Liepos 17-oji - diena, turinti reikšmės ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Ši data pažymėta įvairiais istoriniais įvykiais, o lietuviams ji ypač svarbi kaip Pasaulio lietuvių vienybės diena, simboliškai susijusi su legendiniu Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiu per Atlantą.
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno Skrydis ir Jo Reikšmė
2023 m. sukanka 90 metų nuo žymiausių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio iš Niujorko (JAV) į Lietuvą. 1933 m. skrydžiai per Atlanto vandenyną tuometinės aviacijos techninėmis sąlygomis buvo didelis ir pavojingas iššūkis, tačiau jį įveikę lakūnai tapdavo didvyriais, pelnydami šlovę sau bei savo valstybėms. S. Darius (tikroji pavardė Jucevičius - Darašius) ir S. Girėnas (tikroji pavardė Girskis) paauglystėje kartu su artimaisiais emigravo į JAV. Jie nuo jaunystės domėjosi aviacija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui abu būsimieji Lietuvos didvyriai savanoriais stojo į JAV kariuomenę. 1920 m. liepos mėnesį S. Darius atvyko į Lietuvą ir savanoriu stojo į gimtosios šalies kariuomenę, nuo 1922 m. tarnavo karo aviacijoje. 1927 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. 1927 m. pavasarį S. Darius vėl išvyko į JAV, jau sumanęs į Lietuvą grįžti lėktuvu. Tais pačiais metais Čikagoje jis susipažino su S. Girėnu, kuriam 1932 m. pavasarį pasiūlė kartu pirkti lėktuvą ir skristi į Lietuvą. Lakūnai už 3200 dolerių įsigijo lėktuvą„Bellanca CH-300 Pacemaker“. Gamykliniai šio lėktuvo parametrai netiko transatlantiniam skrydžiui, o modifikavimui reikėjo dar nemažai pinigų. Rinkti lėšas S. Dariui ir S. Girėnui padėjo JAV lietuviai - buvo organizuojamos aviacijos šventės, o per jas surinkti pinigai kaupiami planuojamam skrydžiui. Galiausiai modifikuotas ir skrydžiui parengtas lėktuvas gavo „Lituanicos“ vardą. Ankstų 1933 m. liepos 15 d. rytą, „Lituanica“ pakilo iš Niujorko „Floyd Bennett“ aerodromo ir pradėjo savo skrydį į Lietuvą. Vandenyną lakūnai perskrido sėkmingai, tačiau Atlanto nugalėtojams pasiekti tėvynę, deja, buvo nelemta. Liepos 17 d. naktį iki galutinio kelionės tikslo - Kauno - belikus tik apie 650 kilometrų „Lituanica“ patyrė katastrofą. Lėktuvas sudužo Vokietijos teritorijoje, miške netoli Soldino miesto (dabar Lenkija), S. Darius ir S. Herojiškas skrydis išgarsino abu lakūnus aviacijos pasaulyje, o lietuvių istorinėje atmintyje įsitvirtino kaip didvyriškas, tėvynės garbei atliktas žygdarbis, kurio šlovė neblėsta ir šiandien, praėjus 90 metų. S. Dariaus ir S. Girėno atminimas yra plačiai įamžintas, šalies piliečiams ir pasaulio lietuviams jie tapo vienais iškiliausių didvyrių, nepabūgusių vardan savo tėvynės rizikuoti gyvybėmis, Lietuvos istorijoje.
Šios šventės minėjimas siejamas su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiu per Atlantą. Lakūnų žūties diena - liepos 17-oji - simboliškai sujungė bei suvienijo Lietuvos išeiviją su tėvynėje likusiais lietuviais. 2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, todėl šiemet skiriamas ypatingas dėmesys tautiečiams, gyvenantiems užsienyje ir garsinantiems Lietuvą pasaulyje.
