Priešlaikinis gimdymas kelia daug nerimo būsimiems tėvams. Baimė susidurti su šia situacija išlieka net ir tada, kai nėštumas vystosi ramiai, o moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei. Šiame straipsnyje aptariamos priešlaikinio gimdymo rizikos, priežastys, priežiūra ir pagalba šeimai.
Kas yra priešlaikinis gimdymas?
Priešlaikiniu gimdymu laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaičių ir 6 dienų. Tokie kūdikiai vadinami neišnešiotais naujagimiais arba ankstukais. Jie gimsta trapesni, mažesni ir gležnesni, nes daugelis organizmo sistemų dar nėra visiškai subrendusios.
Neišnešiotų naujagimių ypatybės
Ankstukai skiriasi nuo laiku gimusių kūdikių. Jų organizmo sistemos dar nėra visiškai subrendusios, todėl jiems gali būti būdingos šios ypatybės:
- Nestabili kūno temperatūra.
- Itin plona ir sausa oda.
- Didelis jautrumas infekcijoms.
- Mažas kūno svoris (gali siekti vos 500 gramų).
- Raukšlėtumas.
- Neritmiškas kvėpavimas.
- Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas.
Šie požymiai yra normalūs neišnešiotam kūdikiui, todėl nereikėtų nerimauti, jei jūsų ankstukas atrodo kitaip negu kiti vaikai.
Ankstukų raidos ypatumai
Ankstukų raida nėra tokia pati kaip laiku gimusių vaikučių ir priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę mažylis gimė. Pavyzdžiui, tarp vaiko, gimusio 29 nėštumo savaitę, ir to, kuris gimė trimis savaitėmis vėliau, yra daug skirtumų.
Taip pat skaitykite: Kada daryti echoskopiją nėštumo pradžioje?
Vos gimusio ankstuko raida labai priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę mažylis gimė. Neišnešiotukų raida skirstoma į keturis laipsnius:
- IV laipsnis. Jie labai trapūs ir jautrūs, todėl gyvena inkubatoriuje, kuriame nuolat galima palaikyti temperatūrą nuo 28 iki 38 °C.
- III laipsnis. Vaikelis tebėra labai mažas ir trapus, tačiau stipresnis.
- II laipsnis. Vaikeliui dar gali reikėti pagalbos kvėpuojant ir jis tebėra maitinamas per zondą, tačiau mažylio plaučiai (o taip pat ir visi kiti organai bei jų sistemos) sparčiai bręsta.
- I laipsnis. 35-37 savaitės. Šie naujagimiai, nors ir gimę anksčiau numatyto termino, yra pakankamai dideli ir „savarankiški“.
Neišnešiotukui pakankamai užaugus, priaugus svorio, prisitaikius gyventi be pypsinčių aparatų, tėveliai gali lengviau atsikvėpti, tačiau nereikėtų tikėtis, kad vaikelio raida bus tokia pati, kaip jo bendraamžių.
Koreguotas amžius
Koreguotas amžius yra skirtumas tarp numatytosios ir tikrosios vaiko gimimo datos. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis gimė 10 savaičių anksčiau, o dabar jam yra 12 savaičių, tai jo koreguotas amžius bus 2 savaitės. 2 savaičių naujagimis dar tik susipažįsta su pasauliu, jis reaguoja į tėvelius, stengiasi įsižiūrėti į jų veidus, tačiau greitai pervargsta, didžiąją dalį laiko miega.
Koreguotas amžius yra skaičiuojamas iki tol, kol kūdikis sulaukia 12-18 mėnesių (tačiau į neišnešiotumą reikėtų atsižvelgti iki 3-ejų metų). Apytikriai šiuo laikotarpiu sveiki neišnešiotukai pasiveja savo bendraamžius ir toliau su jais vystosi vienodu tempu. Tai, kaip sparčiai prieš laiką gimęs kūdikis „susilygins“ su bendraamžiais, labai priklauso nuo neišnešiotumo laipsnio. Žinoma, svarbios ir individualios savybės - juk ir laiku gimę vaikai vystosi nevienodu tempu ir tai yra visiškai normalu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Gimus ankstukui, tėvus užgriūva kaltės jausmas - kas buvo padaryta ne taip? Tiesa ta, jog ankstuko gimimas gali ištikti bet kurią mamą. Dažnu atveju gydytojai net negali nustatyti, kas lėmė, jog naujagimis gimė anksčiau nustatytojo termino.
