Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir vilčių. Tačiau kartais šį laiką gali apkartinti įvairios ligos, kurios gali turėti neigiamos įtakos tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai. Todėl labai svarbu planuojant nėštumą atidžiai įvertinti savo sveikatos būklę ir pasirūpinti reikiamais tyrimais bei prevencinėmis priemonėmis.
Lytiniu keliu plintančios ligos (LPL) ir jų įtaka nėštumui
Specializuotoje lytinės sveikatos priežiūros klinikoje „Asmeda“ konsultuojantis gydytojas Mamertas Kukčikaitis perspėja, kad planuodamos pastoti moterys ar jau besilaukiančios turėtų atlikti tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių ligų (LPL). Statistika gąsdinanti, nes sergančios LPL neretai nepastoja, o pastojusios 1-2 moterys iš dešimties patiria savaiminį persileidimą>nėštumo nutrūkimą būtent dėl šios priežasties. „10 procentų nėra didelis procentas, tačiau tie skaičiai tampa per daug skaudūs, kai kalbame apie mažo žmogaus - dar negimusio kūdikio - gyvybę. Persileidimas - visiška užsimezgusios gyvybės netektis, tačiau tai ne vienintelė pasekmė, kuri gali būti sukeliama laiku neaptiktos lytiniu būdu plintančios ligos“, - dėl nepakankamo rūpinimosi savimi apgailestauja gydytojas ginekologas-akušeris Mamertas Kukčikaitis.
Anot M. Kukčikaičio, ar moteris nėra užsikrėtusi jokia lytiniu būdu plintančia liga, gali nesitikrinti tik idealiai sveika būsimoji mama. Tai yra, jei ji per pastaruosius dvejus metus nekeitė partnerio, jei yra visiškai tikra, kad partneris taip pat neturėjo kitų santykių, jeigu partneriai yra vienas kitam pirmieji ir vieninteliai. Be to, norint jaustis ramiau, besilaukiančios moters ligos istorijoje neturėtų būti besikartojančių makšties, gimdos kaklelio uždegimų, atsirandančių pienligės epizodų ir taip toliau.
Dažniau nevaisingumas ar savaiminiai persileidimai įvyksta sergant chlamidioze ir/ar gonorėja. Ne visais atvejais ligos gydomos - pavyzdžiui, nustačius tokias infekcijas kaip mikoplazmas, ureaplazmas, trichomonas ar gardnerelas, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, sprendžiama, ar gydyti nėštumo metu, ar apsiriboti griežtesniu nėščiosios stebėjimu, siekiant laiku pastebėti šių ligų paūmėjimą. Ligai paūmėjus, skiriamas gydymas, atsižvelgus į nėštumo trukmę, siekiant vaistais nepakenkti vaisiaus sveikatai.
„Nors esame laisva tauta, žmonės matę pasaulio, kosmopolitiški, tačiau vis dar nesugebame deramai pasirūpinti nei savo, nei savo artimųjų sveikata. Gėdijimasis, vengimas ar klaidingos žinios ypač būdingos, kuomet kalba pasisuka apie intymias problemas. Planuojant nėštumą svarbiausia priežastis apsilankyti pas gydytoją ginekologą turėtų būti siekis susilaukti sveiko vaiko ir pačiai išlikti sveikai bei gyvybingai“, - sako M. Kukčikaitis. Gydytojo įsitikinimu, susilaukti sveiko vaiko yra ne atsitiktinė sėkmė, o rimta dviejų suaugusių žmonių - būsimųjų tėvų - atsakomybė. Nėštumo planavimas - fizinis, psichologinis pasiruošimas, konsultacijos su gydytoju - būtina šios atsakomybės sudedamoji dalis.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas būsimoms mamoms apie gimdymą
Medicinos centras „Asmeda“
„Asmeda“ specializuojasi lytinės sveikatos ir profilaktikos srityje. Klinikoje dirba akušerijos ir ginekologijos, dermatovenerologijos, urologijos, seksologijos ir kiti specialistai. Ilgametę patirtį turintys specialistai atlieka tyrimus, gydo bei konsultuoja nėštumo planavimo, lytinio gyvenimo pagerinimo ir lytinės sveikatos profilaktikos klausimais.
