Pilvo traukuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir laukimo. Tačiau neretai šį laikotarpį apkartina įvairūs negalavimai, tarp kurių - ir pilvo traukuliai. Šiame straipsnyje aptarsime pilvo traukulių priežastis nėštumo metu, jų simptomus ir galimus gydymo būdus.

Virškinimo trakto sutrikimai nėštumo metu

Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai jų gydyti nereikia, tačiau būna atvejų, kai besilaukiančiai moteriai pasireiškia lėtinės su VT susijusios ligos, kai speciali priežiūra ir gydymas tampa būtinybe. Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo išsivysčius VT sutrikimams, svarbu suprasti minėtų sutrikimų pasireiškimo dažnį ir priežastis.

Pykinimas ir vėmimas

Pykinimas ir (ar) vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais. Jei pykinimas ir (ar) vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir (ar) vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.

Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Šiuo metu doksilaminas nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL. Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui numesti svorio nuo pilvo: patarimai tėvams

Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Tiesa, jų sudėtyje yra natrio bikarbonato ir magnio trisilikato, todėl šie vaistai turėtų būti vengtini nėštumo metu. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.).

Pilvo pūtimas ir obstipacija

Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.

Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.

Viduriavimas

Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.

Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą.

Taip pat skaitykite: Kaip naudoti žvakutes nuo pilvo pūtimo kūdikiams?

Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.

Tulžies pūslės akmenligė

Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų. Cholecistektomija yra viena dažniausių su nėštumu nesusijusių operacijų nėštumo metu, kurią lenkia tik apendektomija.

Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.

Preeklampsija ir eklampsija nėštumo metu

Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais). Paprastai preeklampsijos požymiai atsiranda antrojoje nėštumo pusėje, apie 24-35 nėštumo savaitę, bet yra atvejų, kai jie pasireiškia dar antrojo trimestro pradžioje. Kartais preeklampsija gali pasireikšti gimdymo metu ar per pirmas paras po jo. Preeklampsija pasireiškia apytikriai 5% nėščiųjų. Tikslios jos priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl problemų su placenta, šiai netinkamai prisitvirtinus prie gimdos sienelės, taip pat nuo imuninės sistemos reakcijos į nėštumą. Didesnė rizika preeklampsijai išsivystyti yra, jei nėščioji turi antsvorio, aukštą kraujospūdį, yra jaunesnė nei 20 metų ar vyresnė nei 40, laukiasi pirmą kartą arba nuo paskutinio nėštumo praėjo daugiau nei dešimt metų, jei praeito nėštumo metu buvo pasireiškusi preeklampsija, taip pat jei laukiamasi dvynukų/trynukų. Patys pirmieji preeklampsijos požymiai - aukštas kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis) ir baltymas šlapime. Nėščioji dažniausiai atkreipia dėmesį į rankų ir veido tinimą. Apžiūrų metu gydytojas gali pastebėti ir dar vieną plika akimi nematomą preeklampsijos požymį - sulėtėjusį vaisiaus augimą. Tai priklauso nuo preeklampsijos atvejo sunkumo, nėštumo savaitės ir vaisiaus vystymosi. Greičiausiai nėščioji bus paguldyta į ligoninę papildomiems tyrimams: gydytojas reguliariai tikrins jos kraujospūdį, atliks šlapimo ir kraujo tyrimus. Preeklampsijos atveju rekomenduojama gimdyti 37-38 nėštumo savaitę. Jei gimdymas neprasideda natūraliai, paprastai jis būna skatinamas.

Eklampsija - tai nėštumo metu, gimdymo metu ar per 7 dienas po gimdymo atsiradę viso kūno traukuliai, kurių priežastis nėra epilepsija ar kita traukulinė patologija. Eklampsijos rizikos veiksniai yra šie: imuninės tolerancijos sutrikimas motinos organizme (po abortų, kraujo perpylimų, dažnų lytinių santykių su skirtingais partneriais ir kt.) ; nėščiosios amžius (dažniau pasitaiko jaunesnėms kaip 18 ir vyresnėms kaip 31 metų) ; genetiniai veiksniai (dažniau serga šviesiaplaukės ir rudaplaukės, mėlynakės, turinčios antsvorį, genetinį šeimyninį polinkį, sirgti preeklampsija ir eklampsija, moterys) ; gretutinės ligos (lėtinė arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, širdies, inkstų, kepenų ligos) ; nėštumo ypatumai (placentos patologija, gausus vaisiaus vandenų kiekis, daugiavaisis nėštumas) ; nepalankūs išoriniai veiksniai (nuovargis, miego sutrikimai, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, vitaminų trūkumas) ; kenksmingi įpročiai (rūkymas, narkotikų vartojimas).