Lituanicos Paštas
1933 m. liepos 17 d. žuvę lakūnai Steponas Darius (1897-1933) ir Stasys Girėnas ( 1893-1933) įnešė svarų indėlį į aviacijos, taip pat ir į oro pašto raidą. 1934 m. Lietuvoje išleista jiems skirta oro pašto ženklų serija ( "Cumšteino" katalogas, Nr. 382-387). Lėktuvo likučiai bei lakūnų asmeniniai daiktai, naudoti skrydžio metu, saugomi Kauno valstybiniame istorijos - muziejuje. Čia galima pamatyti brezentinį pašto maišą, vokus, antspaudus. Šie daiktai - pirmojo aviacijos istorijoje pašto, skraidinto iš Šiaurės Amerikos į Europą per Atlanto vandenyną, relikvijos. Norėdamas surinkti trūkstamų skridimui lėšų, S. Darius nutarė gabenti paštą į Lietuvą. Apie tai jis pranešė 1933 m. sausio 11 d., kalbėdamas per Čikagos radiją. Vasario 6 dieną S. Darius kreipėsi į Lietuvos pasiuntinį Vašingtone B. Balutį, prašydamas leidimo pervežti paštą, ir jį gavo. Kitą diena sutikimą davė JAV pašto tarnyba. Lakūnai už savo lėšas iš "American Trust Bond" firmos popieriaus pasigamino specialius 167x95 mm formato vokus (apie 1400 vnt., didžiausias žinomas numeris - 1409) . Ant jų tamsiai mėlynais dažais išspausdintas specialus tekstas. Lakūnai turėjo štampus: "Registred", " From" , "To". Visi vokai buvo numeruoti. Nustatyta korespondencijos pervežimo kaina: už paprastą laišką - 2 doleriai, registruotą - 2,5 dolerio. Norintys siųsti laiškus į Lietuvą turėjo S. Dariaus vardu atsiųsti reikiamą pinigų sumą, už kurią jie gaudavo atitinkamą vokų bei laiškinio popieriaus lapų skaičių. Numatyta, kad laiškai gali būti adresuoti ir atgal į JAV. Tuomet ant jų turėjo būti užklijuoti ir Lietuvos pašto ženklai. Visus laiškus nurodyta siųsti į Lietuvos generalinį konsulatą Niujorke iki 1933 m. gegužės 18 dienos. Gegužės 7 dieną lakūnai perskrido iš Čikagos į Niujorką, kur vyko baigiamasis ruošimosi skridimui etapas. Lėšų vis neužteko. Skrydis buvo vėl atidedamas. Tada skridimui remti komiteto narys inž. A. Mažeika pasiūlė pagaminti specialius ženklus. Gegužės 31 dieną Lietuvos generalinis konsulas Niujorke P. Žadeikis, S. Darius ir A. Mažeika pasirašė sutartį, kurioje numatoma perspausdinti 500 serijų Lietuvos oro pašto ženklų (20 centų - su Mindaugu, 40 centų - su Gediminu, 60 centų - skirtas Vilniaus įkūrimui, 1 lito - su Gediminu, 2 litų - su Algirdu; "Cumšteino" katalogas, Nr. 340-344). Šie ženklai buvo gauti iš Niujorko filatelisto V. Niklino su sąlyga, kad trečdalis perspausdintų ženklų atiteks jam. Birželio 6 dieną pasirašytame akte nurodoma, kad perspausdinti ženklai bus konsulo žinioje, klišės bus sunaikintos, lėšos už parduotus ženklus bus skirtos transatlantiniam skridimui bei Lietuvos oro pašto vystymui. Pasirašius šį aktą, kurio tekstas derintas su Lietuvos vyriausybe, naujieji ženklai buvo įteisinti. Tą pačią dieną Niujorko spaustuvėje "Kings printing Co" perspausdinti kvartblokais visi 2500 ženklų. Antspaude buvo schemiškai pavaizduotas lėktuvas ir žodžiai "Darius-Girėnas. New-York-1933-Kaunas", 24 naujųjų ženklų serijos neperforuotos. Vienas kvartblokas perspausdintas du kartus. Nuo birželio 8 dienos ženklai pardavinėti konsulate, tačiau greitai buvo perduoti lakūnams. Pastovios kainos šie ženklai neturėjo. Pardavinėta po 5-6 dolerius už seriją, arba 1-2 dolerius už ženklą. Už gautas pajamas lakūnai įsigijo propelerį, apmokėjo lėktuvo parengimą skridimui. Gavę