Šis straipsnis skirtas aptarti Eugenijaus Valasevičiaus veiklą vadovaujant Kauno P. Mažylio gimdymo namams. E. Valasevičius - ilgametis gydytojas, akušeris-ginekologas, vadovavęs šiai įstaigai. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant interviu su pačiu E. Valasevičiumi, atsiliepimus apie jo darbą ir pranešimus apie įvykius, susijusius su jo vadovavimu.
Įžanga
Kauno P. Mažylio gimdymo namai yra viena svarbiausių akušerijos įstaigų Kaune ir visoje Lietuvoje. Įstaiga teikia paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Per daugelį metų čia gimė dešimtys tūkstančių kūdikių. E. Valasevičiaus vadovavimo laikotarpiu gimdymo namai išgyveno įvairių pokyčių ir iššūkių, susijusių su medicinos technologijų pažanga, demografinėmis tendencijomis ir finansavimo klausimais.
E. Valasevičiaus požiūris į mediko darbą
E. Valasevičius pabrėžia, kad mediko darbas yra kasdienis, nepriklausomai nuo švenčių. Naujųjų metų naktį medikai dirba įprastu ritmu, pasiruošę priimti naujagimius. Vadovas džiaugiasi kiekvienu pasaulį išvydusiu kūdikiu, nes nauja gyvybė - visada šventė.
E. Valasevičius atkreipia dėmesį, kad rinkdamiesi tokį darbą medikai žino, kad gimdymo nesuplanuosi „patogiu laiku“. Kai ateina laikas, tada moterys ir gimdo. Didelis džiaugsmas, kad gimdymų P. Mažylio gimdymo namuose mažėja neženkliai. Kasmet šiuos gimdymo namus pasirenka apie tūkstantis moterų.
Jubiliejinis naujagimis
Vienais metais Ievos Katauskienės dukrytė tapo tūkstantuoju tais metais P. Mažylio gimdymo namuose pasaulį išvydusiu kūdikiu. Gimdyvę pasveikino slaugos koordinatorė, vadovo pavaduotojas ir gimdymo namų vadovas E. Valasevičius. Naujieji metai šeimoms, šventinę naktį susilaukusioms kūdikio, tampa dviguba švente.
Taip pat skaitykite: Gimdymo Namai: Švara ir Priežiūra
Dalyvavimas projektuose
E. Valasevičiaus vadovaujami gimdymo namai aktyviai dalyvavo įvairiuose projektuose, siekiant pagerinti paslaugų kokybę ir taupyti energiją.
Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa
Įstaiga dalyvavo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projekte „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“. Įgyvendinant šį projektą atlikta pastato kondicionavimo ir vėdinimo sistemos rekonstrukcija, įrengta dvylika saulės kolektorių. Šiai programai Šveicarijos vyriausybė skyrė 350 tūkstančių litų. Kita dalis projekto įgyvendinta vėliau - skirta lėšų LED apšvietimui ir šilumos siurbliams įrengti. Šių programų įgyvendinimas leido daugiau negu per pusę sutaupyti lėšų įstaigai šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Tai labai aktualu, nes gimdymo namai turi du baseinus. Vienas skirtas nėščiųjų mankštai vandenyje, pasiruošti gimdyti.
„Nėščiųjų ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“
Antroji Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa, kurioje su kitais Lietuvos akušerijos, neonatologijos ir perinatologijos centrais dalyvavo ir P. Mažylio gimdymo namai, tai - „Nėščiųjų ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurią vykdė Kauno klinikos. Pagal šią programą įstaigai nupirkta labai kokybiškos, geros aparatūros: ultragarso aparatas, monitorių, skirtų stebėti vaisiaus būklę, inkubatorių silpnesniems kūdikiams, šildomųjų reanimacinių stalų ir kitų. Moderni, šiuolaikiška medicininė įranga padėjo pasiekti geriausių rezultatų.
