Vaikai dažnai prašo tėvų: „Mama, tėti, noriu šuniuko!“ Miesto vaikams augintinis neretai tampa artimu draugu, pakeičiančiu brolį ar seserį. Tačiau kaip tinkamai paruošti vaiką ir augintinį bendram gyvenimui? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paruošti augintinius vaikelio gimimui, kokie gyvūnai tinkamiausi šeimoms su vaikais ir kaip užtikrinti darnius santykius tarp vaiko ir gyvūno.
Vaiko Noras Turėti Augintinį
Vaikišką egoizmą, kuris stipriai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, po truputį pradeda keisti rūpestingumas ir empatija. Sustiprėjęs, savarankiškesnis ir savimi bent šiek tiek gebantis pasirūpinti vaikas nori rūpintis kitais. Tai natūralus raidos etapas, dažniausiai pradedantis reikštis 4-5 metais. Didžiulis noras turėti gyvūną ir juo rūpintis įprastai tęsiasi iki maždaug 10-11 metų amžiaus. Išskirtinai empatiški, jautrūs, dažniausiai intravertiški ir sunkiau bendraamžių draugų randantys vaikai didžiulio noro turėti gyvūną ir juo rūpintis nepraranda.
Pokalbis su Vaiku
Išgirdus atkaklų ir pasikartojantį vaiko norą auginti katę ar šunį, psichologai pataria kalbėtis. Paklauskite, kodėl vaikas nori gyvūno. Padiskutuokite, kodėl jam jo reikia, kaip įsivaizduoja visą priežiūros procesą. Priminkite, koks iš tiesų tai yra atsakingas darbas, nes kartais vaikai augintinį įsivaizduoja kaip žaislą. Išsiklausinėję, kaip vaikui viskas atrodo, užsiimkite edukacija - parodykite vaizdo įrašus „YouTube“ ar nuvykite pas draugus, leiskite vaikui išvalyti kraiką, išvesti į lauką, surinkti ekskrementus, kad vaikas įvertintų realią situaciją.
Jei namuose nėra vietos ar augintiniams alergiški kiti šeimos nariai, tai reikia vaikui paaiškinti nesijaučiant blogai, nes noras neatsveria kylančių problemų. Svarbu tėvams suprasti, kad jei mes pasirenkame įsigyti augintinį, nors sakome, kad tai vaikui, bet tą atsakomybę prisiimti gali tik suaugęs žmogus, kuris pilnai supranta, kad jei ir nesinorės anksti ryte vedžioti šuns, vis tiek privalės tai padaryti, nes viltis, kad vaikas viską padarys pats, yra rizikinga.
Ar Verta Žadėti?
Dažnai tėvai norėdami atitolinti augintinio atsiradimą namuose žada vaikams, kad įsigyti katę ar šunį jis galės, kai sulauks tam tikro amžiaus, susitaupys tam tikrą sumą pinigų ar itin gerai mokysis. Visaip galima, bet klausimas, ką tuo norime pasiekti. Jei tikslas yra iškelti tokias sąlygas, kurių nepavyks įgyvendinti, tokiu būdu siekiant išvengti augintinio, tai vaikui keliame nepasiekiamus lūkesčius ir skatiname dideliam nusivylimui. Jei dar giliau žiūrėtume, skatiname net ir nebesikelti jokių tikslų ateityje, nes vis tiek jie nebus pasiekti. Ši pasekmė gali turėti ilgalaikės įtakos ir tolimesniame gyvenime. Jei tikslas keliamas siekiant susitarimo, tuomet lūkesčiai turi būti aiškūs ir pamatuotai įsivertinti abiejų pusių.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas būsimoms mamoms apie gimdymą
Pakaitiniai Gyvūnai
Dažnai tėvai siekdami išvengti daugiau rūpesčių vaikams nuperka pakaitinius gyvūnus, vietoje katės - žuvytę, vietoj šuns - jūrų kiaulytę. Reikia labai įsiaiškinti vaiko įsivaizdavimą ir poreikius, nes mes galime iš esmės nieko nepatenkinti. Jei nori vienintelio gyvūno - šuniuko, gali kilti didelis nusivylimas ir kaip tik visiška nemeilė tam naujam augintiniui, nes tai nėra ko jis norėjo. Svajojo, kaip vaikščios kartu, o gauna žuvytę, kurios nei pavedžiosi, nei į vardą ji atsilieps.