Taip pat skaitykite: Gimdymas po cezario pjūvio
Viena iš priešlaikinio gimdymo priežasčių - mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Ir tai ne visoms. Niekas negali pasakyti, kas tai išprovokuoja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą.
Priešlaikinis gimdymas gali prasidėti ir dėl per didelio mamos aktyvumo, darbo krūvio, neigiamų emocijų, streso, pervargimo. Įtakos gali turėti sportas, tolimos varginančios kelionės, karštis, išgąstis ir pan. Priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti net per ankstesnį nėštumą mamos persirgtos ligos - gripas, raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė ir kt. Įtakos gali turėti ankstesni trauminiai gimdos pažeidimai: abortai, operacijos. Gali būti ir atsitiktiniai - genetiniai veiksniai - vaisiaus chromosomų anomalijos. Yra žinoma, kai nuo vieno vyro pastojusi moteris vis patiria persileidimus, o ištekėjusi už kito pagimdo kelis sveikus vaikus iš eilės be jokių komplikacijų. Pirmasis vyras su kita moterimi taip pat sėkmingai susilaukia palikuonių.
Dar viena priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas. Rizika susilaukti neišnešioto naujagimio labiau yra toms moterims, kurių pirmagimiai gimė neišnešioti. Tačiau tai ne taisyklė, antras vaikas dažnai gimsta laiku.
Pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gimdyvių. Moters amžius irgi viena iš priešlaikinio gimdymo galimų priežasčių. Kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė tikimybė susilaukti anksčiau laiko. Šiandien moterys pirmiausia stengiasi padaryti karjerą, o tik tada susilaukti kūdikio. Statistika akivaizdi - kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė įvairių komplikacijų tikimybė. Kaip ir per ankstyva motinystė - paauglės taip pat rizikuoja susilaukti vaiko prieš laiką.
Didesnė temperatūra taip pat padidina priešlaikinio gimdymo riziką, nes šiluma veikia oksitociną - itin svarbų hormoną, kuris turi daug įtakos gimdymui. Tyrimai rodo, kad dienomis, kai temperatūra buvo didesnė nei 32,2 laipsnio pagal Celsijų, gimė 5 procentais daugiau kūdikių.
Taip pat skaitykite: Auklė Makfi ir didysis sprogimas
Priežiūra ir slauga
Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį, yra tas, kad ankstukai nesugeba sureguliuoti tinkamos kūno temperatūros, taigi jų gyvybinių funkcijų užtikrinimui būtina aplinka, kurioje nuolat palaikoma tinkamai reguliuojama temperatūra.
Kadangi patiems mažiausiems ankstukams prireikia nemažai laiko, kol jie pradeda reguliuoti kūno temperatūrą, kūdikis pirmiausia gyvena inkubatoriuje, kuriame palaikoma 36-37 laipsnių temperatūra. Sutvirtėjęs vaikelis perkeliamas į skyrių, kur juo jau rūpinasi mama - pratina žįsti, atlieka kasdienius svėrimus, keičia sauskelnes ir pan. Nors vaikutis jau gali būti su mama, vis tik iki maždaug 35 savaitės jo kvėpavimas stebimas prie pėdos prijungtu davikliu.
