuomenės gyvenimą, išbūti harmonijoje su patiriamais iššūkiais ir siekti gerinti gyvenimo kokybę. Dėl vykstančių fizinių ir emocinių svyravimų, asmeniui tampa sunkiau priimti net ir menkiausius sprendimus ar atlikti, atrodytų, paprasčiausius kasdienius dalykus (pvz. pavalgyti, tinkamai apsirengti, naudotis buitiniais prietaisais ir pan.), taip pat kyla iššūkių jo socialiniam gyvenimui - tampa sudėtinga kurti santykius, savarankiškai formuoti gyvenimą, krenta jo gyvenimo kokybės lygis.
Didelis indėlis įtraukiant asmenį į visuomenę tenka pačiai visuomenei. Nepaisant šalies mastu dedamų pastangų gerinti sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vis dar susiduriama su psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių asmenų stigmatizacija. Negatyvus požiūris bei nepagarbus elgesys šių asmenų atžvilgiu užkerta jiems kelią į visapusišką socialinę integraciją, adaptaciją ir pojūtį būti bendruomenės dalimi. Kuo labiau reflektuojame iškylančius iššūkius asmenims, patiriantiems psichikos ir elgesio sutrikimus, tuo labiau galime mokytis priimti ir suprasti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kitokie, o jų elgesys nesuprantamas. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis - nuo 2024 m. Psichikos sveikatos plane (Comprehensive Mental Health action Plan) 2013-2030 m., iškeltuose tiksluose numatyta - užtikrinti asmeniui visapusišką, integruotą ir atsakingą sveikatos ir socialinę priežiūrą, vietos bendruomenės lygmeniu. Bendruomenės turėtų žinoti, jog psichikos ir elgesio sutrikimai būna skirtingų sunkumų. Lengvą ir vidutinį sutrikimą turintys asmenys gali lengviau adaptuotis ir integruotis į aplinką, tačiau sunkų sutrikimą turintis asmuo yra visiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčio asmens. Neretai šeimos, prižiūrinčios sutrikimus turinčius asmenis, kreipiasi į socialines institucijas gauti kompleksinę pagalbą, kad galėtų tęsti įprastą gyvenimą - eiti į darbą, rūpintis kitais šeimoje esančiais asmenimis, o sutrikimus patiriantis asmuo gautų visapusišką specialistų priežiūrą bei įgytų įgūdžių funkcionuoti visuomenės gyvenime.
Institucinės Globos Iššūkiai ir Kritika
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, institucinė globa susiduria su iššūkiais. Vienas iš jų - neigiama aplinka, kurioje žmogaus būklė negerėja. Pavyzdžiui, instituciniuose globos namuose sūnaus būklė jau daugelį metų anaiptol negerėja: vaikiną dažnai ištinka priepuoliai. „Netinka jam tas skyrius - žmogus su depresija guli šalia, kiti pusiau tokie. Galimybių studijos autoriai kritikavo tai, kad vyriausybė nesinaudoja nevyriausybinių organizacijų (NVO) įdirbiu naujo tipo lanksčioms paslaugoms kurti, trūksta socialinių darbuotojų ir specialistų provincijoje. Nepaisant šių išvadų, bendradarbiavimas su NVO praėjusiu ES paramos laikotarpiu lėšų nesulaukė. Socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia pernai gyveno 646 asmenys. Ko labiausiai trūksta žmonėms su negalia ir jų šeimoms, bent jau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galėjo sužinoti iš savo užsakytos „Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studijos“. Studijos autorių skaičiavimais, išsamiai reformai prireiktų apie 28,5 mln. eurų per visą ES paramos laikotarpį. Sekti, kaip įgyvendinamos galimybių studijoje ir kitur pateiktos rekomendacijos, būtų buvę galima panaudojant beveik 145 tūkst. eurų ES lėšų ir 25,6 tūkst. eurų valstybės lėšų biudžetą, skirtą vertinimui ir stebėsenai. Be to, kokybiškas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas ir stebėsena materializavosi kaip patalpų remontas, biuro įrangos, baldų, kompiuterių ir transporto priemonės įsigijimas.
