Auklėtojo profesija yra labai svarbi ankstyvoje vaiko raidoje. Auklėtojai ne tik prižiūri vaikus, bet ir padeda jiems socializuotis, mokytis ir tobulėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra reikalavimai norint perkvalifikuoti į darželio auklėtoją Lietuvoje, kokias žinias ir gebėjimus turi įgyti asmuo, norintis dirbti šį darbą, ir kur galima įgyti reikiamą kvalifikaciją.
Auklėtojo kvalifikacijos svarba
Auklėtojo kvalifikacija yra būtina norint dirbti vaikų lopšelyje-darželyje ar priešmokyklinės grupės pedagogu. Kvalifikaciją turintis asmuo turi gebėti ne tik prižiūrėti vaikus, bet ir užtikrinti jų ugdymą bei saugumą.
Reikalavimai auklėtojo kvalifikacijai
Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir turėti šias kompetencijas:
- Gebėjimas globoti ir ugdyti vaiką: Auklėtojas turi gebėti kurti saugią, vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką.
- Sveikatos priežiūra: Auklėtojas turi saugoti ir stiprinti vaiko sveikatą.
- Sociokultūrinės kompetencijos ugdymas: Auklėtojas turi ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją, dirbti su vaikų grupe ir individualiai, kūrybiškai modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus.
- Ugdymo organizavimas: Auklėtojas turi organizuoti ugdymą žaidimų forma, puoselėti bendražmogiškąsias ir tautines vertybes, skatinti vaikų savarankiškumą bei ugdyti kūrybinius gebėjimus.
- Šeimos tradicijų įvertinimas: Auklėtojas turi įvertinti ugdymo šeimoje tradicijas, vaikų įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas.
- Žinios apie vaiko poreikius: Auklėtojas turi žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją ir pedagogiką, pedagoginės sąveikos principus, ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas bei švietimo naujoves, švietimo sritį reglamentuojančius dokumentus.
- Bendravimo įgūdžiai: Auklėtojas turi mokėti efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis, vaizdinga, taisyklinga kalba nuosekliai reikšti mintis, lanksčiai spręsti problemas, valdyti konfliktines situacijas.
Kur įgyti auklėtojo kvalifikaciją?
Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą. Norintiems siekti auklėtojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami.
Ugdymo samprata ir jos svarba
Ugdymas yra fizinių, psichinių žmogaus galių vystymasis, plėtros procesas, kurio metu ugdytinis bendraudamas su mokytoju įgyja fundamentalių žinių, informacijos, mokosi kultūros, elgesio normų, prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Ugdymas visada vaidina svarbų vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
Ugdymą galima apibūdinti kaip:
- Procesą
- Sistemą
- Sąveiką su kitais procesais
Ugdymo daugiamatiškumas
- Ugdymas ir kultūra: Juos sieja abipusiai ryšiai - vaikas mokosi kultūros, mato kultūrą vaizdiniais, o išsiugdęs padeda kelti kultūros lygį.
- Mokymas: Tai sąveika (abipusis reagavimas). Reaguojant kyla emocijos, formuojasi pažiūros, santykiai. Ugdymas veiksmingas, kai užmezga santykius su grupe.
- Pedagoginė situacija: Žmonių gyvenimas susideda iš stichinių netikslingų, projektuojamų ir ne situacijų. Ugdymas yra nepertraukiamas situacijų procesas.
- Korekcija: Ugdymo elgesio pakoregavimas, ypatingų poelgių atsisakymas, nauja orientacija.
- Saviraiška: Ugdymu siekiama nustatyti ne tik santykį su kitais žmonėmis, bet ir su savimi. Svarbu ugdyti saviraišką asmenybę.
Ugdymo procese dalyvauja žmonės, tuo būdu jie yra ugdymo dalyviai. Visi mes - auklėtojai ir auklėtiniai.
Ugdymo veikėjų sąvokos
Ugdymui dalyviais išskiriami asmenys, kurių veiklai būdinga rodomoji funkcija. Šie asmenys vadinami ugdymo veikėjais. Yra prigimtiniai ir prigimtiniai aktyvūs, jie skirstomi į neprofesionalius ir profesionalius, bet kompetentingus.
- Prigimtiniai ugdymo veikėjai: Tėvai, giminės. Pagrindinės jų funkcijos - augimas ir auklėjimas.