Gimdyvių pasirinkimas
E. Valasevičius teigia, kad daugiausia gimdyvių atvyksta iš Kauno miesto, tačiau būna gimdyvių iš visos Lietuvos. Gimdymo namai priima visas norinčias moteris, kurioms reikia kokybiškų ir kvalifikuotų antro lygio akušerijos, neonatologijos, nėštumo patologijos ir ginekologijos paslaugų. Moterys iš kitų miestų ir rajonų renkasi Kauno P. Mažylio gimdymo namus, nes dažniausiai jas rekomenduoja draugės, kurios pasidalija patirtimi, papasakoja, kad liko patenkintos gimdymu, aukšta gydytojų kvalifikacija, gera medicinine įranga, šilta ir jaukia atmosfera.
Įstaiga turi Dienos akušerijos stacionarą, veikia nėščiųjų mokyklėlė, kur besilaukiančios mamytės ruošiamos gimdyti, pasakojama apie žindymo privalumus, motinos pieno svarbą naujagimiui. Jos susipažįsta su gimdymo namais, pamato gimdyklas, palatas, plaukioja baseine. Įstaiga joms tampa sava, todėl ir atvyksta čia gimdyti, o po gimdymo lankosi kūdikių baseine. Taip pat veikia Moterų konsultacinis centras, kuriame nėščiosios prižiūrimos, tiriamos ir konsultuojamos visą nėštumą. Taip jos susipažįsta su personalu, lanko baseiną, Dienos akušerijos stacionarą ir jaučiasi kaip namuose.
Taip pat skaitykite: Prano Mažylio gimdymo namų paslaugos
Cezario pjūvio operacijos
E. Valasevičius pabrėžia, kad pastaraisiais metais kai kurios nėščios moterys nenori pačios gimdyti ir prašo medikų atlikti joms cezario pjūvio operaciją, nors tam jokių indikacijų ir nėra. Tokioms moterims visada paaiškinama ir sprendimas būna vienareikšmis - niekada nedaroma cezario pjūvio operacijos, jeigu tam nėra medicininės būtinybės. Būtų nusikaltimas operuoti žmogų, kai tam nėra jokių indikacijų. Viena iš baimių - gimdymo skausmas. Šią baimę bandoma nugalėti dar nėščiųjų mokyklėlėje. Tam skiriami užsiėmimai apie gimdymo skausmo malšinimą. Nėščiosios susitinka su jau pagimdžiusiomis moterimis, kurios papasakoja, kaip viskas vyksta. Tai veiksmingiausias pavyzdys. Neskubama gimdyvei rekomenduoti regioninio, epidūrinio nuskausminimo, nes gimdymo namai turi puikias vonias, kur gimdymo skausmas malšinamas vandens procedūromis, masažu, muzikos terapija. Vanduo atpalaiduoja, nuramina gimdyvę. Jei ji valandą gimdymo metu paguli vonioje su vandens procedūromis, gimdymo trukmė be jokio medikamentinio įsikišimo sutrumpėja dviem valandomis. Jei neužtenka vonios, tada skiriamas regioninis skausmo malšinimas.
Gimdyvių amžius
E. Valasevičius pastebi, kad dabar moterys neskuba susilaukti vaikų ir jaunų gimdyvių mažėja. Gimdyvėms iki trisdešimties metų paprastai nekyla jokių problemų. Jei gimdo keturiasdešimties link artėjanti moteris, jai reikia skirti daugiau dėmesio, nes būna gerokai didesnė komplikacijų rizika. Pagimdžiusios gimdymo namuose pirmą vaiką, paprastai pas juos gimdo ir antrą, ir trečią.
Konkurencija
E. Valasevičius pripažįsta, kad Kaune didelė konkurencija, nes yra keturi stacionarai, kurie teikia akušerinę ginekologinę pagalbą.
Vyro dalyvavimas gimdyme
Apie 90-95 procentų gimdymų dalyvauja vyrai. Paprastai nebūna tik tų, kurie tuo metu yra kur nors toliau išvykę ar negali dėl darbo aplinkybių. Jau kelerius metus taikoma praktika, kai po cezario pjūvio operacijos naujagimis trumpam guldomas mamai ant krūtinės, ji į jį pasižiūri, pabučiuoja, pasidžiaugia, o paskui kūdikis perkeliamas tėčiui ant nuogos krūtinės. Tai ne prievolė, ir prievarta to nedaroma. Vyrui paaiškinama, kodėl taip reikėtų - kad naujagimis gautų šeimos mikroflorą, kad jaustų tėvo širdies plakimą, šilumą. Tėvai su malonumu tai priima.