Kūdikį išrašius iš ligoninės, rūpestis ir ypatinga priežiūra dar nesibaigia. Nors namo parkeliavęs vaikelis jau geba savarankiškai kvėpuoti, pats valgo, tinkamai tuštinasi bei gali pasirūpinti savo kūno temperatūra, būtent šiam svarbiam darbui jis sueikvoja itin daug energijos. Todėl namuose neužtikrinus kūdikiui tinkamos temperatūros (nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos), jis su maistu gaunamas kalorijas naudos ne svoriui priaugti, bet viso kūno temperatūrai palaikyti. Kita vertus, ankstukai, kaip ir kiti vaikai, taip pat perkaista, tad svarbu nepersistengti šildant namus.
Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikelis ilgokai žinda krūtį. Turėkite kantrybės - neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau, kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebevarginkite jo. Leiskite pailsėti. Primaitinsite vėliau. Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai. Ankstukams itin reikalingas vitaminas E, nes anksčiau gimę vaikučiai, būdami mamos įsčiose, nespėja pakankamai prikaupti šio vitamino atsargų. Nerekomenduojama ankstuko pradėti primaitinti savo nuožiūra. Vos tik kilus klausimams, atsiradus neramumams ar manant, kad mitybos režime reikėtų kažką keisti, būtinai pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu gydytoju.
Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga. Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti ir kitus, su mažyliu kontaktą turinčius žmones. Jeigu seneliams, dėdėms, tetoms ar kitiems giminaičiams bei draugams pasireiškia nors menkiausi peršalimo simptomai, neleiskite jiems matytis su vaiku. Ankstukui, priešingai nei vyresnio amžiaus ar pilnai išnešiotam vaikui, net ir tokie lengvi negalavimai gali kelti rimtą pavojų. Todėl nebijokite įžeisti aplinkinių, atsisakydami juos priimti į svečius.
Beje, neišsigąskite, jei nuo pirmų dienų mažylis nepriauga svorio. Gali būti, kad per pirmas 2 savaites jis ne tik, kad nepriaugs svorio, bet ir neteks jo.
Mamos pienas
Ankstukams mamos pienas - gyvybiškai svarbus ir padedantis mažyliams greičiau užaugti. Pagimdžiusios mamos krūtys gamins priešlaikinį pieną, kuris yra specialiai pritaikytas jos anksčiau gimusiam vaikeliui maitinti. Šiame piene yra daugiau baltymų negu išnešioto kūdikio motinos piene, jis turi antiinfekcinių savybių. Jeigu kūdikis gimė iki 30-32 savaičių, jis dar negali žįsti ir turi būti maitinamas per zondą, tačiau bet koks jo motinos pieno kiekis jam bus labai naudingas. Mamai vertėtų pradėti reguliariai ištraukti savo pieną kaip įmanoma anksčiau. Medicinos darbuotojai pataria jau per pirmąsias 6 val. po gimdymo nusitraukti priešpienio - tai paskatins pieno gamybą ir padidins sėkmingo žindymo galimybes. 30-32 savaičių naujagimiai pagal savo išsivystymą jau yra pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą.
Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite ir turėkite kantrybės, jei jūsų ankstukas ilgokai žindo krūtį - ankstukai pieną traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebesistenkite jo maitinti ir leiskite pailsėti. Jei maitinsite iš buteliuko, suvyniokite naujagimį į antklodę, tačiau paliekant kūdikio rankas laisvas, kad jis galėtų įsikibti į buteliuką arba į pirštą. Maitinti iš buteliuko bus lengviau, jei naujagimį paguldysite ant pagalvės šonu, kad galvytė būtų kiek aukščiau, o kojos - žemiau. Maitinant iš buteliuko patogu kūdikį švelniai apglėbti prilaikant nugarą. Esant kambario temperatūrai, mamos pienas gali stovėti porą valandų, šaldytuve - parą.
Maudynės
Pirmosios ankstukų maudynės vyksta dar ligoninėje. Net ir tais atvejais, kai ankstukui dar suteikiamas papildomas deguonis, jis yra greitai atjungiamas nuo aparatų ir išmaudomas vonelėje. Kai mažylis yra perkeliamas į naujagimių ligų skyrių, maudyti pradedama reguliariai - maždaug 1 kartą per savaitę. Vanduo vonelėje laikomas kūno temperatūros ir jo turi būti pakankamai, kad naujagimis nesušaltų. Pirmiausia į vandenį yra kišamos kūdikio pėdutės ir stebima, kaip jis reaguoja į vandenį.