Onkologinės ligos nėštumo metu
Pastarieji metai vilnietei Virginijai buvo ypač permainingi: palaimingą pirmagimės laukimą sudrumstė netikėta žinia apie aptiktą onkologinę ligą - dauginę mielomą. Pati vargu ar būtų pastebėjusi pirmuosius grėsmingos ligos požymius, nes jie priminė nėštumui būdingus simptomus. Dabar ji džiaugiasi greitai metukų sulauksiančia dukryte, ir atsitraukusia liga. Rugsėjo 19-ąją apsilankė pas savo akušerę-ginekologę. Tyrimo metu gydytojai įtarimų sukėlė vaisiaus pilvelis - jis buvo plonesnis nei turėtų, reiškia, kad negavo iš mamos kažkokių medžiagų. Spalio 9 d. „Aš pati jaučiausi neblogai. Nieko blogo nerodė ir bendras kraujo tyrimas, tik išsamesni tyrimai parodė, kad kraujo baltymų kiekis buvo neįprastai padidėjęs. Po tyrimų Virginiją pasikvietė Santaros klinikų psichologė, kuri ir pranešė šokiruojančią žinią - įtariama onkologinė liga. Papildomi tyrimai parodė pakitusius hemoglobino rodiklius, kurie indikavo kraujo vėžį. „Man pasakė: „Dėl onkologinės ligos jūsų organizme yra įvykusi „avarija“. Bet iš tikrųjų kilo labai daug klausimų. Kai pasakė tokią naujieną, viskas apsivertė 360 laipsnių kampu. Kadangi Virginija laukėsi, hemotalogai tarėsi su akušeriais-ginekologais dėl tolimesnės gydymo eigos. Nuspręsta, kad kol Virginija nepagimdė, skirti tik nedideles vaistų dozes, o nėštumą palaikyti kuo ilgiau, neskatinant gimdymo. Lapkričio 16 dieną jai buvo pasakyta, kad reikėtų nedelsiant gimdyti, bet Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Nėštumo patologijos skyriaus vedėja gydytoja akušerė-ginekologė docentė daktarė Dalia Laužikienė nukirto: „Jūs geriausiai jaučiate savo organizmą ir tikiu, kad priimsite geriausią sprendimą, kai lapkričio 20 d. Taigi pacientė buvo išleista namo, kad galėtų psichologiškai pasiruošti gimdymui. Lapkričio 20 d. buvo sušauktas gydytojų konsiliumas, po kurio būsimiems tėveliams buvo išdėstytas gimdymo planas. Aptartas ir planuojamas gimdymo skatinimas. „Aš labai norėjau, kad dukrytė gimtų pati, pati pasirinktų sau gimimo laiką. Taigi pernai lapkričio 21 naktį be jokio skatinimo gimė visiškai sveika dukrytė. Virginija džiaugiasi, kad vienas pirmųjų gydytojų jos sveikimo kelyje buvo Santaros klinikų gydytojas hematologas Tomas Daukšas: „Jis pirmasis mane sutiko, išdėstė visą gydymo planą, sudarė vaistų gėrimo grafiką. Gydymo procesas pirmuosius du mėnesius buvo gana sklandus, o artėjant Kalėdoms šeima pasidarė fotosesiją. Po jos Virginija pastebėjo, kad patino akys. Pagalvojo: gal taip nutiko dėl kosmetikos? Bet pasirodė, kad taip organizmas sureagavo į vaistus. „Aišku, nerimo buvo: kaip pavyks dukrytę užauginti, kiek man liko gyventi. Bet motinystė, rutina auginant vaiką priversdavo pamiršti ligas. Tik nuvažiavusi į Santaros klinikas apie ligą pagalvodavau. Džiaugiuosi, kad mane labai palaiko šeima, turiu mėgstamą veiklą ir nieko nejaučiu, nieko neskauda. „Man pasakė: „Dėl onkologinės ligos jūsų organizme yra įvykusi „avarija“.