- Globotojai: Skiriami autoritetingi, patyrę įstaigų darbuotojai.
- Globėjai: Žmonės, kurie savarankiškai paima vaikus į savo šeimą.
- Lektorius: Jis ne tik informuoja klausytojus įvairiais moksliniais, politiniais, organizaciniais klausimais, bet ir formuoja ideologinę sąmonę, pažiūras ir įsitikinimus.
- Pedagogai: Specialiai paruošti ugdymo veikėjai, dirbantys ugdymo įstaigose (mokytojai, dėstytojai, auklėtojai, gamybinio mokymo meistrai). Jokios techninės priemonės nepakeis žmonių ugdymo veiklos.
Pedagogikos mokslo sistema
Pedagogikos mokslas - tai visos žmonijos patirtis, sutvarkyta, apibendrinta, paaiškinta, padauginta moksliškomis išvadomis ir suvesta į sistemą. Pedagogikos objektas - visų amžiaus tarpsnių žmogaus ugdymas.
- Ugdymas: Visuomeninės-istorinės patirties perdavimas jaunajai kartai, žmogaus asmenybės formavimas.
- Švietimas: Naujos informacijos skleidimas.
- Mokymas: Tai pagalba individui, mokantis, gilinant ir plečiant žinojimo ir mokėjimo sferą.
- Auklėjimas: Tai individo santykių su aplinka, veikla ir savimi tobulinimas.
- Lavinimas: Žinių, mokėjimų ir įgūdžių sistemos formavimas, protinių bei fizinių galių tobulinimas.
- Žinios: Apibendrinta žmonijos patirtis, atspindinti tikrovę faktais, dėsniais, taisyklėmis, teorijomis.
- Mokėjimai: Gebėjimas apibendrintai veikti, panaudojant įgytas žinias.
- Įgūdis: Automatizuotas veiksmas.
Pedagogikos mokslų šakos (pagal L. Jovaišą)
- Bendroji pedagogika: Tiria teorinius mokymo, lavinimo, auklėjimo, ugdymo pagrindus.
- Didaktika: Tiria mokymo ir lavinimo procesą.
- Auklėjimo teorija: Tiria auklėjimo pagrindus.
- Metodika: Tiria atskirų mokymo dalykų dėstymą.
- Psichologinė pedagogika: Tiria psichinę veiklą pedagoginiu požiūriu.
- Socialinė pedagogika: Tiria socialinę aplinką pedagoginiu požiūriu.
- Spec. pedagogika: Tiria anomalių vaikų ugdymą.
- Istorinė pedagogika: Pedagogikos istorija.
- Lyginamoji pedagogika.
- Institucinė pedagogika.
- Mokyklotyra.
- Auklėjimo metodika.
- Pedagogikos metodologija.
Pedagogikos mokslų šakos (pagal V. Jakavičių)
- Šeimos pedagogika: Tiria ugdymą šeimoje.
- Teorinė pedagogika: Tiria ugdymo dėsningumus.
- Ikimokyklinė pedagogika: Tiria ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogiką.
- Mokyklinė pedagogika: Tiria mokyklinio ugdymo problemas.
- Istorinė pedagogika.
- Lyginamoji pedagogika.
- Ugdymo technologijos.
- Spec. pedagogika.
Šeima - pirminė visuomenės ląstelė. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Šeima - sąjunga tarp dviejų žmonių. Z.Bajoriūnas pabrėžia, kad tikra šeima yra ta, kai vyras ir moteris įregistravę santuoką. Santuoka yra šeimos kūrimo pagrindas. Šeimos pedagogika tiria ugdymą šeimoje.
Taip pat skaitykite: Amžiaus grupės darželiuose
Specialusis ugdymas - spec.poreikių asmenų mokymas, lavinimas ir vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias. Spec. poreikių asmenys - vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese. Spec. pedagogika tiria tokių vaikų ugdymą.
Pedagogikos teorijos pradininkai
- Antikos filosofai
- J.A. Komenskis: Vienas pirmųjų ugdymo teoriją bandė sukurti čekų pedagogas J.A.Komenskis.
- I. Kantas: 18a I.Kantas nurodė, kaip žmogaus ugdymo mokslas gali pasidaryti savarankiškas.
- Ž.Ž. Ruso: 18a. prancūzų švietėjas Ž.Ž.Ruso filosofavo apie laisvą žmogaus prigimtį. Jo pedagoginę teoriją apibūdina pažiūros į laisvą auklėjimą, nes auklėja pati gamta, darbas.