Taip pat skaitykite: Pilvo nusileidimas ir nėštumas

Eklampsijos simptomai

• Galvos skausmas
• Aukštas kraujo spaudimas
• Tinimai
• Dažnas šlapinimasis po truputį
• Baltymas šlapime
• Vaizdo dvejinimasis
• Traukuliai
• Sąmonės netekimas
• Vėmimas
• Koma

Ligos eiga

Nėščiąją vargina galvos skausmai, nuovargis, silpnumas, nemiga, depresija, pablogėja apetitas. Išmatuojamas didesnis kaip 140/90 mm Hg arterinis kraujospūdis, atsiranda patinimai kojose, rankose, veide, sumažėja paros šlapimo kiekis. Negydant būklė blogėja. Arterinis kraujospūdis pakyla iki 160/100 mm Hg ir daugiau. Galvos skausmai tampa stiprūs, staigiai užeinantys, trunkantys kelias valandas, dienas ar net savaites. Sutrinka virškinimas - atsiranda pykinimas, vėmimas, skausmai viršutinėje pilvo dalyje „po duobute” be priežasties arba gausiau pavalgius sunkiai virškinamo maisto. Sutrinka rega - prasideda dvejinimasis akyse, mirgėjimas, neryškus matymas kaip per rūką iki visiško apakimo. Pati eklampsija pasireiškia dvejopai: traukuliais ir betraukuline eklampsine koma. Eklampsijos priepuolį dažniausiai išprovokuoja koks nors dirgiklis - ryški šviesa, stiprus garsas, šaltis, skausmas, stiprios neigiamos emocijos.

Eklampsijos fazės

1. Pradinė fazė trunka 20-30 sekundžių. Staiga pradeda smulkiai trūkčioti veido raumenys, vokai, akių obuoliai akiduobėse ima vartytis į visas puses. Po 2-3 sekundžių žvilgsnis sustingsta, akys fiksuojasi viena kryptimi, dažniausiai į viršų arba į šonus, po to užsimerkia taip, jog lieka plyšiai, kuriuose matyti akių baltymai. Burna pražiota, liežuvis traukomas traukulių, truputį iškištas į priekį, kaklas įsitempęs, kaklo venos prisipildžiusios.
2. Antroji fazė trunka 10-20 sekundžių: prasideda viso kūno traukuliai.
3. Paskui prasideda kloniniai traukuliai, kurie trunka 1-2 minutes. Moteris yra be sąmonės, nieko nemato, negirdi ir nejaučia. Stebimi viso kūno raumenų traukuliai. Lūpas dengia baltos, kartais kraujuotos (dėl sukandžioto liežuvio) putos. Kvėpavimas gilus, lėtas, oda melsva. Pamažu traukuliai retėja, kartkartėmis jų dar pasitaiko kurioje nors kūno vietoje. Nėščioji guli nejudėdama, paskui ji giliai įkvepia, praeina odos melsvumas.
4. Ketvirtosios - komos - fazės trukmė įvairi. Po traukulių priepuolio moteris guli be sąmonės, garsiai gargiančiai kvėpuoja. Pabudusi ji neprisimena, kas nutiko, skundžiasi galvos skausmais ir bendru silpnumu.

Pasitaiko, kad dar nepasibaigus komos fazei, prasideda antrasis eklampsijos priepuolis. Priepuolių skaičius įvairus, dažniausiai būna 1-2-3 priepuoliai. Pati sunkiausia eklampsija yra be traukulių. Ji pasitaiko rečiau. Nėščiosios smegenys staiga ir gausiai paplūsta krauju, išsiliejęs kraujas nespėja sudirginti smegenų, todėl traukulių nebūna ir iš karto prasideda gili koma.

Preeklampsija, laiku ir tinkamai gydoma, nepereina į eklampsijos priepuolį ir jo pavyksta išvengti. Laiku suteikus pagalbą, pavyksta išgelbėti motiną ir vaisių bei išvengti sunkių komplikacijų. Jei priepuolis nesibaigia mirtimi, kraujosruvų židiniai smegenyse suminkštėja, todėl lieka paralyžiai, regos, klausos, jutimų ir motorikos sutrikimai. Dėl pakitimų smegenyse gali prasidėti eklampsinė psichozė.