ES Parama ir Jos Panaudojimas
Atlikus skaičiavimus pagal Finansų ministerijos tinklalapyje esparama.lt pateiktus duomenis, su psichikos sveikata susijusioms veikloms išleista apie 60 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), besirūpinančios socialine globa, sektoriuje projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavo apie 20 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą globos namams. Atsakydami į užklausą, SADM specialistai aiškino, kad tai reikalinga padėti stacionarams „pasirengti socialinės globos įstaigų licencijavimui“. Tokia tendencija - ne vien Lietuvoje. Praėjusių metų gegužę ES ombudsmenė Emily O'Reilly ėmėsi specialaus tyrimo dėl struktūrinės paramos naudojimo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos neatitinkančioms veikloms. Lietuvoje atsiskaitymo už ES paramą sistema reikalauja nurodyti, kiek naudos gavėjų yra žmonės su negalia, bet neskaido pagal negalios rūšis. Paramos vertinimas rodo, kad tokie rodikliai neskatina prisiimti rizikos dirbti su nuo darbo rinkos itin nutolusiais asmenimis, tokiais kaip globos įstaigų gyventojai. Pastarųjų skaičius veiksmų programos planuose siekė 390 tūkst., o, jei remsimės projektų planais, rodiklį planuota netgi gerokai viršyti - suteikti naudos 457,7 tūkst. žmonių su negalia. I.Bakanienė skundžiasi, kad pagal esamą reabilitacijos tvarką, net su psichikos ar proto negalią turinčiais vaikais dirbančioms įstaigoms privaloma teikti šiems vaikams nereikalingas paslaugas, tokias kaip magneto terapija, įsigyti jiems neaktualius įrengimus.
Taip pat skaitykite: Motinystės psichikos ligų simptomai
Deinstitucionalizacijos Planas ir Jo Įgyvendinimas
Pasak Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto, kad išvengtų klaidų ateityje, valstybės turėtų sukurti deinstitucionalizacijos planus. Lietuva tokį turi - tai Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planas. 2014 m. paskelbus institucinės globos pertvarką, juos pradėta iš globos institucijų perkėlinėti į bendruomeninius namus, kur globotinių skaičius siekia iki 10 žmonių. Valstybės biudžeto lėšomis jau įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys bei 84 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena 490 vaikų. Oficialiai skelbiama, kad 2014 m. pradėta institucinė globos namų pertvarka skirta pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų dviem grupėms - neįgaliesiems, turintiems proto ar psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams. Galutinis pertvarkos tikslas - kad šalyje neliktų globos namų.
Naujų Globotinių Nepriėmimas ir Pertvarkos Etapai
Pertvarkos pradžioje atrodęs neįgyvendinamas siekis panaikinti visus valdiškus globos namus dabar jau nekelia abejonių. Kaip tai bus padaryta? Ogi paprastai - nepriimant naujų globotinių. Jau nuo 2019 metų sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas gali patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa negalės būti naujai pradedama teikti vaikų socialinės globos namuose. Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nepriimti naujų darbingo amžiaus neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius. Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų darbingo amžiaus asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Bendruomeninių Paslaugų Plėtra ir NVO Vaidmuo
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis skatinama įvairiapusišką bendruomeninių paslaugų plėtrą, neįgaliųjų teisinę savišvietą, užtikriname bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizaciją ir kompetencijų kėlimą. Vykdome visuomenės informavimo kampanijas, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą. Siekiame glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus pažinimą, organizuojame bendras sociokultūrines veiklas su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatiname savanorystę. Š. m. birželio mėn. baigiamas įgyvendinti vienerius metus trukęs projektas „Lietuvos psichikos sveikatos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veikla srityje koalicijos pagrindu“, bendrai finansuotas Lietuvos Respublikos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų pagal subsidijų schemą „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“.