- J.H. Pestalocis: 18-19a. sandūroje J.H.Pestalocio ugdymo sistemos pagrindą sudarė elementaraus lavinimo teorija apie mokymo pritaikymą vaiko psichologinėms ypatybėms.
- J. Herbartas: 19a. J.Herbartas pirmasis ištyrė pamokos struktūrą, sukūrė vieningą auklėjimo sistemą.
- A. Dystervėgas: A.Dystervėgas pasisakė už bendražmogiškojo auklėjimo idėją, svarbiausiu auklėjimo principu laikė prigimties atitikimą.
- K. Ušinskis: K.Ušinskis paskatino vaiko ir pedagoginės psichologijos atsiradimą.
- Dž. Diuji: Didžiausias perversmas ugdymo istorijos įvyko 20a. pradžioje. Dž.Diuji sukūrė naują pedagogikos teorijos kryptį - pragmatinę pedagogiką. Jis paskelbė, kad ugdymo tikslas - patenkinti vaiko spontaniškus poreikius.
- J.V. Gudaitis: Vienas žymiausių 20a. pradžios lietuvių pedagogų buvo J.V.Gudaitis, kuris sukūrė pedagoginės sąveikos principą, kuriam būdinga abipusiškumas.
- J. Laužikas: J.Laužikas kėlė harmoningos asmenybės ugdymo idėjas.
- J. Geniušas: J.Geniušas rašė straipsnius apie privalomo pradinio mokymo įgyvendinimą.
- S. Šalkauskis: S.Šalkauskis savo filosofines-pedagogines idėjas išdėstė veikaluose: „Bendrieji pedagogikos pagrindai“, „Lavinimo mokslas“.
Pedagogika gali sėkmingai vystytis tik glaudžiame ryšyje su kitais mokslais.
Ugdymo tikslai ir jų kaita
Asmenybė - tai individualių, pastovių, įgimtų ir išsiugdytų savybių, nusakančių žmogaus elgesį ir patyrimą, visuma. Asmenybė yra individuali ir vientisa.
Numatyti tikslus, reiškia numatyti ilgalaikio poveikio rezultatus, žvilgsnis į tobulo žmogaus ugdymo perspektyvą per laiko prizmę. M-kla turi rengti žmogų pagal šiuolaikinės visuomenės poreikius t.y. ugdyti kūrybišką, humanišką, plačių interesų asmenybę.
Keliant ugdymo tikslus, didelę įtaką darė įvairių šalių pedagogai. Vienas jų Komenskis, nagrinėjo vaiko prigimtį ir raidą. Suformuoti uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikams darželyje: privalumai ir trūkumai
- Vaiko ir aplinkinio pasaulio pažinimas (protinis lavinimas)
- Savęs valdymas (dorinis auklėjimas)
- Veržimasis prie Dievo (religinis auklėjimas)
Pestalocis svarbiausiu ugdymo tikslu laikė protinį, moralinį, fizinį lavinimą ir auklėjimą. Hermartas akcentavo dorinį ugdymą mokymo procese, iškėlė auklėjamojo mokymo idėją.
Šalkauskis: ugdymas turi paruošti žm. tokiam gyvenimui, kurį jis gyvens, akcentavo dorovines vertybes ir prigimtį, tikslas: pilnutinė asmenybė, žmogus kuris kuria vertybes ir moka jomis naudotis.
Keliant ugdymo tikslus išsiskiria dvi nuomonės:
- Tikslas - sistemingos žinios, įgūdžiai, mokėjimai
- Tikslas: visapusiškas žmogaus protinis, socialinis ir dorinis ugdymas.
Ugdymo tikslus įtakoja tautos apsisprendimo principai, demokratiniai santykiai, todėl keliamos šios idėjos:
- Laisvo žm. ugdymas
- Individualybės, tautiškumo, doros ugdymas.
Ugdymo sudėtinės dalys
- Humanistinis ugdymas: Vaiko vertybių, interesų pripažinimas, tai teisė į laisvę, socialinį, teisinį saugumą, teisė realizuoti asmeninius sugebėjimus.
- Fizinis ugdymas: Išsiugdyti fiziškai sveiką žm. Fiz.lavinimas apima fizinių savybių ugdymą, sveiką gyvenseną, jos įpročius.