„Situacijos, kai besilaukiančios moterys suserga onkologinėmis ligomis, deja, nėra retos ir tai tikrai sukelia didelių keblumų, priimant sprendimus dėl gydymo, nes toli gražu ne visus vaistus galima saugiai leisti. Stengiamės, kiek įmanoma, padėti tais atvejais užbaigti sėkmingai nėštumą, kontroliuoti tuo metu ligą ir užbaigus nėštumą gydyti standartiškai pilnu pajėgumu“, - Delfi komentavo daktaras V. Paprastai, kai suserga nėščia moteris, bendradarbiauja akušeriai-ginekologai ir onkologai. Paklausus, ar būsima mamos onkologinė liga gali persiduodi kūdikiui, daktaras V. „Virginijos istorija atskleidžia, kaip dėl gydytojų profesionalumo ir sutelkto darbo pavyko sėkmingai įveikti neeilinį atvejį - gimė sveika dukrytė.
Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje
Tai patvirtina ir Europos farmacijos pramonės asociacijų (EFPIA) 2022 metais atlikto W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimo duomenys bei Europos hematologų asociacijos (EHA) statistika. Anot jos, ypač nerimą kelia prognozės, kad iki 2050 m. „Šie skaičiai signalizuoja, kad būtina nedelsiant spręsti inovatyvių vaistų prieinamumo problemą. Šių metų birželį paskelbtas „The Economist Impact“ tyrimas apie dauginę mielomą Centrinėje Europoje ir Baltijos šalyse atskleidžia opias sistemines problemas sveikatos priežiūros sistemoje. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje pacientams prieinami vos keli inovatyvūs vaistai, kai Vakarų Europoje jų arsenalą sudaro 12-15 skirtingų preparatų. Be to, nauji vaistai į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukiami vidutiniškai 2-3 metais vėliau, nei kitose ES šalyse. Nepaisant to, kad mūsų šalyje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, ribotas naujų vaistų prieinamumas mažina galimybes taikyti efektyviausią gydymą“, - portalui Delfi komentavo I.
„Ryškiausias to pavyzdys - lenalidomido prieinamumo problema. Šis vaistas, įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą, išlieka gyvybiškai svarbus daugine mieloma sergantiems pacientams. Nors Europos vaistų agentūra lenalidomidą registravo dar prieš 2012 metus, Lietuvoje jo kompensavimas užtruko daugiau nei 9 metus. Ribotas lenalidomido prieinamumas ne tik sukelia neproporcingą naštą pacientams, bet ir yra akivaizdus lėšų švaistymas sveikatos apsaugos sistemoje. Nerimą kelia ir tai, kad Vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pateikia siaurą inovatyvių vaistų apibrėžimą, kuris neatitinka šiuolaikinės Europos praktikos. Ypač svarbu tai, kad EVA inovatyviais pripažįsta ne tik visiškai naujas molekules, bet ir tuos vaistus, kurie rodo reikšmingą terapinę naudą jau žinomose srityse, įskaitant naujus veikimo mechanizmus, geresnius saugumo profilius ar efektyvesnį vaisto pristatymą į taikinio vietą. O VVKT, siaurindama inovatyvumo sampratą, galimai riboja Lietuvos pacientų galimybes gauti pažangius, Europoje jau pripažintus gydymo metodus. Jeigu ir toliau bus laikomasi tokio siauro inovatyvių vaistų apibrėžimo, Lietuvos pacientai rizikuoja dar labiau atsilikti nuo europietiškų gydymo standartų, o atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų ES šalių pacientų gydymo galimybių tik didės, kas tiesiogiai paveiks jų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę“, - teigė I.
