Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, bet ir nerimo. Besilaukiant, ypač pirmą kartą, kyla daugybė klausimų, kas leidžiama ir kas ne. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausias nėštumo gaires, ypatingą dėmesį skirdami mitybai, fiziniam aktyvumui ir, svarbiausia, soliariumų lankymui pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
Bendrosios Gairės Nėščiosioms
Nėštumas - tai normali fiziologinė būsena, tačiau moteris dažniausiai tampa atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai, nes dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą.
Mityba
Mityba nėštumo metu yra ypač svarbi. Reikėtų rinktis įvairų, maistingą, dažniau augalinės kilmės maistą. Kelis kartus per dieną valgyti duoną, bulves, makaronus, daug šviežių daržovių ir vaisių. Gyvulinius riebalus reikėtų keisti augaliniais, kuriuose yra daugiau gerai pasisavinamų nesočiųjų riebalų rūgščių. Kiaulieną, kuri yra visiškai nevertinga, patariama keisti į ankštines daržoves, paukštieną, žuvį, liesą mėsą. Taip pat būtina vartoti liesą pieną bei liesus nesūrius pieno produktus: kefyrą, rūgpienį, jogurtą. Reikia vengti saldžių dirbtinių gėrimų su saldikliais, kadangi juos vartojant vaikas gali gimti alergiškas. Apskritai reikia vengti nenatūralių produktų ir geriau vartoti mažesnį, tačiau kuo natūralesnio maisto kiekį.
Jodas ir Druska
Nėštumo metu reikia vartoti joduotos druskos, nes jodas yra būtinas skydliaukės hormonams. Paprastos druskos kiekį reikėtų sumažinti iki 5-6 g per savaitę. Taip pat patariama mažinti ir cukraus kiekį.
Kūno Masės Indeksas
Kiekviena savimi besirūpinanti moteris jau prieš nėštumą turi žinoti savo kūno masės indeksą, o prieaugis matuojamas būtent pagal tą indeksą.
Taip pat skaitykite: Nėštumo pradžios priežiūra
Alkoholis ir Rūkymas
Nėštumo metu alkoholio vartoti negalima, nes tai sukelia vaikų hipotrofiją, taip pat būtina mesti rūkyti. Alkoholis ypač pavojingas pirmosiomis nėštumo dienomis ir savaitėmis, kai vystosi vaiko smegenys. Po trijų mėnesių, jei moteriai labai norisi, galima leisti pusę stiklinės alaus ar iki taurės vyno, tačiau griežtai vengti bet kokių stipriųjų gėrimų.
Pykinimas
Pykinimas prasideda 5-7 nėštumo savaitę ir yra natūrali organizmo reakcija į svetimą baltymą. Vėmimas, šleikštulys kartą ar du per dieną, jeigu nekrenta kūno svoris, yra normalu. Jeigu moteris vemia 5-6 kartus per dieną, krenta svoris - būtina kreiptis gydytojų pagalbos.
Laktacija
Laktacija priklauso nuo to, „ką davė gamta“. Nei gausesnis valgymas, nei tokie produktai, kaip kakava ar kmynai, jos nepadidins.
Sportas ir Fizinis Aktyvumas
Sportu, žinoma, ne profesionaliu - nėštumo metu užsiimti būtina. Jei moteris vaikščiojo į baseiną, treniruoklių salę prieš nėštumą, - jo metu aktyvumą reikėtų apriboti, nekilnoti svorių. Tačiau visi mankštos pratimai, tempimai yra rekomenduojami, jei neskauda pilvo apačios, netempia, nėra kraujavimo.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą nėštumo metu, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Dažnas Šlapinimasis
Jeigu 6-12 bei 36 nėštumo savaitėmis moteris šlapinasi dažniau (nejaučia skausmo, nėra jokių pakitimų) - nieko baisaus, kadangi tai sukelia šlapimo pūslės dirginimas.
Miegas
Miegoti nėštumo metu galima tik ant kairiojo šono - ne ant pilvo ar nugaros (taip spaudžiami nerviniai rezginiai, stuburas, skrandis).
Avalynė
26-30 nėštumo savaitę keičiasi svorio centras, todėl aukštakulnių batelių nešioti nebegalima. 1-2 trimestro pradžioje aukštakulniais vaikščioti galima.