patenkinamus meteorologinius duomenis, lakūnai nutarė išskristi liepos 15 dieną. Tos dienos rytą į Bruklino centrinį paštą pristatytas brezentinis pašto maišas ir visa jame buvusi korespondencija - 983 laiškai (iš jų 31 registruotas) ir 5 laikraščių banderolės - suantspauduota kalendoriniu antspaudu " 1933 m. liepos 15 d. 5 val." bei apvaliu lėktuvo antspaudu. Prieš išskrendant, tarp išlydinčiųjų buvusiam konsului P. Žadeikiui, S. Darius perdavė paketą su likusiais ženklais ir paprašė realizuoti juos skridimo atgal naudai. Lakūnams žuvus, Lietuvos pasiuntinys Berlyne J. Šaulys pašto maišą atgabeno į Kauną ir perdavė Užsienio reikalų ministerijai. Kauno centrinis paštas korespondenciją priėmė liepos 18 d. 14 val. 30 min. Ji buvo pažymėta tos dienos kalendoriniu antspaudu bei iš anksto paruoštu stačiakampio formato antspaudu "Oro paštas New-York-Kaunas. Kaunas, 1933.VII.17. Transatlantikos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas. Orlaivis "Lituanica" . Be to, pagerbiant lakūnų atminimą, korespondencija pažymėta antspaudu "Nugalėję Atlantą didvyriškai žuvo Lietuvos garbei". Ant laiškų buvo 3 centų ir didesnio nominalo JAV pašto ženklai, ant kai kurių vokų lakūnų autografai. Ant 43 vokų buvo perspausdinti ženklai. Visi laiškai išsiuntinėti adresatams, 250 laiškų su Lietuvos pašto ženklais išsiųsti į JAV. Tuo "Lituanikos" pašto istorija nesibaigia. Konsulas P. Žadeikis, prie liudininkų praplėšęs S. Dariaus perduotą paketą, jame rado šešis vokus. Penkiuose buvo po 100 perspausdintų ženklų, šeštame - 3 tokių pat neperforuotų ženklų serijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija leido šiuos ženklus parduoti, prieš tai juos dar kartą perspausdinus. Neperforuoti ženklai perduoti S. Dariaus seseriai, o ant likusių 125 kvartblokų lapkričio 14 d. Niujorko spaustuvėje "Handman Miler press" atspausdintas tamsiai žalios spalvos tekstas iš lakūnų testamento: " Lithuanicos laimėjimas tegul stiprina Lietuvos sūnų dvasią naujiems žygiams". Nuo lakpričio 23 dienos ženklai buvo pardavinėjami konsulate po 5 dolerius už kvartbloką, arba 1,5 dolerio už ženklą. Sugadintos abiejų perspausdinimų klišės atvežtos į Kauną ir dabar saugomos istorijos muziejuje. Po Antrojo pasaulinio karo, pirmosios laidos ženklus bandyta padirbinėti. "Lituanikos" ženklai nėra valstybiniai pašto ženklai, nes jie nebuvo pardavinėjami pašto skyriuose, nenaudoti korespondencijai sumokėti. Tačiau juos oficialiai išleido valstybinė įstaiga ir todėl reikia laikyti suvenyriniais pašto ženklais.
Autorius: A.GAMZIUKASŠaltinis: Lietuvos Oreivis nr.5El.
Taip pat skaitykite: Lietuvos įžymybės, švenčiančios gimtadienį liepą
Kiti Istoriniai Įvykiai Liepos 17-ąją
Liepos 17-oji istorijoje pažymėta ir kitais svarbiais įvykiais:
1048 m.: Šventosios Romos imperijos imperatorius Henrikas III nušalino popiežių Benediktą IX ir į jo vietą paskyrė naują popiežių - Damazą II.
1588 m.: Stambule mirė vienas žymiausių pasaulio architektų Mimaras Sinanas, suprojektavęs daugybę mečečių, minaretų, mauzoliejų, rūmų, pirčių kompleksų, tiltų, akvedukų, fontanų ir kitų statinių.
Atmintinos datos Lietuvoje
Ši diena Lietuvoje taip pat siejama su skaudžiais įvykiais, susijusiais su rezistencija prieš sovietų okupaciją. Šią dieną žuvo nemažai partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę.