Sugrįžus iš ligoninės ateis laikas ir savarankiškoms maudynėms, be slaugytojų pagalbos. Patogiausia maudyti ankstuką vaikiškoje vonelėje, pastatytoje ant lygaus paviršiaus. Rekomenduojame iš anksto susidėlioti visas priemones, reikalingas maudynėms, kad vėliau nereiktų lakstyti ieškant drabužėlių, rankšluosčių ir pan. Į pagalbą pasikvieskite ankstuko tėtį ar kitus šeimos narius. Prie vandens ankstuką ir namie reiktų pratinti palengva - pirmiausia pamerkite pėdutes, vandeniu apšlakstyti kitas kūnelio dalis, stebėkite vaiko reakciją į vandenį. Prausimo metu naudokite drungną vandenį, suvilgytą marlės arba vatos gabalėlį. Atkreipkite dėmesį vietas už ausyčių, raukšleles, kumštukus, vietas, kur odelė sausesnė. Pirmųjų maudynių metu muilas nėra būtinas - pakaks kūdikį pripratinti prie vandens, tačiau kitų maudynių metu į procesą pristatykite ir muilą. Muilą reiktų rinktis skirtą vaikams, be kvapiklių ar cheminių priedų, nesausinančio odos. Po maudynių mažylį susukite į švelnų rankšluostį, kuris gerai sugeria vandenį. Pirmosios maudynės neturi būti ilgos - užteks vos keleto minučių.
Sauskelnės ir miegas
Sauskelnių patariama itin aukštai neužkelti, kad naujagimiui būtų patogu šlapintis. Ankstukai šlapinasi kas 1-2 val., o tuštintis gali po kiekvieno maitinimosi, nuo 5 iki 10 kartų per dieną, tad sauskelnes rekomenduojama reguliariai keisti kas 2-3 val.
Sparčiai stiprėjantiems, kelis naujus gramus kasdien priaugantiems ir tyro oro įkvėpti besimokantiems ankstukams be galo svarbus poilsis. Miegas ankstukams - gyvybiškai svarbus ir suteikiantis jėgų užaugti, tad tėvelių pareiga užtikrinti, kad ankstuko miegas būtų kuo kokybiškesnis. Į saldų miegą mažuosius lydi švelnūs tėvelių žodžiai, glostymas, sūpavimas ir raminančios lopšinės.
Kengūravimas
Vos gimę ankstukai atrodo labai gležni, tad ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ant rankų ir panešioti, tačiau ankstukui prisilietimas yra be galo svarbus ir padeda greičiau užaugti. Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją. Tėveliams, prieš prisiglaudžiant prie naujagimio, rekomenduojama gerai nusiplauti rankas ir jas dezinfekuoti, nepamiršti nusiplauti rankų kaskart keičiant naujagimiui sauskelnes. Tėveliams rekomenduojama kasdien nusiprausti po dušu ar vonioje, kasdien apsirengti švariais drabužiais. Taip pat svarbu nepamiršti, jog prie Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje laikomo ankstuko neleidžiama liestis su lakuotais nagais.
Pirmieji pasivaikščiojimai ir kontaktai
Į lauką su kūdikiu galima išeiti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus. Pirmieji kartai gali būti visai neilgi ir trukti iki 10 minučių. Vasarą svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir į lauką naujagimio nevežti kaitriausiu dienos metu - tarp 11 ir 15 val. Žiemą nepatariama eiti į lauką esant labai žemai temperatūrai. Atkreipkite dėmesį ir į vėjuotumą bei vadinamąją jutiminę temperatūrą.
Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės.