Vyro Supratimas
Nėštumo metu moterų norai ir pageidavimai keičiasi dažniau nei orai rudenį, todėl labai svarbu, kad jų vyrai tai žinotų bei būtų supratingi visu nėštumo laikotarpiu. Taip pat moteriai labai svarbu žinoti, kad jos vaikas sveikas, jam viskas gerai - būtent ramybė yra geriausias vaistas.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Gripas
Gripo epidemijų metu būtina vengti susibūrimų, kad būtų kuo mažesnė virusinių grėsmių rizika. Taip pat labai svarbu prieš nėštumą būti pasitikrinus ir išsigydžius senas ligas, kadangi nėštumo metu jos paūmėja, taip pat negalima vartoti jokių vaistų, daryti tyrimų.
Nėštumas ir Vasara: Maudynės ir Degimasis
Visos moterys vasarą džiaugiasi saule ir ilgomis šiltomis dienomis. O jeigu tuo metu dar laukiasi kūdikio, jis tampa puikiausiu ne tik metų, bet ir gyvenimo laikotarpiu.
Maudynės
Įvairios vandens procedūros patinka nėščioms moterims ir yra naudingos. Plaukiojimas ekologiškai švariuose telkiniuose ar baseinuose gerina kraujotaką, mažina patinimus, kraujospūdį, šalina dusulį. Ramus, malonus plaukiojimas gerina savijautą, o kūną parengia gimdymui. Malonios temperatūros dušas arba ne šiltesnė nei 37 C vonia net karščiausiomis dienomis padeda jaustis žvaliai. Jeigu gydytojas leidžia vykti prie jūros - būsimai mamai tai puikiausias būdas sustiprinti sveikatą, tapti žvalesnei ir geros nuotaikos. Kurortiniu sezonu vandens temperatūra būna priimtina, todėl maudynėms apribojimai netaikomi. Sūrus vanduo palankiai veikia organizmą, jį prisotina naudingų medžiagų. O gydomosios purvo vonios leistinos tik stebint gydytojui.
Saulės Vonios: Atsargumas Būtinas
Nėščiosios paplūdimyje turi būti atsargios: atviroje saulėje galima degintis tik iki 10 valandos rytą ir po 16-17 valandos popiet. Kitu metu reikia būti pavėsyje. Stebėkite savo odos būklę - nėštumo metu joje ypač dažnai susidaro pigmentinių dėmių. Naudokite natūralius odą saugančius kremus. Stenkitės kuo daugiau būti ore.
Nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 val. arba po 17 val., o užsienio kurortuose, kuriuose itin didelė kaitra, laiką paplūdimyje reiktų dar labiau paankstinti, kol temperatūra dar nesiekia 30 laipsnių karščio.
Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Dėl žalingo karščio poveikio nėščiajai taip pat nerekomenduojamos ir karštos vonios bei pirtys - reikėtų tai žinoti renkantis SPA procedūras.
Dehidratacija
Dar viena pavojus, susijęs su karščiu ir saulės voniomis - dehidratacija, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris.
Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens - į tai įsiskaičiuoja ir kiti skysčiai, tokie kaip pienas, sultys, sriubos, arbata. Jei moteris yra karštoje aplinkoje, daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis - rečiau nei 3 kartai per parą, vidurių užkietėjimas, burnos, akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni nei įprastai vaisiaus judesiai.
Gausiai prakaituojant, galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu. Jei moteris jaučia nedidelį tempimą, veržimą pilvo apačioje, nestiprius spazmus, rekomenduojama kurį laiką kasdien pavartoti po 400 mg magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis, padeda mėšlungio ir vidurių užkietėjimo profilaktikai.
Esant nusiskundimams, nėščiajai apskritai nerekomenduoju būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Tokiu atveju patarčiau ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant - skubiai kreiptis į gydytoją.
Apsauga Nuo Saulės
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams, odoje intensyviau gaminasi pigmentas melaninas, todėl išryškėja anksčiau buvusios odos problemos, tokios kaip raudonė, dermatitas, padaugėja pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų. Oda retai įdega rudai, dažniau iš karto raudonuoja, išauga nudegimų pavojus, todėl būsimoms mamytėms reikia skirti didesnį dėmesį odos apsaugai nuo saulės. Tinkamiausi kremai nuo saulės yra su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, jei oda jautresnė, o geriausiai naudoti apsaugą su SPF 50. Dar geriau, jei kremas bus su mineraliniu filtru - cinko oksidu.
Nėštumo metu galima naudoti ir savaiminio įdegio kremus. Renkantis saulės kosmetiką šiuo laikotarpiu, vertėtų mažiau eksperimentuoti ir rinktis to gamintojo kremus, kurie jau buvo išbandyti ir tiko moters odai.