Svarbiausia aptariant augintinio klausimus - ilgi pokalbiai išsiaiškinant abiejų pusių lūkesčius, gal randant alternatyvą, bet tikrai neieškoti sprendimo per apgaulę, nes tai gali turėti pasekmių ir suaugusio psichologijoje. Jei vaikas visą gyvenimą prašė gyvūno, bet jo negavo, suaugus gali turėti dvejopą reakciją. Vieni - numos ranka ir sakys „ai, tie mano norai nebuvo niekam reikšmingi, tai niekam jų ir nereikia“, arba gali suveikti priešingai ir tik išsikrausčius iš tėvų namų įsigija trokštamą augintinį. Jei stiprūs norai yra nepatenkinti, jie įsirašo į ilgalaikę atminti ir paveikia mus vienaip ar kitaip. Žinoma, tai nereiškia, kad visus vaikų norus reikia tenkinti, todėl psichologai siūlo labai apkalbėti, parodyti ir padėti įvertinti situaciją.
Pasiruošimas Prieš Įsigyjant Augintinį
Prieš įsigyjant augintinį, svarbu atsižvelgti į kelis esminius aspektus: vaiko amžių, būdą, norus ir šeimos galimybes.
Vaiko Amžius
- 4-5 metų vaikas: jau sugebės pasirūpinti vėžliu.
- Kelerių metų vyresnis vaikas: gali pasirūpinti graužiku, paukščiu ar kate.
Vaiko Būdas ir Gyvūno Rūšis/Veislė
Svarbu atsižvelgti į vaiko charakterį ir gyvūno temperamentą, kad jie derėtų tarpusavyje.
- Žiurkėnas: labiau tiks ramiam, stebėti mėgstančiam vaikui.
- Papūgėlės: prieraišios, smalsios, norinčios bendrauti (jei augintos nuo mažumės).
- Auksinės žuvelės: neįnoringos, jų stebėjimas suteiks daug džiaugsmo.
Šeimos Galimybės
Renkantis gyvūną, vaiko noras yra svarbus, tačiau jis vis tiek turėtų būti antraeilis dalykas. Didžioji atsakomybės dalis guls ant jūsų pečių. Mažylis, žinoma, gali (ir turėtų) pašerti savo katę, tačiau maistą pirksite ar katei susirgus ją pas veterinarą nešite jūs. Rinkdamiesi šunį ar katę, būtinai atkreipkite dėmesį į veislę. Dideli šunys, pavyzdžiui, vokiečių aviganiai, nors ir draugiški savo šeimos nariams, gali būti kiek nerangūs, žaisdami gali perdėm įsismarkauti, užgauti vaiką. Vaikui bus lengviau pačiam rūpintis mažesnės veislės šuneliu, tačiau taip pat nuodugniai pasidomėkite veislėmis. Pavyzdžiui, vokiečių jagdterjero išvaizda apgaulinga - nedidelis šunelis buvo išveistas medžioklei, tad jis labai stiprus ir aktyvus.
Taip pat skaitykite: Darnūs santykiai su gyvūnais auginant kūdikį
Išbandymas
Apsitarę, kokio augintinio vaikas nori ir kokį gali turėti, surenkite išbandymą. Jeigu vaikas nori šuns, tai sutarkite, kad jis du kartus dienoje, ryte ir vakare, bent jau po 20 minučių vaikščios netoliese, t. y. „vedžios šunį“. Jeigu vaikas mažas ir vedžiojimas bus jūsų pareiga, skirkite užduotį nustatytu laiku pripildyti „šuns dubenėlius“, t. y. Jeigu vaikas norėtų auginti katę, narvelyje ar akvariume gyvenančius padarėlius, tai jam kasdien ar kas dvi dienas reikės iškratyti ir praplauti „katės dėžutę“, „narvelį“ ar „akvariumą“. Paimkite plastikinį indelį ir tegul vaikas jį plauna. Testo laikotarpiui pasibaigus aptarkite rezultatus. Galbūt, vaikas, įvertinęs, kiek daug dėmesio reikia skirti gyvūnui, pats atsisakys šios idėjos.