Gyvybės langelis
Gimdymo namuose jau kurį laiką veikia gyvybės langelis, kuriame gali palikti savo kūdikius moterys, nenorinčios jų auginti. E. Valasevičius visų pirma labai prašo, kad moterys gimdytų, nes Lietuvoje mažėja žmonių. Dabar vienai šeimai tenka tik mažai vaikų. Esame nykstanti tauta. Antras palinkėjimas - nebijokite gimdyti, ateikite į gimdymo namus pabendrauti, į mokyklėles. Viską paaiškinsime, parodysime, pamokysime, kas yra gimdymas, skausmo malšinimas, natūralus maitinimas, kaip reikia elgtis po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Kainos ir Atsiliepimai: 4D Echoskopija
Gimdymo namų istorija ir dabartis
E. Valasevičius sako, kad prieš aštuoniasdešimt metų prof. Pranas Mažylis šiuos gimdymo namus pastatė per devynis mėnesius. Simboliška - tiek, kiek ir trunka nėštumas. Prieš beveik šešis dešimtmečius čia buvo įkurtas ir pirmasis Lietuvos LTSR mokslų akademijos Eksperimentinio medicinos instituto Klinikinis skyrius šeimų bevaikiškumui tirti. Per aštuoniasdešimt metų čia gimdė daug moterų, iš jų nemažai atlikti cezario pjūviai. Teikiamų paslaugų kokybė kasmet tobulėja. Dėl naujų akušerinių metodikų atliekamų intervencijų trukmė žymiai sutrumpėjo, kaip ir gulėjimo stacionare laikas. Naujagimiai neatskiriami nuo mamų. Prieš kurį laiką šiuose gimdymo namuose įkurtas pirmasis Gyvybės langelis. Jis jau išgelbėjo nemažai vaikų. Šioje įstaigoje pirmąkart gimdyme dalyvavo vyras. Vieni pirmųjų gimdymo namų atidarė Dienos akušerijos skyrių bei Konsultacinę polikliniką.
Gimdymo namams reikalingas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, nes taip jie padeda moterims pasiruošti gimdymui. Anksčiau moterims, kurioms, pavyzdžiui, grėsė persileidimas, tekdavo gulėti ligoninėje, kaip dažnai sakoma, pakeltomis kojomis. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja sako, kad užsiėmimai baseine rekomenduotini ne tik nėščiosioms, kurioms gresia persileidimas, bet ir visoms besilaukiančioms moterims. Kiekvienai pacientei sudaromas individualus mankštos planas. Užsiėmimus gali lankyti nuo pat nėštumo pradžios. Pratimai sudaryti visoms raumenų grupėms, o kai pilvukas padidėja, vandenyje kūnas tampa lengvesnis, pratimus atlikti paprasčiau. Moterims, kurios skundžiasi nugaros skausmais, galima atlikti ir masažą su aromatiniais aliejais, taip pat turimos mankštos su kamuoliais, o tinstančioms kojoms siūloma limfodrenažinę kompresinę kojų terapija, kuri puikiai tinka ir po gimdymo, esant kojų tinimams, venų patologijai ar kitiems simptomams. Skyriuje yra ir specialiai mažyliams įrengtas baseinas. Tiesa, nuo kitų panašaus pobūdžio baseinų jis išsiskiria tuo, jog vandens lygis jame suaugusiam žmogui ne iki kelių, o iki krūtinės. Kadangi keturių savaičių kūdikį jau galima pradėti plukdyti, moteriai labai sunku susilenkus išbūti kad ir pusvalandį.