Socialinis Darbas su Psichikos Sutrikimų Turinčiais Asmenimis
Socialinis darbas su tokiu paslaugų gavėju yra interdisciplininis - apimantis labai daug sudėtingų, iš pirmo žvilgsnio, nematomų sričių ir funkcijų. Dirbant su sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiu paslaugų gavėju, tenka nemažai gilintis į jo socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Labai svarbu suvokti kad, kiekvienas asmuo - paslaugų gavėjas - jį supančią aplinką supranta savaip, per sensorinių pojūčių sistemos įvairovę. Paprastai šie pojūčiai formuojasi savaime dar ankstyvoje vaikystėje, per stebėjimo, mokymosi, žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, paslaugų gavėjas paprastai siekia arba vengia tam tikrų sensorinių potyrių, todėl stebint keistą jo elgesį socialinis darbuotojas susipažįsta su jo situacija ir sensorinės integracijos sistema. Reikia suprasti, jog tokiais atvejais neurologinė sistema sutrikusi, nes žymiai jautriau reaguoja į tam tikrus dirgiklius (pvz. garsi muzika, aštrus kvapas, vidiniai pojūčiai ir pan.), kurie iššaukia asmens keistą, kartais aplinkinius gąsdinanti elgesį. Įsivaizduokite kad einate miško taku, mėgaujatės paukščių čiulbėjimu, jums ramu, jaučiate malonumą ir staiga (nors iš tikrųjų niekas aplinkoje nepakito) paukščių čiulbesys pasidaro toks garsus, spiegiantis, kad negalite susikaupti, oda pašiurpsta, kyla panika, atsiranda baimės jausmas, jums norisi rėkti, bėgti, slėptis, ką nors stumti ir/ar pulti, norisi nutildyti esamus mums įprastus garsus, siekiant nusiraminti - taip jaučiasi žmogus, kurio viena iš sensorinių sistemų - klausos sensorinė sistema sutrikusi. Tokio paslaugų gavėjo nerimo lygis gali pakilti labai aukštai, net sukilti panika, viskas gali vykti labai staigiai arba palaipsniui. Paslaugų gavėjas dėl vykstančių procesų organizme bei staigiai padidėjusio streso lygio iki itin stipraus, neretai nesuvokia savo emocijų ir negeba nurimti, išspręsti situacijos savarankiškai. Labai svarbus bendradarbiavimas su paslaugų gavėjo artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas galima pasiekti labai gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Čia gelbėja socialinio darbuotojo kolegos - individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą Individualų pasaugų gavėjo socialinės globos planą. Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato jų socialinius įgūdžius, padeda palaikyti paslaugų gavėjo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti paslaugų gavėjo stipriąsias asmenybės puses ir jas kaip įrankį įgalinti padedant, kiek įmanoma, pačiam įveikti sunkumus ir iššūkius, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi, net jei tas ramybės jausmas trunka pvz. tik dieną ar tris valandas - tai didžiulis paties asmens ir komandos pasiekimas.
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio surikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių su negalią patiriančiais paslaugų gavėjais, sudaro Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą. Įgyvendinant šį individualų, pagal asmens poreikius sudarytą planą, taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai, pvz. socialinės istorijos metodas, bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, miško terapijos metodas (metodas teigiamai veikia paslaugų gavėjo fizinę ir psichinę būseną, padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką), socialinių dirbtuvių metodas (darbinių įgūdžių stiprinimas, ugdymas), finansinio raštingumo metodas, atvejų aptarimų metodas, savęs pažinimo metodas, poilsio metodas, motyvacinės sistemos metodas (būdų ir priemonių rinkinys, skirtas skatinti ir palaikyti vidinį arba išorinį paslaugų gavėjo motyvavimą), tvarumo metodas (skirtas užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį stabilumą, siekiant efektyviai naudoti turimus išteklius), aplinkos pažinimo metodas (skirtas geriau pažinti ir suprasti aplinką per tiesioginį tyrinėjimą, stebėjimą bei praktinę patirtį), lytiškumo ugdymo metodas (metodas padeda paslaugų gavėjams jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir daryti atsakingus sprendimus/veiksmus dėl seksualinės veiklos), intermodalinis meno terapijos metodas (socialinis darbuotojas taiko įvairias meno terapijos technikas, kad padėtų paslaugų gavėjams spręsti emocines problemas ir / arbas lavinti/ugdyti darbinius įgūdžius), bendruomeniškumo metodas (socialinis darbuotojas skatina paslaugų gavėjus dalyvauti bendruomenės veikloje, kad jie jaustųsi labiau integruoti ir galėtų gauti daugiau palaikymo), advokacijos/vadybininko metodas (socialinis darbuotojas atstovauja paslaugų gavėjams ir padeda jiems ginti savo teises, siekiant užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas), saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas (būdas valdyti pavojingas situacijas, kai reikia užtikrinti paslaugų gavėjo saugumą ir išvengti fizinio ar emocinio pakenkimo tiek sau, tiek aplinkiniams) ir kitus individualizuotus, paslaugų gavėjo poreikius patenkinančius metodus. Taikant atvejo aptarimo metodą komandiškai mokomasi kartu atpažinti paslaugų gavėjo gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius, atskleidžiant jo stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi, savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas, individualus socialinis darbas su paslaugų gavėju apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Dirbant su centre gaunančiu socialines paslaugas asmeniu - paslaugų gavėju, svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų paslaugų gavėjo poreikius. Metodo parinkimas priklauso nuo paslaugų gavėjo situacijos, poreikių ir galimybių: svarbu nekelti per didelių, greitai nepasiekiamų lūkesčių ir kartu nenuvertinti paties asmens galių. Šiame procese yra, visų pirma, svarbiausia tikėti tuo, ką darote ir tuo, kad paslaugų gavėjui pavyks, įkvėpti jam pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas. Mažiausias pasiekimas - tai didelis sėkmės žingsnis į paslaugų gavėjo ateitį. Pvz. Paslaugų gavėjas kuris paveiktas vaistų ir/arba sensorinių perkrovų labai retai šypsosi, todėl didžiausia jo galia/pasiekimas - išmokyti suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje, kasdienių įgūdžių įgijimo procese, t. y. Kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikdamas socialinės globos paslaugas nepamiršta paslaugų gavėjo teisių, užtikrinant jam orią, saugią aplinką, taip pat teisę būti informuotam apie dienos veiklų eigą, užimtumą, dienos veiklos seką ir pan. Tai betarpiškai svarbu dirbant su visais be išimties paslaugų gavėjais, patiriančiais biopsichosocialinius iššūkius ir kuriems reikalinga priežiūra/globa, kurie daugiau mažiau savarankiškai savimi pasirūpinti negali. Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos labai skirtingos, individualios ir unikalios, jiems labai svarbus visuomenės/bendruomenės palaikymas ir supratimas. Harmonija su aplinka ir savimi - tai kiekvieno bendruomenės nario indėlis.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata Vilkaviškio rajone
Paslaugų Trūkumas ir Infrastruktūros Plėtra
Šiuo metu Jonavos savivaldybėje jaučiamas socialinių paslaugų prieinamumo trūkumas asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia. Grupinių gyvenimo namų paslaugų stokoja ir/ar laukia paslaugų infrastruktūros pagerinimo mažiausiai dešimt intelekto ir/ar psichikos negalią turinčių asmenų, taip pat mažiausiai keturi asmenys iš minėtos tikslinės grupės galėtų savarankiškai gyventi „apsaugotuose būstuose“. Įvertinus galimybes ir apsvarsčius galimus variantus, buvo nuspręsta projekto investicijas nukreipti į stacionarių paslaugų teikimo fizinės infrastruktūros plėtrą. Investicijas sąlygojo pats reikalingų plėsti paslaugų pobūdis, nes minėtos paslaugos yra priskiriamos ilgalaikės socialinės globos ir socialinės priežiūros paslaugoms, kurios be reikiamos fizinės infrastruktūros negali būti teikiamos. Atsižvelgiant į planuojamų plėsti socialinių paslaugų pobūdį ir į Jonavos rajono savivaldybės finansines galimybes bei valdomų pastatų infrastruktūrą, yra pasirinkti tokie projekto lėšų investavimo būdai: 1) Jonavos miesto daugiabučiuose planuojama įsigyti du butus ir juos įrengti pagal „apsaugotų būstų“ reikalavimus, atsižvelgiant į keturių asmenų iš tikslinės grupės, kurie jais naudosis, poreikius, kartu įsigyjant reikiamus baldus ir įrangą; 2) Jonavos mieste numatytame sklype adresu: Mokyklos g. 2, Jonava, planuojama pastatyti grupinius gyvenimo namus, tenkinančius dešimties asmenų iš tikslinės grupės poreikius, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, kartu įsigyjant reikiamus baldus ir įrangą. Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė - nuo 2024-05-15 iki 2028-12-31. Projekto įgyvendinimo vieta- Jonavos miesto teritorija. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Modelio Keitimas
Š. m. birželio 10 d. įvyko vienas paskutiniųjų šio projekto rėmuose inicijuotų psichikos sveikatos srityje veikiančių NVO susitikimų su LR Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos (SADM), Socialinių paslaugų priežiūros departamento, Neįgaliųjų reikalų departamento ir Neįgaliųjų reikalų tarybos prie SADM atstovais, kuriame diskutuota socialinės globos bei kitų socialinių paslaugų teikimo asmenims su psichikos negalia klausimais, susijusiais su 2007 m. Š. m. birželio mėn. baigiamas įgyvendinti vienerius metus trukęs projektas „Lietuvos psichikos sveikatos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veikla srityje koalicijos pagrindu“, bendrai finansuotas Lietuvos Respublikos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų pagal subsidijų schemą „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“. Psichikos sveikatos strategijos strateginių tikslų bei principų įgyvendinimu. Strategijoje numatyta sistemiškai plėtojant psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos, profesinės reabilitacijos, pagalbos buityje komponentus nuosekliai keisti šiuo metu egzistuojantį psichikos sveikatos priežiūros modelį, kuriame dominuoja stacionarus psichiatrinis gydymas, grįstas farmakoterapija. Psichikos negalią turinčių asmenų teisių apsauga neatsiejama nuo Lietuvoje vyraujančios institucinės globos sistemos. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM duomenimis, Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas socialinės globos įstaigų teikiamų paslaugų gavėjų skaičiaus mažėjimas. Tačiau problema išlieka, nes kai kurios įstaigos neatitinka reikalavimų, taikomų stacionarioms socialinėms įstaigoms, taip pat nekinta laukiančiųjų pakliūti į globos namus skaičius. Be to, akcentuota, kad vykdant apskričių reformą Lietuvoje itin aktualiu klausimu tampa veikiančių socialinės globos įstaigų pavaldumas. Kita vertus, valdžios atstovai tiek socialinės, tiek sveikatos apsaugos srityje teigė pastebį nemažai teigiamų permainų. Pripažindami nestacionarių socialinių paslaugų poreikį, būtinybę vystyti ir kitas socialinės globos formas, valdininkai nuramino, kad jokių naujų didelių įstaigų steigti nėra planuojama.