Pasiruošimas Vaikučio Gimimui
Laukiant šeimos pagausėjimo, kyla klausimai: ar mūsų išdidusis Reksas ir meilioji Murka sutars su mažyliu? Turintiems augintinį, nėštumo laikotarpį rekomenduojama išnaudoti pasiruošimui. Nors tiek šunys, tiek katės geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo pokyčių, pradžioje gali pasireikšti pavydas dėl dėmesio, nukreipto į kūdikį.
Penkios Auksinės Taisyklės
- Pasirūpinti profilaktika: Paskiepyti, imtis priemonių, kad gyvūnas neturėtų blusų ar kirmėlių. Visa šeima turėtų būti pasiskiepijusi nuo stabligės.
- Nepamiršti higienos: Plautis rankas pašėrus, paglosčius gyvūną, surinkus jo išmatas. Neleisti augintiniui laižyti veido arba žaizdas.
- Profilaktika prieš alergijas: Jei būsimi tėvai alergiški, didelė rizika, kad toks bus ir vaikas, tad būtinai reikėtų dėl to pasikonsultuoti su gydytoju.
- Treniruoti elgseną: Išmokykite augintinį, kad lopšys, nešioklė, vystymo stalas - ne vieta gyvūnui. Šuniui ar katei irgi reikalingas savas kampelis.
- Skirti dėmesio: Įtraukite gyvūną į gyvenimo su kūdikiu kasdienybę. Svarbu niekada nepalikti kūdikio ir gyvūno vienų.
Rutinos Pokyčiai
Gimus kūdikiui, kinta mūsų kasdienybė ir įpročiai, tad patariama jau iš anksto į rutiną įtraukti tam tikrų pokyčių, kurie būtų susiję su gyvūnui įprastais veiksmais (žaidimais, valgiu). Normalu, kad jauna šeima planuoja turėti kūdikį, tad ir šuns auklėjimas turėtų būti apgalvotas iš anksto ir taisyklės numatytos į priekį. Įsivaizduokite, šuo visą gyvenimą namuose karaliavo ant sofos ar lovos. Natūralu, jog gimus vaikui taisyklės pasikeis. Todėl privalu dar prieš planuojant vaiką ar nėštumo metu lėtai ir saugiai keisti nusistovėjusias taisykles. Visgi reikia turėti omeny, jog tai yra ilgas darbas ir šuo supras viską ne iš karto.
Kūdikio Garsai
Kūdikiai, susidurdami su tam tikru diskomfortu (skausmu, alkiu, išsekimu), dažniausiai verkia - tai gali varginti gyvūnus. Todėl verta nėštumo metu išmokyti šunį reaguoti į komandas, kurios pasakytos tyliai.
Pirmasis Susitikimas su Kūdikiu
Kūdikiui gimus, rekomenduojama gyvūnui atnešti pirmąją antklodę ar drabužėlį - taip šuo arba katinas galės susipažinti su naujuoju kvapu. Kai su naujagimiu grįšite namo, palaukite bent kelias minutes. Pirmiausiai į vidų įženkite vieni, pasisveikindami taip, kaip įprastai, o vėliau atsargiais judesiais, rankose laikydami naująjį šeimos narį, supažindinkite mažylį su gyvūnu.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos reikšmė pastojant
Priežiūra ir Dėmesys
Vienas iš svarbiausių dalykų siekiant sklandaus vaiko ir gyvūno santykio yra laikas ir kantrybė. Jei iki gimstant vaikui kate rūpinosi tik besilaukianti moteris, katė gali pajusti didelę atskirtį. Pradėjus laukti mažylio reikėtų, kad ir kiti šeimos nariai labiau globotų katę, dažniau su ja pažaistų.