- 1945 m. liepos 17 d. pavakare Klebiškio miško palaukėje, vadinamojo Žiūriškių šiliuko pakraštyje supilti du smėlio kauburėliai. Amžinam poilsiui čia atgulė Jurgis Pauža, g.1916 m., ir Andrius Juodsnukis-Spirgis, g.1925 m.
- 1946 m. Liepos 17 d. Tauragės aps. Eržvilko vis. Balnių II k. apylinkėse (dabar - Jurbarko r. sav.) MVD kariuomenės kareiviams šukuojant mišką buvo nukauti 6 Lietuvos laisvės gynėjų rinktinės Girdžių būrio partizanai.
- 1946 m. Liepos 17 d. Utenos aps. ir vls. Dičiūnų-Viburių (?) miške (dabar - Utenos r. sav.) žuvo 3 partizanai.
- 1947 m. liepos 17 d. žuvo Bitinas-Povilas Šiugždinis, Merkys (buvęs Vermachtas)-Algirdas Juodis, Pavasaris-Juozas Batutis, Serbentas-Bronius Simonaitis, Šarūnas-Vytautas Juodis, Meteoras - Vincas Prajara.
- 1950 m. liepos 17 d. Baltenių miške su Broniumi Petroniu užtikti čekistų žuvo (susisprogdino) Bronius Tyla - Kapitonas.
- 1956 m. liepos 17 d. Kybartas Vytautas žuvo netoli nuo Kelmės prie Gutmano sodybos.
- 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės v. žuvo Kisnierius Andrius - Sakalas, kartu žuvo būrio vadas S. Stonys ir J. Liorančas Juozas.
- 1945 07 17 žuvo Čibirka Albinas, Oleka (Olekas) Juozas.
- 1947.07.17 žuvo Dapkevičius Romualdas, Grajauskas Kazys, Juodis Algirdas, Juodis Vytautas, Jurevičius Bronius, Prejera Vincas.
- 1945 07 18 žuvo Butkus Stasys, Butkus Valerijonas, Gulgis Julius, Šalčiūnas Antanas.
- 1946 07 17 žuvo Liutkevičius Juozas, Šileikis Albertas, Šireika Povilas, Žilys Jonas.
Pasaulio Įvykiai
Liepos 17-oji pasaulyje taip pat pažymėta įvairiais įvykiais:
Taip pat skaitykite: Inventoriai ir istoriniai įvykiai Lietuvoje
- 1453 m.: Įvyko Kastiljono mūšis tarp Prancūzijos ir Anglijos.
- 1762 m.: Rusijos imperatoriumi tapo Petras III.
- 1917 m.: Didžioji Britanija pakeitė karališkosios šeimos pavardę į Windsor.
- 1941 m.: Nacistinės Vokietijos vadovo Adolfo Hitlerio nurodymu rytinėse okupuotuose teritorijose sudarytas Ostlandas, į kurio sudėtį įėjo Lietuva, Latvija, Estija ir Baltarusija.
- 1945 m.: Prasidėjo Potsdamo konferencija.
- 1979 m.: Iš Nikaragvos prezidento pareigų atsistatydino ir į užsienį pabėgo Anastasijas Somosa.
- 1984 m.: Sovietų kosmonautė Svetlana Savickaja tapo pirmąja moterimi, išėjusia į atvirą kosmosą.
- 1996 m.: Virš Atlanto vandenyno, netoli Niujorko, sprogo TWA kompanijos lėktuvas.
- 1998 m.: Papua Naujosios Gvinėjos šiaurės vakaruose trys didžiulės potvynio bangos nusinešė apie 2 tūkst. žmonių.
- 2002 m.: Mirė ilgiausiai Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs Džozefas Lunsas.
- 2007 m.: Brazilijos San Paulo mieste per oro linijų bendrovės "Tam Airlines" lėktuvo "Airbus A320" katastrofą žuvo 200 žmonių.
- 2014 m.: virš Ukrainos numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas.
Šventės ir Minėjimai
- Pasaulio lietuvių vienybės diena: Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse visame pasaulyje minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Šią dieną Kirtimų kultūros centras ir kitos įstaigos organizuoja renginius, skirtus lietuvių vienybei ir kultūrai. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyksta diskusijos, parodos, filmų peržiūros ir koncertai.
Taip pat skaitykite: Liepos 6-oji: istorinis įvykis