Kaune - gana didelė konkurencija. Tai - nėščiosioms į naudą, nes jos gali rinktis. Savo ruožtu medikai turi kiekvieną minutę įrodinėti aukštą kvalifikaciją. Akušerijos skyriuje yra trys gimdyklos, lovos po gimdymo ir nėštumo patologijos lovos. Gimdyvės šiandien - reiklesnės. Didžioji dauguma atvažiuoja jau pačios susidariusios gimdymo planą. Tam, kad būtų galima suteikti visapusišką pagalbą, įsteigtas ir Moterų konsultacijų centras. Per metus centre apsilanko daug nėščiųjų. Kiekvienai jų sudaromas priežiūros planas, o atsiradus indikacijų konsultacijos suteikiamos bei tyrimai atliekami neribojant skaičiaus. Skyrius yra šiuolaikiškas, teikiantis ginekologinę pagalbą ir dienos chirurgijos paslaugas. Iš viso per metus apsilanko nemažai moterų. Turima visa reikiamą šiuolaikinę įrangą. Atliekamos įvairios endoskopinės, laparoskopinės, vaginalinės, laparotominės operacijos. Kiekvienai moteriai individualiai parenkamas tinkamiausias sveikatą tausojantis gydymo būdas. Taip pat endoskopinės gimdos ertmės operacijos, šlapimo nelaikymo, naudojant implantus, visos gimdos kaklelio operacijos. Žinoma, teikiamos ir ginekologinės ligos. Kartais tenka dirbti ir psichologais, kai kreipiasi moterys, norinčios nutraukti nėštumą. Kiekvieną pasiryžusią tokiam žingsniui stengiamasi atkalbėti.
Dienos akušerijos skyrius sulaukė didelio pasisekimo. Moterims čia atliekami tyrimai, suteikiama pagalba, kartais gydymas, stebima ir vertinama vaisiaus būklė. Moteris konsultuoja akušerės, vidaus ligų gydytojai, ginekologai. Be to, darbo dienomis veikia ir Nėščiųjų mokyklėlė. Čia aktualiais moterims klausimais vyksta įvairios paskaitos. Gauta medicininė įranga užtikrina kokybišką mažųjų pacientų slaugą. Nauji monitoriai vaisiaus būklei tirti, portatyvus ultragarso aparatas, belaidžiai vaisiaus širdies ritmą registruojantys aparatai, kurie netrukdo gimdyvei judėti. Operacinėse - naujas funkcionalus stalas, išmanus anestezijos aparatas, kuris leidžia įvertinti narkozės gylį.
Kyšininkavimo skandalas ir pasitraukimas iš pareigų
E. Valasevičiaus vadovavimo laikotarpį aptemdė kyšininkavimo skandalas. Gimdymo namai liko be vadovo - E. Valasevičius pasitraukė iš šių pareigų. Laikinai jo vietą užėmusi ilgametė Ginekologijos skyriaus vedėja tikino, jog tai mažai kuo susiję su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu tyrimu.
Pasak ilgametės darbuotojos, E. Valasevičius iš pareigų pasitraukė. Ji tikino, kad pareigų netrokšta, bet buvo paprašyta jas perimti. Ji teigė mylinti savo darbovietę ir dės visas pastangas, jog būtų grąžintas gimdymo namams geras vardas, jog nuslinktų įtarimų šešėlis. Po E. Valasevičiaus pasitraukimo, įstaigos darbuotojai netgi rinko parašus, tikėjosi, jog laikinuoju vadovu bus paskelbtas pavaduotojas, tačiau paskirta vadovauti buvo ilgametė darbuotoja.
Ji nežino tikrų E. Valasevičiaus pasitraukimo priežasčių. Tikriausiai tai susiję su skandalu. Jis buvo energingas, darbštus, - sveikata tikrai netrukdė dirbti. Naujojo vadovo rinkimų data dar nenumatyta, tačiau pagal įstatymą ilgiausiai vadovauti P. Mažylio gimdymo namams laikinai paskirta vadovė galės metus. Ji tikino nieko apie STT tyrimo eigą nežinanti. Abu darbuotojai, kuriems iki šiol buvo pateikti įtarimai, P. Mažylio gimdymo namuose vis dar dirba. Šiuo metu įstaigoje vykdoma restruktūrizacija. Norima sutaupyti.