Dėmesio Trūkumas ir Užimtumas
Tokia situacija išsivysto dėl paprasčiausios priežasties: šeimininkai keturkojui pradeda skirti kur kas mažiau dėmesio nei prieš vaiko gimimą, taip pat stipriai pakeičia taisykles namie. Jie jaučia tą dėmesio, meilės nebūvimą, todėl patarčiau pagalvoti, kaip ir kas galėtų vedžioti jūsų šunį (jeigu jis neproblematiškas), kol jūs esate užimti su kūdikiu. Galbūt galėtumėte pagalbos prašyti iš tėvų, draugu.
Rekomenduočiau duoti šuniui uostymo žaidimų, kurie leistų per uostymą medžioti skanėstus. Tokiu atveju šuo jausis reikalingas, jis galvos, jog yra „super“ medžiotojas, nes pats sumedžioja sau maistą - taip jis pavargs. Taip pat kiekvienam šuniui tinka ir žaislo paieškos žaidimai.
Tinkamiausi Gyvūnai Šeimoms su Vaikais
Niekas negalėtų prieštarauti, kad vaiko augimui ir vystymuisi yra svarbu supažindinti jį su aplink supančia gyvybe. Vienas iš būdų tai padaryti - įsigyti naminį gyvūnėlį. Vaikai dažniausiai nori turėti augintinį - šunį, katę, papūgą ar kitą gyvūnėlį.
Šunys
Samojedai - tai veislė, kuri tikrai mėgsta vaikus. Senovėje netgi viena iš jų paskirčių buvo šildyti vaikus. Dar vienas variantas - priglausti suaugusį šunį. Vaiko atsiradimas augintinėms nesukėlė didelio streso, nes augdamos dviese jos buvo įpratusios dalintis dėmesiu. Be to, nors šunys namuose mylimi, šeimininkės teigimu, niekada nebuvo labai „popinami ir čiūčiuojami kaip vaikai“. Su augintiniais buvo leidžiamas laikas, kas esą nelabai pasikeitė ir dabar. Vipetai iš prigimties gana santūrūs šunys ir, pasak šeimininkės, dėmesio reikalauja gana pasyviai, tačiau moteris stengiasi jo skirti kuo daugiau.
Katės
Šeimoje atsiradus naujagimiui katė gali pasijusti atstumta ir pamiršta. Kad taip neatsitiktų, naujagimio kraitelį, kambarį, žaislus katė turi ištyrinėti dar iki parsivežant mažylį iš gimdymo namų. Iš anksto turi būti pratinama prie naujų garsų, kvapų, daiktų, nes kartu su kūdikiu namie pasikeis aplinka ir dienos režimas. Tai reiškia, kad gali pasikeisti katės savijauta. Katė gali tapti nerami, prarasti apetitą, pradėti įkyriai trintis į daiktus, išsituštinti ne vietoje. Šitaip ji visais įmanomais būdais bando apsaugoti savo valdas ir bausti už tai negalima. Jeigu jūsų dėmesys, kačių skanėstai ar nauji žaislai nepadeda, galbūt katei nurimti padės specialūs feromonų preparatai, pasitarkite dėl jų vartojimo su veterinarijos gydytoju.
Saugumo Užtikrinimas
Svarbu šuniui išugdyti pagarbą šeimininkui, tačiau nereiškia, kad šuo turi bijoti žmogaus. Lygiai taip pat svarbu žmogui jausti pagarbą augintiniui ir jo poreikiams (miegui, maitinimuisi).
Ribojimai
Kai šunys būdavo šalia vaiko, ramiai juos pagirdavau, bet jei imdavo labai įnirtingai lįsti, šiek tiek padidindavau atstumą ir leisdavau domėtis toliau. Tėvai stebėdavo, kad vaikui miegant kitame kambaryje šunys būtų su suaugusiais. Viena kalyčių labai šokli, tad smalsumo vedama galėjo įšokti į vaiko lovelę. Dar viena taisyklė, kurios šeima visada laikosi - tarp suaugusiojo ir vaiko neleisti įsiterpti šuniui.