Taip pat skaitykite: Darnūs santykiai su gyvūnais auginant kūdikį
Pirmieji nėštumo požymiai ir vizitas pas gydytoją
Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius. „Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės“, - sako A.
Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. „Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu, nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją“, - pasakoja A. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. „Per paskutinius 10-15 m., labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.
Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. „Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje“, - pasakoja A. „Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos. yra vyresnė nei 35 m. „Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto“, - akcentuoja A.
„Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvokite gyvenimo ritmą. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. „Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Sutinku, valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg“, - sako A. „Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kaip to išvengti? Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa.
Sisteminė raudonoji vilkligė ir nėštumas
Klausimas. Sergu sistemine raudonąja vilklige (nuo 2011 gruodžio), šiuo metu vartoju prednizoloną (1 tabletę) ir 2 tabletes plakvenilio. (Anti DNR 98. ANA-teigiama, 2+ citoplazmos švytėjimas). Kokia galimybė planuoti nėštumą ir susilaukti vaikelio? Pagal laboratorinius tyrimus, sisteminė raudonoji vilkligė yra aktyvi, reikėtų dar atlikti C3 ir C4 (komplemento) tyrimus. Nėštumą planuoti ir susilaukti vaikelio galite, paskirtas gydymas nekenkia vaisiui, jį galite vartoti per visą nėštumą, tik pirmajame ir trečiajame nėštumo trimestre teks nutraukti prednizoloną. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos reikšmė pastojant
Didelės rizikos nėštumas: priežastys ir patologijos
Metų pradžia - laikas pasirūpinti tuo, kas svarbiausia. Yra žmonių, kurių profesinis kelias tampa ne tik karjera, bet ir kasdiene tarnyste žmogui. Laidoje „DELFI diena“ gydytoja papasakojo, kas yra didelės rizikos nėštumas, kokios patologijos yra dažniausios, kaip pati moteris gali jų išvengti bei kokios didžiausios problemos šeimas kamuoja dar nėštumo metu.
- Kokie faktoriai ir veiksniai lemia didelės rizikos nėštumą?
- Didelės rizikos nėštumas vertinamas kiekvieną kartą, kai pacientė atvyksta pas mus. Tokių nėštumų nėra labai daug, bet jeigu pacientė arba vaisius turi kažkokių problemų, mes tai vadiname didelės rizikos nėštumu. Kartais apie didelę riziką žinome iki pastojant, o kartais apie tai sužinome tik moteriai atvykus. Kartais būna taip, kad moteris turi mažos rizikos nėštumą, šeima laukia, galvoja, kad viskas bus gerai, tačiau vieną dieną nutinka taip, kad tas nėštumas tampa didelės rizikos.
- Kas tai yra? Kam ta rizika galima?
- Didelės rizikos nėštumas gali prasidėti dar iki pastojimo. Jeigu pacientė yra vyresnio amžiaus, jeigu jai yra 35 metai ir daugiau, jeigu vaiko tėtis yra 42 metų ir daugiau, tuomet mes kalbame apie genetinius tyrimus, kurių reikės vaisiui. Kartais netgi porai būna sunku pastoti, didelė rizika prasideda jau tada, kai prireikia pagalbinio apvaisinimo metodo. Ne tik Santaros klinikose jau ir Kaune atsidarė Reprodukcinis medicinos centras, kur tokioms šeimoms galėsime padėti. Jeigu moteris jau pastojo, yra ir kitas didžiulis etapas nėštumo metu. Nėštumo metu gali vaisius vystytis, o ultragarsu galime nustatyti, kad kažkas blogai. Kartais gali būti problema, susijusi su moterimi, hipertenzijos problemos, neišnešiotumo problemos. Paskutinis etapas, kuris yra laimingas arba ne, tai yra gimdymas.
- Ar didelės rizikos problemos yra dažnas atvejis jūsų darbe?
- Mano darbe taip, bet aš dirbu centre, kuriame mes ir matome moteris, kurioms yra didelės rizikos nėštumas, tačiau jeigu tai būtų rajono skyriai ar poliklinikos, tai jie džiaugiasi dažniausiai mažos rizikos nėštumais.