Vizitai pas gydytoją ir skiepai
Naujagimiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34-35 savaičių, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Ankstuko būklė stabilizavosi, jei gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 val. Pasirinkite pediatrą (šeimos gydytoją): pas jį reikės apsilankyti praėjus kelioms dienoms nuo grįžimo iš ligoninės (kartais gydytojas pats atvyksta į namus). Nors galiausiai grįžus su ankstuku namo iš ligoninės, norisi daugiau niekada į ją nebesugrįžti, tačiau, kad mažylis augtų sveikas ir stiprus, pas gydytojus dar teks apsilankyti. Su ankstuku sugrįžus namo, jo sveikata toliau rūpinsis šeimos gydytojas arba pediatras. Pas juos prisirašyti turite per 3 dienas nuo grįžimo namo arba tai galite padaryti dar būnant ligoninėje. Prirašyti kūdikį pas šeimos gydytoją gali bet kuris iš tėvų, tam reikalingas vaiko gimimo liudijimas ir savo asmens dokumentas. Mažylį prižiūrintis gydytojas įvertina ankstuko būklę ir nusprendžia, kaip dažnai reikėtų lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ankstuko vystymosi eigoje.
Visi kūdikiai valstybės lėšomis yra skiepijami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Per pirmąsias 12 gyvenimo valandų ankstukas yra paskiepijamas nuo hepatito B. Skiepijimas nuo tuberkuliozės BCG vakcina anksčiau gimusiems kūdikiams gali būti atidedamas ir atliekamas prieš mažyliui sugrįžtant į namus.
Dažniausios ankstukų ligos
Nors anksčiau pasirodę naujagimiai stipriai kovoja už savo gyvybę, tačiau yra trapūs ir imlesni įvairioms ligoms bei sveikatos iššūkiams. Žemiau išvardintos ligos aplanko ankstukus, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog su jomis teks susidurti ir jūsų mažyliui.
- Kvepavimo distreso sindromas. Tai kvėpavimo sutrikimas, pasireiškiantis anksčiau gimusiems kūdikiams dėl nesubrendusių plaučių. Kuo anksčiau gimęs ankstukas, tuo didesnė tikimybė, jog šis sutrikimas pasireikš.
- Apnėja. Tai ilgesnė, 15-20 sekundžių kvėpavimo sutrikimo pauzė. Kvėpavimo apnėjos priežastys anksčiau laiko gimusiems naujagimiams yra kelios - dėl smegenų kvėpavimo centrų nebrandumo, dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba kvėpavimo sistemos patologijos, širdies ir kraujagyslių sistemos patologijų arba kitos, ankstukus kamuojančios ligos - anemija, virškinimo sutrikimai ir kt. Dauguma kūdikių išauga iš šios būklės atėjus laikui palikti ligoninę, tačiau jei namie slaugant ankstuką ištiktų kvėpavimo apnėja, patariama švelniais judesiais patrinti nugarytę, pabudinti kūdikį, patrinti delniukus, pėdutes, ausytes, apipurkšti vėsiu vandeniu.
- Bradikardija. Ankstukų pulsas įprastai siekia 120-160 tvinksnių per minutę, tačiau, kai širdutė sulėtėja iki 100 tvinksnių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šie kvėpavimo sutrikimai gali atsirasti nuo 2 dienų po gimimo ir tęstis iki 2-3 mėnesių. Ją dažniausiai sukelia apnėjos.
- Gelta. Gelta dažnai pasireiškia ne tik ankstukams, bet ir laiku gimusius naujagimius. Ši liga pasireiškia dėl kūdikio kraujyje besikaupiančios cheminės medžiagos, vadinamos bilirubinu. Dėl jo pagelsta naujagimių oda ir akių obuoliai. Įprastai gelta matoma per pirmas 48-72 val. nuo kūdikio gimimo ir praeina po 10-12 dienų, ankstukams gali užtrukti ir kiek ilgiau - iki 3 savaičių. Daugeliu atveju, kūdikių gelta nekelia jokio pavojaus ir nėra taikoma, jeigu bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos.