Pamokos Vaikams
Vaikai turi išmokti su gyvūnu elgtis švelniai, lėtai prisiartinti. Taip pat reikia išmokyti taisyklingai paimti katę ir suprasti jos siunčiamus ženklus. Neleiskite kelti kačiuką už sprando, spausti pilvelį ir krūtinės ląstą. Pamokykite suimti po priekinėmis kojomis, o kita ranka prilaikyti užpakalines letenas. Taip pat vaikai turi išmokti taisyklingai glostyti gyvūną: nuo viršugalvio - išilgai nugaros. Jie turi išmokti laikytis higienos taisyklių, pažaidę nusiplauti rankas.
Agresyvus Elgesys
Taip pat patariama neignoruoti agresyvaus šuns elgesio. Svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar šuo agresyvus, yra ne jo veislė, o auklėjimas. Paaugęs, čiupti išmokęs vaikas, griebia šuniui už ausies arba staigiai į ją spygteli. Šuo į tai sureaguoja staigiai atšokdamas ir netyčia snukiu trinkteli vaikui. Žinoma, bus kaltinamas ir engiamas šuo, nors tai yra šeimininko kaltė.
Augintinių Nauda Vaikams
Augintiniai plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį, suvokti gyvenimą bei jo ciklą: gimimą, mirtį, ligas bei dauginimąsi. Vaikai išmoksta, kad reikia gyvūnui atleisti už visokius nusižengimus, klaidas ir toliau jį mylėti. Jau žinoma, kad vaikas, užaugęs kartu su šunimi ar kitu naminiu gyvūnu, yra labiau empatiškas draugams ir artimiesiems. Be to, tokie vaikai lengviau atlieka užduotis ugdymo įstaigoje, nes mažiau blaškosi.
Naminių gyvūnėlių laikymo privalumai akivaizdūs ir sveikatos požiūriu - skatina fizinį aktyvumą, gerina psichinę sveikatą bei mažina psichinių sutrikimų pavojų. Nustatyta, kad maži vaikai, turėję nuolatinį kontaktą su šunimi, rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus. Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas su gyvūnais malšina stresą, ugdo emocinį intelektą.
Atsakomybė
Atsakomybė už kitą, štai pirmas dalykas, ko vaikas mokosi, kai šeimoje yra augintis. Mes visi atsakingi vieni už kitus. Gyvenime vyksta nuolatiniai mainai, už rūpestį atlyginama meile, atsidavimu, už nepriežiūrą - pasmerkimu. Bendras hobis (gyvūno auginimas) vaikams gali padėti susirasti draugų. Tai puiki tema pokalbiams, ypač nedrąsiems vaikams. Šuniuko dresavimas ugdys vaiko kantrybę, žaidimai su augintiniu neleis liūdėti. Gyvūno buvimas šalia kels saugumo pojūtį, dažnam vaikui tai puiki pagalba kovojant su baimėmis, naktiniais košmarais. Šuns vedžiojimas - puikus būdas judėti, daugiau laiko praleisti gryname ore. Gyvūnai mums suteikia neišsenkančias meilės atsargas. Namuose, kur yra gyvūnas, vyksta nuolatinis keitimasis švelnumu, meile ir rūpesčiu, o vaikas neišvengiamai tampa to liudininku ir dalimi.
Alergijos
Dievo keliai nežinomi. Pirmas dalykas, jei šeima nori įsigyti katę ar šunį (dažniausiai dominuoja šie du gyvūnai), reikia peržiūrėti savo giminę. Jeigu yra įgimtų alergikų, gyvūno geriau neįsigyti. Todėl, kad vaikas po gimimo gali įsijautrinti. Tuomet reikia su gyvūnu išsiskirti, o gyvūnas jau yra tapęs šeimos nariu. Gerai jei yra galimybę gyvūną priglausti pas senelius ar dar kur, kur galima aplankyti, bet tai yra skausminga. Jei giminėje alergiškų žmonių nėra, tuomet gyvūną galima įsigyti ir nusiraminti, kad viskas bus gerai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad giminėje reikia ieškoti alergijos bendrąja prasme, ne konkrečios alergijos gyvūnams, kadangi alergija pasireiškia įvairiai.