- Protinis ugdymas: Išmokyti mokinį mąstyti - analizuoti, lyginti, derinti, daryti išvadas. Protiniai gebėjimai grindžiami žinių sistema. Į protinį lavinimą įeina protinio darbo kultūra, įvairių dalių apipavidalinimas, darbo ir poilsio kaitaliojimas.
- Socialinis ugdymas: Parengti vaiką bendravimui ir veiklai visuomenėje, darbui, atsakomybei. Darbinio ir visuomeninio auklėjimo sritys.
- Dorinis ugdymas: Mokinio asmenybės ugdymo šerdis - pagrindas. Žmogų labiausiai apibūdina jo elgesys, įpročiai, pažiūros, įsitikinimai. Išmokinti elgtis pagal visuomenėje priimtas normas, išmokinti žmones sugyventi vienas su kitu.
- Estetinis ugdymas: Mokyti suprasti grožį, išugdyti skonį, jausmus. Formuoja asmenybę.
Ugdymo tikslai neizoliuoti, o glaudžiai susiję tarpusavy, vienas kitą įtakoja ir lemia.
Švietimo reformos tikslai
- Padėti asmeniui atskleisti bendražmoniškas vertybes
- Ugdyti kritinį mąstymą
- Rengti profesinei veiklai
- Ugdyti tautinę ir kultūrinę savimonę
- Ugdyti demokratišką asmenybę
Tikslas yra tai, dėl ko kas nors daroma ar įvyksta, o uždavinys - tai, kas turi būti daroma, kad tikslas būtų pasiektas. Tikslas vadinamas siekiamąja priežastimi, todėl, kad jis turi realios veikiamosios reikšmės išdavai realizuoti. Tikslas visada turi judinamosios galios mūsų valiai.
Tikslai gali būti: materialiniai, formalinai ir paskirties.
Ugdymo tikslai skirstomi pagal tokius kriterijus
- Trukmę: Ilgalaikiai ir trumpalaikiai
- Formą: Kokybiniai ir kiekybiniai
- Įgyvendinimą: Realūs ir nerealūs
- Viešumą: Skelbiami ir slepiami
- Veiklos kryptį: Tiesioginiai ir netiesioginiai
- Ryšį su asmenybe: Objektyvūs ir subjektyvūs
- Veiklos pobūdį: Individualizuoti ir kooperuoti
- Turinį: Mokomieji, lavinamieji, auklėjamieji
S. Šalkauskio teigimu, ugdomųjų uždavinių gali būti tiek pat, kiek ir ugdomųjų tikslų, tačiau jis išskiria 9 sisteminius ugdymo uždavinius: fizinis, dorinis, religinis, individualus, visuomeninis, tautinis, tarptautinis auklėjimas, protinis, estetinis lavinimas. Šalia viso to jis dar skiria ir aktualiausius ugdymo uždavinius: individualiniai, kolektyviniai, profesiniai, vietiniai ir laikiniai.
B. Bitinas tikslą laiko veiklos projektavimu, o uždavinius - veiksmų įgyvendinimu realizuojant tikslą. Jis skiria 3 pagrindines ugdymo sferas - protinį, dvasinį ir fizinį. Kiekvienoje šių sferų sprendžiami tam tikri uždaviniai:
- Protinis ugdymas: Žinių apie gamtą, visuomenę ir žmogų įsisavinimas.
- Dvasinis ugdymas: Dorovinių jausmų ugdymas; dvasinių poreikių formavimas.
- Fizinis ugdymas: Sportinių gebėjimų ugdymas; sveikatingumo gerinimas.
L. Jovaiša skiria 5 ugdymo ruožus ir jų uždavinius:
- Kūno kultūra: Higieninis, ekologinis, fizkultūrinis ir sportinis lavinimas
- Psichinis lavinimas: Intelekto, praktinio veikimo lavinimas, motyvacijos ir charakterio tobulinimas
- Socialinis auklėjimas: Drausminimas, darbinis, ekonominis ir visuomeninis auklėjimas
- Kultūrinis lavinimas: Mokslinimas, techninis ir technologinis, meninis ir estetinis lavinimas
- Dvasinis ugdymas: Pasaulėžiūros ugdymas, vertybinis ir estetinis auklėjimas, dorinimas.