Po deginimosi saulėje reiktų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu. Beje, šis kremas tiks ir ateičiai, gimusio mažylio užpakaliuko odelės priežiūrai bei suskirdusių spenelių priežiūrai.
Dalis moterų vasaros metu renkasi vartoti maisto papildą beta-karoteną - šis natūralus antioksidantas be kitų savo savybių padeda gražiai įdegti. Tačiau jo negalima vartoti nėščiosioms, mat beta-karotenas yra vitamino A pirmtakas, o nėštumo metu šio vitamino daug vartoti pavojinga, nes didėja apsigimimų rizika.
Ką Dar Reikėtų Žinoti?
Laukiantis mažylio, reikia ypač atidžiai rinktis kosmetikos priemones. Jau minėjome, kad nėštumo metu oda aktyviai dalyvauja apykaitos procesuose, atiduoda ir sugeria kur kas efektyviau nei paprastai. Atsisakykite rutulinių dezodorantų ir kitokių nenatūralių kosmetikos priemonių. Rinkitės medvilninius, lininius ir kitų natūralių medžiagų drabužius - oda turi kvėpuoti. Tai ypač svarbu apatiniams baltiniams. Medvilniniai - geriausia pienligės profilaktika, o kasdieniai įklotai (ypač dezodoruoti) ar sintetinės kelnaitės - papildoma rizika.
Nėštumo metu nebūtina nešioti bandažą, juolab per vasaros karščius. Bandažas turėtų padėti, gerinti savijautą, o ne tapti papildomo diskomforto priežastimi.
Soliariumai Nėštumo Metu: Mitai ir Tikrovė
Soliariumai nėštumo metu - tema, apipinta mitais ir abejonėmis. Vieni teigia, kad tai puikus būdas kovoti su depresija, kiti griežtai draudžia bet kokį kontaktą su UV spinduliais. Panagrinėkime šį klausimą atidžiau.
Informacija pateikta vartotojo: Į soliariumą nėščiosioms vaikščioti galima - tai pirmas vaistas nuo depresijos.
Šis teiginys vertas atidesnio patikrinimo, atsižvelgiant į galimą riziką ir alternatyvius būdus kovoti su depresija nėštumo metu.
Rizika ir Atsargumo Priemonės
Nors tikslių mokslinių tyrimų, tiesiogiai draudžiančių soliariumus nėštumo metu, nėra daug, specialistai rekomenduoja būti atsargiems dėl kelių priežasčių:
- Perkaitimas: Kaip jau minėta, nėštumo metu perkaitimas yra pavojingas, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimus ar net persileidimą. Soliariumuose, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, lengva perkaisti.
- Odos Jautrumas: Dėl hormonų svyravimo oda tampa jautresnė UV spinduliams, todėl padidėja pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų atsiradimo rizika.
- Folio Rūgšties Trūkumas: UV spinduliai gali skaidyti folio rūgštį, kuri yra ypač svarbi vaisiaus nervų sistemos vystymuisi.
Alternatyvūs Būdai Kovoti Su Depresija Nėštumo Metu
Jei jaučiate depresijos simptomus nėštumo metu, svarbu kreiptis į gydytoją. Yra saugesnių ir veiksmingesnių būdų pagerinti savijautą:
- Psichoterapija: Pokalbiai su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti įveikti emocinius sunkumus.
- Fizinis Aktyvumas: Lengvi pratimai, pasivaikščiojimai gryname ore, joga ar plaukiojimas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Sveika Mityba: Subalansuota mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, gali padėti stabilizuoti emocijas.
- Socialinė Parama: Bendraukite su artimaisiais, dalyvaukite nėščiųjų grupėse, dalinkitės savo jausmais.
- Šviesos Terapija: Jei jaučiate sezoninį depresijos paūmėjimą, pasitarkite su gydytoju dėl šviesos terapijos.
Mitybos Rekomendacijos Nėščiosioms
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Maisto Produktai, Kurių Reikėtų Vengti
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Kofeinas
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Vitaminai ir Papildai Nėštumo Metu
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Vaistų Vartojimas Nėštumo Metu
Gan dažnai nėščiasias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali smarkiai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija. Vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
Tyrimai rodo, kad vartojusios bent vieną iš penkių skausmą malšinančių vaistų moterys dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Kodėl Būtina Atsisakyti Žalingų Įpročių
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.
Fizinė Veikla Nėštumo Metu
Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
tags: #pirmosiom #nestumo #savaitem #i #soliariuma