Augintinio Netektis
Daugeliui vaikų augintinis yra daugiau nei tiesiog jų šeimos laikomas gyvūnas - augintinis jiems yra šeimos narys ir geriausias iš draugų. Deja, džiaugsmas turėti augintinį neatsiejamai susijęs su skausmu, kuris patiriamas jo netekus. Retas augintinis išgyvena dvi dešimtis metų, dažniausiai šių šeimos narių netenkame dėl jų amžiaus, ligų ar nelaimingų atsitikimų.
Netekti augintinio yra labai sunku visiems šeimos nariams, tačiau vaikams tai - ypač skausminga patirtis. Juk šuo ar katė (ar kitas, ne toks įprastas augintinis) dažniausiai pirmasis pasisveikina su vaiku ryte, pirmasis pasitinka grįžtantį iš mokyklos. Kartu gyvenantis gyvūnėlis galbūt yra vienintelis, kuriam vaikas pasiguodžia, prie kurio prisiglaudęs nurimsta ar kurį apsikabinęs užmiega.
Nuo augintinio netekties vaikų apsaugoti negalime, tačiau galime jiems padėti su tuo susitaikyti, išgyventi tai. Be to, jeigu augintinio mirtis yra pirmasis susidūrimas su mirtimi kaip tokia jūsų vaikui, gedėjimo metu galime padėti vaikui išmokti susitaikyti ir su būsiančiomis mirtimis bei skausmingomis netektimis jo gyvenime.
Kaip Pranešti Žinią Apie Netektį
Kai miršta augintinis, viena sunkiausių patirčių tėvams yra pranešti šią žinią vaikui. Pasistenkite tai padaryti be pašalinių žmonių, vietoje, kur jūsų vaikas jaučiasi saugus ir kur nėra pašalinių trukdžių. Kaip ir darytumėte kitais sunkiais ar skausmingais atvejais, pasistenkite vaikui pateikti tiek ir tokią informaciją, kokią jis geba įsisąmoninti pagal savo amžių ir patirtį.
Jei auginate labai seną gyvūną ar jūsų augintinis sunkiai serga, geriau būtų apie neišvengiamą augintinio mirtį pasikalbėti su vaiku anksčiau. Pavyzdžiui, jei augintinį reikia užmigdyti, turėtumėte vaikui paaiškinti, kad: veterinarai padarė viską, ką galėjo; jūsų augintinis nebūtų pasveikęs; tai švelniausias būdas neleisti augintiniui kankintis; augintinis mirs ramiai, nejausdamas skausmo ar baimės.
Vėlgi vaiko amžius, jo branda ir paties vaiko užduodami klausimai padės apspręsti, kaip geriausia būtų paaiškinti esamą situaciją ir jos padarinius. Jei manote, kad jūsų vaikas tai supras ir gebės priimti, gali vartoti žodžius „mirtis“, „miršta“, taip pat galite pasakyti, kad veterinaras suleis augintiniui vaistų, kurie jį užmigdys, o paskui augintinio širdelė nustos plakusi. Daugelis vaikų nori turėti galimybę atsisveikinti, o vyresni vaikai gali būti pakankamai subrendę, kad pabūtų su augintiniu, kai jam bus suleidžiami vaistai.
Jei išties jūsų augintinio laukia užmigdymas, venkite, aiškindami vaikams situaciją, vien apsiriboti žodžiais, kad gyvūnėlis „užmigo“. Ypač mažesnieji vaikai linkę suprasti tokius žodžius tiesiogiai, ir tai gali kelti jiems viltį, kad augintinis netrukus prabus arba vėliau tai gali atsiliepti vaikams miego baime, injekcijų baime ir panašiai.
