Vaikų globos namai Lietuvoje išgyvena reikšmingą transformacijos laikotarpį. Ši pertvarka, prasidėjusi dar 2014 metais, yra dalis platesnės deinstitucionalizacijos strategijos, kurios tikslas - užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų augtų šeimai artimoje aplinkoje, o ne institucinėse įstaigose. Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės priežastys, kodėl siekiama uždaryti vaikų globos namus, ir kokios alternatyvos yra plėtojamos, siekiant užtikrinti vaikų gerovę.
Institucinės globos trūkumai
Pagrindinė priežastis, kodėl siekiama uždaryti vaikų globos namus, yra ta, kad institucinė globa netenkina emocinių vaiko poreikių. Vaikų globos namai sukurti patenkinti bazinius - fiziologinius vaiko poreikius. Tai ir yra pagrindinis institucinės sistemos trūkumas. Tik būdamas artimoje aplinkoje su suaugusiais vaikas turi sąlygas formuoti prieraišumą ir jausti saugumą. Kitos globos formos negali užtikrinti pilnaverčio saugumo, privatumo, identiteto, savivertės, šeimos modelio, giminaičių tarpusavio ryšio formavimo pavyzdžio. Globos namuose nėra pastovaus asmens su kuriuo vaikas galėtų tokius santykius megzti.
Atlikti prieraišumo formavimosi tyrimai liudija, kad kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė jo patiriama trauma dėl institucinės globos. Nedidelė dalis vaikų globos namų turėtų išlikti ypač pažeistiems vaikams ar paaugliams, kuriems dėl psichologinių problemų ar ūmaus elgesio sunku rasti globėjų šeimas. Tačiau kūdikių namų Lietuvoje turi nelikti.
Alternatyvios globos formos
Siekiant pakeisti institucinę globą, Lietuvoje plėtojamos įvairios alternatyvios globos formos, kurios orientuotos į šeimai artimos aplinkos sukūrimą vaikams.
Globėjų tinklo plėtra
Svarbu plėtoti globėjų tinklą Kauno savivaldybė pradėjo vystyti naują požiūrį į vaikų globą. Perversmas pradedamas ne nuo globos namų uždarymo, bet nuo globėjų tinklo plėtojimo. Kaune daug socialiai atsakingų ir svetimo nelaimei jautrių žmonių, kurie pasiryžo tapti budinčiais globėjais. Budintis globėjas - tai asmuo ar šeima, galinti laikinai globai priimti į krizinę situaciją patekusį ar be tėvų globos likusį vaiką bet kuriuo paros metu. Jie yra profesionaliai apmokyti ir visapusiškai psichologiškai pasirengę užtikrinti vaiko fizinius, socialinius ir emocinius poreikius. Krizine situacija dažniausiai laikomas tėvų alkoholizmas, smurtas šeimoje, narkotikų vartojimas, tėvystės įgūdžių stoka, dėl kurios vaikui laikinai ar nuolatos yra nesaugu būti šeimoje.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Kaune pradėjus budinčių globėjų programą, su globėjais buvo sudaryti darbo santykiai, apimantys socialines garantijas. Kauno m. savivaldybės taryba jau patvirtino 10 budinčių globėjų etatų. Kaunas pirmasis startavo su šia inovacija.
Budinčių globėjų programos pasiteisinimui būtina intensyviai plėtoti ir kitas globos šeimoje rūšis: laikinoji globa (paprastai iki 12 mėn.) ir nuolatinė globa (iki pilnametystės). Šiuo metu trūksta visų paminėtų globos rūšių šeimoje. Pirmiausia, kas turi nepatekti į institucinę globą - tai kūdikiai ir mažamečiai vaikai.
Šeimynos ir bendruomeniniai vaikų globos namai
Didelės globos įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus. Tokie namai paprastai įsikuria namuke arba bute, juose gyvena iki 8 vaikų. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Vaikai savo namuose turi ir savų pareigų, darbuotojai leidžia jiems savarankiškai gaminti, apsipirkti, jeigu yra pajėgūs pagal amžių ir brandą.
Parama šeimoms, auginančioms vaikus su negalia
Šeimoms, kuriose gimsta ir auga vaikai su negalia, atvejo vadybininkas gali padėti daug greičiau gauti pagalbą. Negalios faktas šeimoms dažnai būna netikėtas ir stiprus išgyvenimas, kai yra patiriami nepripažinimo, kaltės, atmetimo, susitaikymo jausmai. Šalia patiriamų jausmų, šeimos turi pereiti per daugybę institucijų, kol sulaukia reikiamos pagalbos, todėl tokio koordinuojančio specialisto - atvejo vadybininko - pagalba padeda įveikti visas procedūras greičiau ir patiriant mažiau streso.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra parengusi Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuriame numatytos pertvarkos deinstitucionalizuojant vaikų globą. Taip pat numatytas ir socialinio globėjo instituto įsteigimas, kuriam būtų skiriamas atlygis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Ministerija šitaip siekia sukurti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui augti šeimoje, keisti visuomenės požiūrį į vaikų namų globotinius, paskatinti žmones tapti įtėviais ar globėjais. Reforma siekiama, kad vaikai nebepatektų į institucinę globą, gyventų šeimose ir šeimynose, o žmonės su negalia gautų jiems reikalingas paslaugas bendruomenėje.