Nuo seniausių laikų buvo keliama tobulo žmogaus ugdymo idėja. Pirmykštėse gentyse ugdymo tikslas buvo žmogaus egzistencijos garantavimas, o antikos laikais visuomenė jau stengėsi paruošti žmogų, suprasti meną, priartinti prie mokslo. Jau tada buvo kalbama apie tobulą asmenybę, kaip ugdymo objektą, apie žmogaus dvasios ir kūno harmoniją. Atėniečiai idealu laikę tokį žmogų, kuris gražus fiziniu ir doriniu atžvilgiu, siekė suderinti protinį, dorinį, estetinį ir fizinį auklėjimą. Sokratas ugdymo tikslu iškėlė paties savęs pažinimą, doros tobulinimą. Aristotelis skyrė tris sielos rūšis: augalinę, gyvūninę ir protingąją. Jas atitinka fizinis, dorinis ir protinis auklėjimas. Ugdymo tikslas yra ištobulinti protą ir valią. J. A. Komenskio suformuluotas ugdymo tikslas - per žemiškąjį gyvenimą pasirengti amžinajam, pomirtiniam gyvenimui. Jo nuomone, yra trys ugdymo uždaviniai: paties savęs ir aplinkinio pasaulio pažinimo (protinis lavinimas), savęs valdymo (dorinis auklėjimas) ir veržimasis prie Dievo (religinis auklėjimas). Dž. Loko keltas ugdymo uždavinys išauklėti džentelmeną. Tam reikalingas fizinis, dorovinis, darbinis, religinis auklėjimas ir mokymas. Tikras džentelmenas yra tas, kuris sugeba pasiekti savo laimę, bet kartu ir kitiems džentelmenams netrukdo tai daryti. Ž. Ž. Ruso nuomone pagrindinis uždavinys yra išauklėti tokį žmogų, kuris nuo nieko nebūtų priklausomas, vertintų savo ir gerbtų kitų laisvę, mokėtų ją ginti. Auklėjimo tikslas, pasak J. H. Pestalockio, yra žmogiškumo ugdymas, visapusiškas ir harmoningas visų įgimtų žmogaus jėgų ir sugebėjimų tobulinimas. J. F. Herbarto ugdymo tikslas - išauklėti žmogų, įgyvendinti 5 doros idėjas; laisvę, tobulumą, palankumą, teisę ir teisingumą. Ugdymo tikslus jis skirsto į galinius ir būtinus. Galiniai tikslai tai tie, kuriuos žmogus kada nors galės užsibrėžti savo paties noru, dirbdamas tam tikrą darbą, būtini tikslai tai tie, kurie reikalingi žmogui bet kurioje veikloje. A. Dystervėgas gynė bendražmogiško auklėjimo idėją. Jis kvietė ugdyti humaniškus žmones ir sąmoningus piliečius, tarnaujančius tiesai, grožiui ir gėriui. K.
Pedagoginė diagnostika jaunesniame mokykliniame amžiuje (6-10 metų)
Ugdymas - visuomeninės-istorinės patirties perdavimas jaunajai kartai, žmogaus asmenybės formavimas. Vystymasis - tai kiekybinių ir kokybinių pokyčių kitimai, vykstantys žmoguje. Yra skiriamos fizinio, psichinio ir socialinio vystymosi rūšys. Ugdymo sėkmė labai priklauso nuo to, kiek ugdytojas pažįsta to amžiaus tarpsnio individualias ypatybes. Pagal tai keliami ugdymo uždaviniai ir parenkami metodai. Amžiaus tarpsnių ypatybes nagrinėja psichologija ir skiria vienokius vystymosi laikotarpius, tačiau pedagogai tuos tarpsnius skirsto pagal dominuojančią veiklą.
Pedagogikoje skiriami tokie amžiaus tarpsniai:
- Kūdikystė (0 - 1 metai)
- Ankstyvasis ikimokyklinis amžius (1 - 3 m.)
- Ikimokyklinis amžius (3 - 6 metai)
- Mokyklinis amžius:
- Jaunesnysis mokyklinis amžius (vaikystė) - (6 - 10 metų)
- Vidutinis mokyklinis amžius (paauglystė) - (11 - 15 metų)
- Vyresnysis mokyklinis amžius (ankstyvoji vaikystė) - (16 - 18 metų)
- Akademinis amžius (jaunystė) - 18 -22 - 24 metai.
tags: #perkvalifikavimas #i #darzelio #aukletojas