Jei augintinio mirtis staigi, pasistenkite ramiai paaiškinti, kas nutiko. Kalbėkite glaustai - leiskite vaikų klausimams nurodyti jums, kiek informacijos galite jiems suteikti ir kiek jie geba suprasti.
Tiesos Laikymasis
Venkite apipinti įvykį melu. Sakyti, kad „triušiukas pabėgo“ arba „Mikas iškeliavo į kelionę“ nėra gera mintis. Tai vargiai palengvins augintinio netekties skausmą ir liūdesį, o jei tiesa išaiškės, labai tikėtina, kad vaikas ant jūsų pyks ir jūs prarasite jo pasitikėjimą.
Jei vaikas jūsų paklaus, kas nutiks augintiniui po mirties, papasakokite jam taip, kaip jūs pats tai suprantate. O kadangi nė vienas nežinome visiškai tikro atsakymo, nuoširdus „aš nežinau“ yra tinkamas atsakymas - normalu pasakyti vaikui, kad mirtis yra tam tikra paslaptis.
Skatinkite Gedėti
Normalu, kad vaikai po augintinio mirties jaučiasi liūdni, pikti ar nusiminę. Skatinkite savo vaiką išreikšti savo emocijas ir išklausykite jį be jokio vertinimo. Paguoskite ir palaikykite, kad jo jausmai yra pagrįsti. Gedėjimas yra natūralus procesas, padedantis vaikams apdoroti savo emocijas.
Įtraukite Juos Į Atminimo Įamžinimo Procesą
Gedėjimas netekus mylimo augintinio vaikams beveik tapatus žmogaus gedėjimui. Be to, vaikams netekti augintinio, kuris visad būdavo šalia, paguosdavo ir pralinksmindavo, gali būti nepalyginamai skausmingiau nei netekti tolimo giminaičio. Jums gali tekti tai paaiškinti šeimos draugams ar vaiko auklėtojams / mokytojams, kurie galbūt nesupras vaiko gedulo.
Įtraukite savo vaiką į šį procesą - paprašykite jo pasirinkti ypatingą vietą pelenams išbarstyti, pasirinkti mėgstamą nuotrauką arba parašyti eilėraštį ar istoriją apie savo augintinį. Tai gali padėti jam susitaikyti su netektimi ir suteikti jam uždarymo jausmą.
Vienas svarbiausių dalykų - miręs augintinis nepasitraukia iš jūsų gyvenimo iškart ir visiškai. Kalbėkitės apie augintinį, prisiminkite jį dažnai ir su meile. Leiskite vaikui suprasti, kad skausmas pamažu praeina, o gražūs ir šilti prisiminimai apie augintinį visuomet išliks atmintyje.
Atsakykite Į Jų Klausimus
Vaikai gali turėti daug klausimų apie mirtį ir tai, kas nutinka po jos. Būkite pasiruošę atsakyti į jų klausimus sąžiningai ir jų raidai tinkamu būdu. Venkite pateikti jiems per daug informacijos, nes tai gali būti pernelyg sudėtinga. Laikykitės paprastų ir amžių atitinkančių paaiškinimų ir būkite pasiruošę atsakyti į daugiau klausimų, kai jie kils.
Apsvarstykite Galimybę Įsigyti Naują Augintinį
Kai kurios šeimos nusprendžia įsigyti kitą augintinį netrukus po ankstesnio augintinio netekties. Nors tai gali padėti kai kuriems vaikams suteikti paguodos ir atitraukti dėmesį, svarbu įsitikinti, kad jūsų šeima yra emociškai ir finansiškai pasiruošusi kitam augintiniui. Kai ateis tam tinkamas metas, galite apsvarstyti galimybę turėti naują augintinį - tačiau ne per greitai ir ne kaip senojo pakaitalą, tai turi būti lauktas draugas ir šeimos narys, su kuriuo dalinsitės meile.
Kada Reikėtų Sunerimti?
Jei po netekties praėjus mėnesiui vaiko bloga savijauta nesikeičia ir mes matome, kad tai pradeda veikti ir vaiko sveikatą, gal būt vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.
tags: #pries #vaikui #gimstant #augintinis