Skandalas kilo po to, kai viena moteris prisistatė pareigūnams ir skundėsi, jog jai teko mokėti už nejautrą, nors pagal įstatymus ši procedūra - nemokama. Pacientė tvirtino negavusi jokio čekio, patvirtinančio mokėjimą. Įtariama, jog anesteziologas už epidūrinę nejautrą paprašė pinigų, kuriuos įsidėjo sau kišenę, neįtraukęs į jokią dokumentaciją. Tokių atvejų gali būti nemažai. Nors teigta, jog už epidūrinę nejautrą gimdyvėms reikia mokėti tik tais atvejais kai nėra medicininių indikacijų (simptomų) arba kontraindikacijų, tačiau patikinta, jog už nejautrą apdraustosioms privalomuoju sveikatos draudimu nereikia mokėti bet kokiu atveju. Tačiau panašu, jog pinigų buvo įžūliai reikalaujama net ir iš tų pacienčių, kurioms grėsė pavojingos komplikacijos. Moteris papasakojo, jog už epidūrinę nejautrą reikia mokėti - mokėti nereikia tik tada, kai gresia komplikacijos. Po gimdymo jai buvo pasakyta, jog turės sumokėti pinigus. Gimus vaikeliui, su vyru buvome apimti euforijos - davė pinigus anesteziologei, jokio čekio negavo. Vėliau pasipiktino sužinojusi, jog iš jų neturėjo teisės jų imti. Pinigus mokėjo vienai medicinos seserų, jos kabinete. Kai ji atidarė stalčių, matėsi krūvos banknotų. Tyrimą pradėjo ne tik STT, bet ir Kauno klinikinė ligoninė - sudaryta komisija, bus gilinamasi į gimdymo istorijas. Prašoma atsiliepti tų, iš kurių buvo neteisėtai imami pinigai.
Gimdymo namų atskyrimo nuo ligoninės klausimas
Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija nenagrinėjo klausimo dėl galimo P. Mažylio gimdymo namų, veikiančių miesto ligoninės filialo teisėmis, atskyrimo nuo šios ligoninės. Abiejų šių viešųjų įstaigų steigėja - Kauno miesto savivaldybė.
Miesto meras patvirtino, kad klausimą išbraukti iš kolegijos dienotvarkės apsispręsta po gimdymo namų darbuotojų profesinės sąjungos narių bei Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo susitikimo su meru bei kitais miesto savivaldybės atstovais. Darbuotojai teigė, kad už jų nugarų įstaigos vadovas E. Valasevičius "suko savo kėslus": atskirti gimdymo namus nuo ligoninės, paskui juos privatizuoti ir toliau verstis privačiai. Savivaldybė buvo klaidinama, kad su kolektyvu šis klausimas aptartas ir kad belieka kolegijai apie tai pareikšti savo nuomonę, pritariant įstaigos savarankiškumui.
Tačiau paaiškėjo, jog gimdymo namuose vykusio visuotinio profsąjungos narių susirinkimo metu balsų dauguma buvo priimtas priešingas sprendimas - neatskirti šios įstaigos nuo Kauno ligoninės. Tuomet, esą, profesinės sąjungos nariams buvo leista suprasti, kad gimdymo namų savarankiška veikla (jų atskyrimu) suinteresuota pati steigėja - savivaldybė.
Meras informavo ligoninės profsąjungos atstovus, kad toks klausimas niekada nebuvo savivaldybėje keliamas ir miesto taryba tikrai nežada gimdymo namų atskirti nuo ligoninės. Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas sakė: "Artimiausius metus niekur tokių privačių įstaigų nebus. Atskirti gimdymo namus nuo ligoninės negalima dar ir dėl to, kad gimdančioms moterims gali prireikti ir kitokios medikų pagalbos".