Pagalba šeimoms, siekiant išvengti vaikų patekimo į globos namus
Norėdami pertvarkyti didžiules globos įstaigas į mažesnes pirmiausia turime sustabdyti jų plėtrą. O norint sustabdyti plėtrą, reikia užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, kuo arčiau namų. Savivaldybės čia yra mūsų didžiausios partnerės, nes būtent nuo savivaldybių priklauso, ar iššūkių patiriančios šeimos sulauks tinkamos pagalbos.
Tačiau dalis vaikų galėtų likti savo šeimose ir nepatekti į vaikų globos namus, jeigu tik jų tėvai ar globėjai gautų tinkamų paslaugų kuo arčiau savo namų.
- Vaikų dienos centrai: Pastebima, kad vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.
- Mobiliosios komandos: Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose.
- Pagalba besilaukiančioms moterims: Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijusti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį.
- Kompleksinė pagalba šeimai: Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas.
Bazinį paslaugų šeimai paketas
Vyriausybė yra patvirtinusi Bazinį paslaugų šeimai paketą, į kurį patenka 14 paslaugų, kurios turi būti pasiekiamos šeimoms visose savivaldybėse: į jį patenka pasirengimo šeimai ir tėvystės ugdymas, psichosocialinė pagalba per krizę, vaikų dienos socialinė priežiūra, darbas su jaunimui, ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas ir kitos paslaugos.
Iššūkiai ir kritika
Vaikų globos namų reforma susiduria su įvairiais iššūkiais ir kritika. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra visuomenės požiūris į vaikus iš globos namų, kuris dažnai būna neigiamas. Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ direktorė Albina Stasiukynienė sako teigiamai vertinant SADM planuojamą globos namų pertvarką, tačiau mano, kad tam reikės tinkamai pasiruošti. A. Stasiukynienės nuomone, kasmet vieni globos namai bus uždaryti, o vaikai persikels į butus. „Gilė“, direktorės žiniomis, bus uždaryta 2017 metais.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Kitas iššūkis yra susijęs su profesionalų pagalbos trūkumu šeimoms, priimančioms vaikus iš globos namų. Vaikų psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras sako, kad net jeigu reforma vyks gerai ir daugės vaikų, paimtų gyventi į šeimas, tos šeimos susidurs su dideliais sunkumais, tačiau negalės sulaukti profesionalų pagalbos. „Vaikai, atėję į šeimas iš kūdikių, globos namų, turės daug trauminės patirties, emocinių problemų. Tada įtėviai, globėjai sakys: oi, mes ne tokio vaiko norėjome. Tada jiems patars eiti pas specialistus, tačiau kaip ekspertas pareiškiu: dabar Lietuvoje negalima gauti nemokamos psichoterapinės pagalbos šeimai ir vaikui. Mes turime sukurti galimybę šioms šeimoms, kurios ims vaikus, gauti rimtą psichoterapinę pagalbą - tą rekomendavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, tačiau valstybė atsisako šią pagalbą plėtoti. Kol kas nieko nedaroma, tik atsimušinėjama“, - sako D. Pūras.
D. Pūras taip pat pažymėjo, kad vaikų globos namų ir kūdikių globos namų administracijos, kurios, anot jo, turi didžiulę įtaką ministerijų ir savivaldybių sprendimams, spaudžia reformą daryti kaip įmanoma lėčiau. „Globos namų administracija turi interesą, kad reforma sparčiai nevyktų, ir tai labai jaučiasi“, - sako D. Pūras.
Ateities perspektyvos
Nepaisant iššūkių, Lietuva siekia užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų augtų šeimai artimoje aplinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tv3.lt nurodė, kad kol kas dar nėra pasiruošta tam, kad vaikai, gyvenantys globos įstaigose, iškart patektų į šeimas, tad buvo numatytas pereinamasis laikotarpis. A. Pabedinskienė nurodė, kad globėjai, įtėviai ar kiti šeimos nariai, kuriems reikės nemokamos psichologinės-psichoterapinės pagalbos, ją gaus.
Ministrė pati palaikytų iniciatyvą mokėti profesionaliems globėjams algas, tačiau to tikėtis trumpuoju laikotarpiu tikrai negalima.
A. Pabedinskienė negalėjo garantuoti, kad Lietuvoje nebeliks globos įstaigų, kai baigsis ir 2014-2020 metų plano europiniai pinigai. Pasak jos, šis procesas užtruks ilgiau. Tai reiškia, kad pertvarka yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklaus įgyvendinimo ir nuolatinio tobulinimo.