- Ar daugėja tokių nėštumų?
- Jeigu lygintume su praėjusiu dešimtmečiu, galėčiau sakyti, kad tokių nėštumų daugėja. Tų problemų gali būti įvairių, tarkime, cukrinis diabetas, dabar kas penkta moteris turi padidintą gliukozės kiekį kraujyje. Dėl to jas konsultuoja specialistai, kurie padeda išnešioti ir pagimdyti vaiką. Moterys, kurios yra Rh+ (rezus teigiama) arba Rh- (rezus neigiama), jų nėštumai būna komplikuoti. Vaikui nėštumo metu būna anemija ir reikia pagelbėti.
- Kokios patologijos pasitaiko dažniausiai?
- Dažniausios patologijos, kurias mes matome, yra daugiavaisis nėštumas. Šeima ateina ir mes diagnozuojame daugiavaisį nėštumą, o šeima dažniausiai džiaugiasi, kad bus du arba trys vaisiai. Taip, tai yra džiaugsmas, bet mes, medikai, visada suprantame, kad tai yra didelės rizikos nėštumas. Jeigu pacientė nešioja dvynius, visuomet galvojame apie padidėjusią riziką persileisti, apie išankstinį gimdymą. Dvyniai kartais auga netolygiai, todėl kartais mums reikia anksčiau užbaigti nėštumą. Ypatingi atvejai būna tada, jeigu tai yra dvyniai ir jie turi vieną placentą. Šie dvyniai iki 10 proc. komplikuojasi dvynių transfuzijos sindromu. Jeigu to nenustatysime ir nepagelbėsime, prarasime abu vaikus. Yra tam tikros chirurginės intervencijos, atliekamos dar nėštumo metu ir, panaudojus lazerio procedūras, mes išsaugome abu vaisius ir jie gali gimti. Kauno klinikose turime Vaisiaus medicinos centrą, kur patys sudėtingiausi atvejai ir suplaukia. Jeigu, pavyzdžiui, vaisiui yra ne chirurginė problema, ta šeima ir pradeda rūpintis tam tikri specialistai. Labai sudėtinga yra tada, kai vaisiui reikia pagelbėti dar tada, kai jis yra pas mamą viduje.
- Kas lemia visas patologijas?
- Norėčiau žinoti, turbūt tuomet gaučiau Nobelio premiją. Jeigu pradėtume kalbėti nuo gana elementarių dalykų, daugelis žino, kad sveika gyvensena, žalingų įpročių atsisakymas gali padėti. Pastebime gerą tendenciją, kai šeimos pastoja, tuomet jos pradeda keisti savo gyvenimą. Prieš nėštumą moteriai reikėtų bent tris mėnesius vartoti folio rūgšties ir tai apsaugotų nuo nervinio vamzdelio patologijos. Pradedant nuo tokių mažų žingsnelių galima apsisaugoti nuo patologijos.
- Ar moterims įmanoma išvengti tų patologinių priežasčių?
- Ko gero, visų priežasčių neįmanoma išvengti, bet jeigu kalbėtume apie visą nėštumo priežiūrą, per 20 metų ji yra gerokai pasikeitusi. Jeigu anksčiau būdavo tokia sistema, kad mes tiriame pacientę, ieškome ligos ir padedame, tai dabar ta piramidė tarsi yra apsivertusi. Mes nėščią moterį norime pamatyti kuo anksčiau, netgi dar prieš pastojant. Tada ieškome priežasčių, kas galėtų nulemti didelės rizikos nėštumą. Pavyzdžiui, 12 nėštumo savaitę tiriame dėl įvairių genetinių ligų. Yra tokia liga preeklampsija. Jai būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime, o apsaugoti nuo jos galime paprasčiausiai su aspirinu. Nėštumo pradžioje taip pat yra atliekamas gliukozės tolerancijos testas, o jeigu jis yra pakitęs, atliekamas tam tikras įsikišimas. Specialistas kalbasi su paciente apie dietą, apie insulino skyrimą, kad vaisius nebūtų per didelis, kad nebūtų per daug vandenų, kad nepagimdytų prieš laiką. Tos profilaktinės priemonės yra atliekamos jau pačioje nėštumo pradžioje. Žinoma, būna ir atvejų, kai galime tiesiog stebėti, kaip vystosi liga ir pagelbėti simptomiškai. Pagrindinis patarimas moterims būtų apsilankyti pas medikus dar prieš planuojant nėštumą.