Pagalba Šeimoms ir Artimiesiems
Įvertinusi tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Jomis siekiama palengvinti slaugos organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir išlaikymą. Tikslas - kuo ilgiau savuose namuose. VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė Ona Davidonienė - viena iš SAM parengto leidinio recenzentų. Pasak jos, rekomendacijos visų pirma skirtos pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistams, kad jie galėtų kiek įmanoma produktyviau padėti gerinti psichikos negalią turinčių žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę. „Žinome, kad slaugyti žmogų namie nelengva. Tam reikia nemažai ir specialistų, ir šeimos narių pastangų. Jei šeima anksčiau nebuvo susidūrusi su psichikos sutrikimais, susirgusiojo priežiūra tampa nemenku iššūkiu. Artimiesiems trūksta tiek teorinių, tiek praktinių žinių, jie nežino, kur ieškoti pagalbos“, - sako O. Davidonienė. Jos teigimu, pastaruoju metu daug kalbama, kad sunkią negalią turintys žmonės galėtų kuo ilgiau gyventi namuose, nepatektų į globos įstaigas, šalyje įsibėgėja deinstitucionalizacija. „Specialistai, dirbantys su šeimomis, turėtų padėti susivokti psichikos negalią turinčio žmogaus artimiesiems, išmokyti juos to, kas svarbu, nurodyti, į ką atkreipti dėmesį. Kai kas naujajame leidinyje iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti elementaru - pavyzdžiui, psichikos negalią turinčio žmogaus kasdienių buitinių įgūdžių formavimas, lavinimas. Vis dėlto susirgusieji sunkiomis psichikos ligomis dažnai praranda turėtus įgūdžius, tad artimiesiems labai svarbu padėti juos susigrąžinti, įtraukti negalią turintį žmogų į bendrą šeimos gyvenimą, buitį“, - teigia Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė. Leidinyje pateikiamos rekomendacijos dėl asmens higienos laikymosi, miego, aptariami nuotaikų pasikeitimo klausimai, aiškinama, kaip elgtis įvairiose situacijose. Kalbama ir apie tai, kaip vertinti skirtingų psichikos sutrikimų turinčio ligonio poreikius, kokie galimi jo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, patariama, į kokius specialistus kreiptis, jei sutrinka rega, klausa ir judesių koordinacija, kai pakinta nuotaika bei kitos organizmo funkcijos ar gebėjimai. Pasak O. Davidonienės, sunki psichikos liga išbalansuoja ne vieno šalia esančio žmogaus gyvenimą. Kyla daug klausimų - ar šeimos nariui palikti darbą, ar bandyti jį derinti su ligonio priežiūra. „Specialistai turi mokyti, kaip viską suderinti, kad pagalba artimajam būtų kokybiška, kad psichikos negalią turintis asmuo kuo ilgiau liktų savarankiškas. Kai stinga žinių, dažnai alternatyva tampa globos įstaiga, slaugos namai. Kai šeimos nariai jaučiasi tvirčiau, gali su artimuoju gyventi kartu ilgiau ir prasmingiau“, - sako O. Davidonienė.
#
Taip pat skaitykite: GLoBos etinės problemos
tags: #psichikos #sutrikimus #turinciu #asmenu #globos #istaigos