- Nekrozinis enterokolitas. Tai viena sunkesnių ankstukų patiriamų žarnyno ligų. Nekrozinis enterokolitas pasireiškia, nykstant žarnų gleivinei ir išopėjant jų sienelei. Nors tiksli šios ligos priežastis nežinoma, manoma, kad ją sukelia kraujotakos sutrikimas žarnų sienelėse, bakterijų patekimas į jas ir jų dauginimasis. Nustačius nekrozinį enterokolitą, sustabdomas ankstuko maitinimas, į skrandį kišamas zondas, siekiant pašalinti žarnyne besikaupiančias dujas, į veną lašinama maitinamųjų skysčių, pradedama gydyti antibiotikais. Naujagimio būklė stebima, pakartotinai daromos pilvo rentgeno nuotraukos, kraujo tyrimai.
- Atviras arterinis latakas. Tai širdies yda, kai jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos po gimimo išlieka atvira, nors turėtų užsiverti. Ši liga naujagimiui pasireiškia širdies ritmo permušimu, pamėlusiais nagais, išbalusia oda, prieširdžių virpėjimu, dusuliu, prastu apetitu, mažėjančia kūno mase.
- Bronchinė plaučių displazija. Tai lėtinė ankstukų plaučių liga, galinti atsirasti dėl neišsivysčiusių plaučių su paviršiaus aktyvios medžiagos trūkumu. Dėl alveolinės hipoventiliacijos, sutrikusios dujų apykaitos, hipoksemijos ir hiperkapnijos padidėja kvėpavimo darbas bei paryškėja dispnėjos simptomai. Tai gali sukelti plautinę hipertenziją, padidėjusį kvėpavimo takų hiperreaktyvumą, pabloginti plaučių funkciją bei plaučių imuninį atsaką, dėl to didėja infekcijų rizika.
- Sepsis. Tai bakterinė infekcija kraujyje, skirstoma į ankstyvąjį ir vėlyvąjį sepsį. Ankstyvasis naujagimių sepsis vadinama infekcija, pasireiškusi per pirmąsias 72 val. nuo gimimo. Ankstyvąjį naujagimių sepsį sukelia B grupės streptokokas - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte arba makštyje. Vėlyvasis naujagimių sepsis pasireiškia po 72 val. ir vėliau. Infekcijų simptomai - kintanti kūno temperatūra, apetito stoka, vėmimas, odos spalvos kitimai, atsiranda pirštų galiukų ir lūpų melsvumas, pilkšvas odos atspalvis, padidėja dirglumas, apsunkintas, padažnėjęs kvėpavimas. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskiria antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį.
- Cianozė. Cianozė - tai odos ir gleivinių pamėlynavimas. Atsiranda, kai kraujyje padaugėja redukuoto hemoglobino. Cianozę dažniausiai sukelia kvėpavimo nepakankamumas, širdies ligos, apsinuodijimas nitratais, sulfanilamidais, anilinu, įgimtos širdies ligos, įgimtos patologinės hemoglobino formos. Kartais cianozę sukelti gali ir plaučių uždegimas, astma. Naujagimių cianozė yra pakankamai dažnas ir nepavojingas reiškinys - mažyliai vos gimę dar neturi iki galo susiformavusios kraujotakos sistemos, tad jų delniukai, lūpytės ir pėdutės gali būti šiek tiek pamėlynavusios. Laikui bėgant tai turėtų dingti savaime.
Finansinė parama
Gimus ankstukui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurios yra skirtos tiek bendrai visoms šeimoms, auginančioms vaikus, tiek ir kompensuoti netektas pajamas dirbusiai mamai ar tėčiui dėl anksčiau pasirodžiusio naujagimio.
- Vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d.
- Vienkartinė išmoka vaikui. Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė 605 eurų dydžio išmoka.
- Motinystės išmoka. Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m.
- Tėvystės išmoka. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių).
Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę neišgyvenusį vaikelį, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, kurios pagimdė suėjus 30 nėštumo savaičių ir vėliau, išmoka mokama už 126 kalendorines dienas.