- Kokios problemos gimdyvėms gali kilti nėštumo laikotarpiu?
- Per nėštumo laikotarpį būna įvairių problemų. Kartais nedidelis nukrypimas nuo normos moterims gali atrodyti, kad tai jau yra didelė problema, jos panikuoja, nervinasi. Moterys visuomet stengiasi, kad nėštumas būtų sklandus, jos nori, kad viskas būtų gerai, o kartais turime tikrai sudėtingų problemų. Viena iš didžiausių - priešlaikiniai gimdymai.
- Kokią įtaką vaisiui daro nėščiosios gyvenimas?
- Pirmiausia turi būti sveika ir laiminga šeima. Jeigu moteris bus laiminga, jeigu vyras bus sveikas ir laimingas, nėštumas irgi bus geras. Reikia kalbėti apie sveiką gyvenseną, žalingų įpročių atsisakymą, psichologiją, vengimą bet kokios formos smurto, reikalingos konsultacijos su medikais. Manyčiau, kad tai gali padėti.
- Kas yra šiuolaikinė vaisiaus medicina?
- Vaisiaus medicina yra labai jaunas mokslas. Ne tik mokslas, bet ir pagalba nėščiajai. Kaune turime tokį centrą ir bendradarbiaujame su kolegomis iš Europos šalių tais atvejais, kai jie būna patys sudėtingiausi. Vaisiaus medicina apima tuos atvejus, kai pagalba reikalinga dar nėštumo metu. Pavyzdžiui, jau minėtas atvejis apie dvynius, arba tais atvejais, kai yra įskilas stuburas. Jeigu nustatoma tokia patologija, operaciją galima atlikti dar gimdoje ir taip pašalinti pasekmes.
Infekcinės ligos ir jų poveikis nėštumui
Raudonukė, toksoplazmozė ir citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija - būtinai išsitirkite, ar turite imunitetą šioms ligoms, jei norite smarkai nerizikuoti savo kūdikio sveikata. Ypač pavojinga nėščiajai susirgti raudonuke pirmąjį nėštumo trimestrą - beveik 98 proc. Sunkiausi padariniai kūdikio gali laukti tuomet, kai motina toksoplazmoze užsikrečia ankstyvoje nėštumo stadijoje. Ligos padariniai daugeliu atvejų gali išryškėti vaikystėje ar paauglystėje. Pavojus vaisiui užsikrėsti būna ir tuomet, kai moteris suserga ūmia toksoplazmoze likus 3 mėnesiams iki nėštumo. CMV infekcija nėščioji gali užkrėsti savo kūdikį dažniausiai pirmoje nėštumo pusėje - didesnė rizika, jeigu moteris pirmą kartą susiduria su šiuo virusu. Naujagimių CMV infekcija išryškėja per kelias dienas nuo gimimo: gali pagelsti kūnas, padidėti kepenys ir blužnis, išberti kūną, sumažėti atsakingų už krešėjimą kraujo ląstelių. Be to, pažeidžiama centrinė nervų sistema. Per gimdą virusą perduoda apie 1 proc. moterų, užsikrėtusių iki pastojimo. Raudonukės užkratas plinta oro lašiniu būdu, šaltinis - sergantieji šia liga. Kartais ligoniai raudonuke perserga patys to neįtardami. Toksoplazmoze užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, neplautas daržoves, uogas ar vaisius, geriant užterštą vandenį ar pieną.