Eklampsijos diagnostika

5-6 proc. Atliekamas bendras kraujo tyrimas (randamas sumažėjęs hemoglobino, hematokrito, trombocitų kiekis) , biocheminis kraujo tyrimas (randamas sumažėjęs baltymų kiekis, sutrikusi elektrolitų K, Na, Ca, Cl pusiausvyra, dėl inkstų funkcijos sutrikimo gali būti padaugėję šlakų - šlapalo ir kreatinino) , ištiriamas kepenų fermentų aktyvumas (gresiant komplikacijoms jis padidėja) , kraujo krešumo rodikliai.

Gydymas

Preeklampsija serganti nėščioji gydoma konservatyviai. Jai būtinas apsauginis režimas (miegui skiriama ne mažiau kaip 12 val.) , ramybė (reikalui esant - psichoterapija) , subalansuota mityba (vitaminais ir mikroelementais turtingas maistas 4-5 kartus per dieną mažomis porcijomis) . Aukštas kraujospūdis mažinamas antihipertenziniais vaistais. Centrinės nervų sistemos dirglumui slopinti skiriami raminamieji - žoliniai preparatai, neuroleptikai. Patinimus mažina doc. Steponėno žolelių arbata nėščiosioms, geriama 1-2 kartus per dieną. Jeigu gaunant pakankamą skysčių kiekį inkstų veikla neatsigauna ir paros šlapimo kiekis išlieka mažas, skiriami šlapimą varantys vaistai. Jei yra mažakraujystė, ji gydoma geležies preparatais.

Jei preeklampsijos gydymas efektyvus, nėštumas tęsiamas. Jeigu gydymas lauktų rezultatų neduoda, atsiranda gresiančios eklampsijos požymių, nėštumas užbaigiamas nepriklausomai nuo nėštumo trukmės. Sutrikus kraujo krešumui, į veną lašiniu būdu perpilama šaldyta kraujo plazma. Lengva preeklampsija sergančioms moterims rekomenduojama gimdyti pro natūralius gimdymo takus. Sunkia preeklampsija sergančioms nėščiosioms nėštumas užbaigiamas skubia Cezario pjūvio operacija. Ištikus eklampsijos traukulių priepuoliui, į veną leidžiama benzodiazepinų injekcija, bendrieji intraveniniai anestetikai.

Patarimai

• Geriausia namie turėti kraujospūdžio matavimo aparatą ir dukart per dieną jį pasimatuoti.
• Atsiradus tinimams, galvos skausmui, mirgėjimui akyse, pykinimui, vėmimui, silpnumui, kaip galima greičiau kreiptis pas savo gydytoją ginekologą.
• Nėščiąją ištikus traukulių priepuoliui, svarbu mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Netekusią sąmonės nėščiąją paverskite ant kairiojo šono. Atsekite apykaklę, atlaisvinkite kvėpavimo takus. Nosine nušluostykite iš burnos tekančias seiles. Po galva padėkite ką nors minkštą. Traukulių metu prilaikykite apatinį žandikaulį, kad nesusikandžiotų liežuvio. Jei traukuliai baigėsi, nežadinkite jos, nešaukite ir nepurtykite, o palikite kuo ramiau ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Grįžkite prie nėščiosios, įsitikinkite, kad ji kvėpuoja, apčiuopkite pulsą kaklo kraujagyslėse. Jei nėra pulso ir kvėpavimo judesių, paverskite nėščiąją ant nugaros ir pradėkite dirbtinį kvėpavimą (2 įpūtimai burna į burną, užspaudus nėščiosios nosį, po to - 15 ritmiškų smarkių paspaudimų į krūtinkaulio vidurį ir vėl iš naujo) . Tęskite, kol atvyks pagalba. Jei nėščioji atsigavo, paverskite ją ant kairiojo šono ir stebėkite.

Profilaktika

Kiekviena moteris iki nėštumo turėtų išsitirti sveikatą, išsigydyti visas organizmo ligas, koreguoti aukštą arterinį kraujospūdį, vengti kenksmingų aplinkos veiksnių, atsisakyti žalingų įpročių, pakankamai ilsėtis, laikytis sveikos mitybos principų.

Kitos galimos pilvo traukulių priežastys nėštumo metu

• Negimdinis nėštumas: (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
• Dirgliosios žarnos sindromas: Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėjė pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
• Gastritas: Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
• Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.
• Priešlaikinis gimdymas: Iki 22 sav. 22-37 sav. priešlaikinis gimdymas, kurio priežastys: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
• Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
• Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.

Vaisiaus judesiai

Nuo 18-20 sav. Iki 30 sav. Nuo 30-31 sav. Per 12 val. Norint skaičiuoti judesius reikia: patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 k. Iki 37 sav. Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Nuo 32-33 sav. Žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys.

Gimdos susitraukimai

Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).

tags: #pilvo #traukuliai #nestumo #metu