Profesinės sąjungos atstovai iš P. Mažylio gimdymo namų dar užsiminė apie įvairius piktnaudžiavimo faktus šioje gydymo įstaigoje. Todėl siūlyta detaliau savivaldybę informuoti, kad ir elektroniniu paštu, apie jų įstaigos veikloje pastebimas negeroves, o paskui spręsime, ar nevertėtų į jas pasigilinti auditoriams.
Įstaiga suremontuota, už Pasaulio banko lėšas įsigyta naujos įrangos. Banko įpareigojimas nekeisti įstaigos statuso galioja. Mero nuomone, Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama Lietuvos gydymo įstaigų tinklo reorganizacija tarsi galinga pertvarkos banga išjudino daugelį kolektyvų ir kelia nemažai diskusijų. Ne išimtis ir P. Mažylio gimdymo namai. Apie jų veiklą ar ateitį galima diskutuoti, bet - ne už darbuotojų nugarų.
Įstaigos darbuotojai ir miesto politikai įžvelgia ketinimus privatizuoti gimdymo namus. Tol, kol Kauno valdžia nusprendė imti Pasaulio banko paskolą ir už gautus pinigus modernizuoti visas miestui priklausančias medicinos įstaigas. Tarp paskolos teikėjo reikalavimų buvo ir nurodymas mažas specializuotas įstaigas prijungti prie didesnių ligoninių. Miesto tarybos sprendimu tai buvo padaryta.
Gimdymo namų finansinė padėtis visada buvo netvirta. Sunku suprasti, kodėl maža gydymo įstaiga tikisi ateityje dirbti pelningai. Ir kodėl, būdama filialas, ji negali dabar pasiekti gerų veiklos rezultatų. Politikas tvirtino, kad tai labai realu. Nors pagal įstatymus medicinos įstaigų privatizuoti negalima, yra kitų būdų perimti jų valdymą į privačias rankas. Pavyzdžiui, visas paslaugas padaryti mokamas. Vertingas ir pats pastatas, esantis pačiame miesto centre. Savivaldybę pasiekė du vienas kitam prieštaraujantys prašymai. Vienas - minėtasis E. Valasevičiaus raštas. Antrajame, pasirašytame darbuotojų profsąjungos atstovų, prašoma netenkinti įstaigos vadovybės norų, nes baiminamasi, kad gydymo įstaiga nunyks, bus privatizuota, o personalas neteks darbo. Gimdymo namų vadovybės prašymas bus svarstomas Kauno tarybos kolegijoje. Gydymo įstaigas stengiamės sujungti, o ne išskaidyti. Šiuo atveju pasigendame logiško paaiškinimo.
Atsiliepimai apie E. Valasevičių
Atsiliepimai apie E. Valasevičių yra įvairūs. Vieni pacientai jį giria už profesionalumą, rūpestingumą ir dėmesį, kiti kritikuoja už atmestiną apžiūrą ir polinkį į dovanas.
Kai kurie pacientai teigia, kad E. Valasevičius yra super gydytojas, labai dėmesingas ir rūpestingas. Jie džiaugiasi, kad gimdė būtent pas jį ir yra labai dėkingi, kad viską tinkamai ir laiku atliko. Jie mano, kad gydytojo Valasevičiaus patirtis būtent ir išgelbėjo jų mažylį.
Kiti pacientai teigia, kad E. Valasevičius jiems pasirodė kaip gydytojas visai nieko, tik kad jis gal tik daugiau vadovas nei gydytojas, nes pats nieko neapžiūrinėja, o paveda tai padaryti personalui. Taip pat teigiama, kad dovaneles jisai labai mielai priima ir tai kuo puikiausiai parodo. Tačiau jaučiasi, kad kaip direktorius tai per daug gal savimi pasitiki ir apsileidęs.
Taip pat yra teigiančių, kad E. Valasevičius yra padlyza, kuriam tik dolerio ženkliukai akyse sukasi. Jis labai atmestinai viską daro, o kai paklausiau kada nėštumo gale echoskopą darys, tai net apsauke mane, kad man jo visai nereikia ir išvis kuo mažiau tu echoskopu tuo geriau.
tags: #mazylio #gimdymo #namu #vadovas #eugenijus #valasevicius