Įvadas
Paulius Širvys - vienas ryškiausių lietuvių poetų, kurio kūryba paliko gilų įspūdį lietuvių literatūroje. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Pauliaus Širvio gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant knygų įtakai jo asmenybei ir kūrybai. Remiantis įvairiais biografiniais šaltiniais, atskleidžiama, kokią reikšmę jam turėjo skaitymas, kokie autoriai ir kūriniai formavo jo pasaulėžiūrą ir kaip tai atsispindėjo jo poezijoje.
Vaikystė ir Knygos: Ankstyvasis Susidomėjimas Literatūra
Paulius Širvys gimė šeimoje, kurioje knygos užėmė labai svarbią vietą. Abu tėvai mėgo skaityti, namuose turėjo nemažą knygų biblioteką. Pranciškus Širvys, Pauliaus tėvas, Degučiuose „bene vienintelis buvo gavęs dvi „Aušros“ knygeles, į namus parnešdavo ir „Varpą“, „Ūkininką“, „Vienybę lietuvninkų“. Labai mėgdavo skaityti, kai knygų nebepakakdavo namų bibliotekoje, susirinkdavo knygas iš kaimynų ir skaitydavo. Paulius Širvys dar nepradėjęs lankyti mokyklos jau išmoko skaityti ir rašyti, sakydavo eilėraščius iš atminties. Pats apie mėgiamas knygas savo autobiografijoje neužsiminė. Juozas Pranckūnas rašė savo prisiminimuose apie Paulių: „Vaikystėje jis labai mėgo skaityti knygas, o ypač garsiai, kai kiti klausydavo. Stengėsi, kiek sugebėjo, skaityti raiškiai. Dažniausiai jam tai pavykdavo, kai pats graudulingu balsu skaitydavo tas jaudinančias knygos vietas, tas balsas, man atrodo, išliko ir vėliau, kai jis, jau žinomas poetas, skaitydavo savo eilėraščius“.
Marcelijus Martinaitis rašė: „Knyga jam buvo laisvalaikio vienumos užsiėmimas, gal net piemenavimo ir bernavimo metais slepiama aistra (…) Į knygą buvo tiesiama pavargusi ranka, nuovargiui merkiant akis ar jaučiant alkį“. Mėgstamiausia Pauliaus vieta būdavo kamaraitė, kurioje galėdavo rasti sau patinkančią knygą ir niekieno netrukdomas skaityti. Bronius Mackevičius dalijosi prisiminimais iš pokalbio su Pauliumi Širviu: „Knygos padėjo. Anksti išmokęs skaityti, be jų gyventi nebegalėjau. Vakarais šeimininkai žibalinės ilgai nedegindavo, bet krosnį kūrendavo. Tai aš atsisėdavau prie ugniakuro ir skaitydavau, kol akys nuo žarijų šviesos apspangdavo. Skaitydavau nuotykių knygas, eilėraščius - viską, ką rasdavau pas mokytojus ar šviesesnius kaimiečius. Eilėraščių atmintinai nesimokiau, bet keletą kartų perskaičius, jie patys galvon įsikirsdavo“.
Šis ankstyvasis susidomėjimas literatūra formavo jo pasaulėžiūrą ir kūrybinį stilių. Knygos jam buvo ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir būdas pabėgti nuo realybės, ieškoti atsakymų į gyvenimo klausimus.
Jaunystės Skaitymai: Nuo Nuotykių Iki Klasikos
Paulius Širvys jaunystėje skaitė įvairią literatūrą, pradedant nuotykių romanais ir baigiant klasikine literatūra. Lipskis S. rašė: „Skaitė ne tik populiarius Džeko Londono, Žiulio Verno, Marko Tveno kūrinius, garsias apysakas apie indėnų kovas dėl laisvės, įdėmiai vartydavo „Ūkininkų skaitymų“ mokslo populiarinimo knygeles, „Kultūros“ žurnalo komplektus, Prano Mašioto knygynėlį. Vaizduotę jaudino tokios knygos, kaip Pietario „Algimantas“, Vienuolio „Kryžkelės“, Krėvės „Šarūnas“ ir „Dainavos senų žmonių padavimai“, Rusecko „Knygnešys“. Gauti knygų tuometiniame kaime nebuvo lengva, tad geri leidiniai keliavo per rankų rankas. Neišvengiamai teko susipažinti su bulvarinėmis knygelėmis, tačiau didžiausią įspūdį darė gigantiško dvasinio užtaiso kūriniai - Hugo, Šekspyro, Platono, Dostojevskio, Reimonto, Tolstojaus knygos. Būtent šie iškiliausi meno kūriniai ir mokė Paulių Širvį, kaip ir jo bendraamžius, ginti tiesą, gėrį, meilę ir žmogiškumą“.
Taip pat skaitykite: Išsami Pauliaus Bagdanavičiaus biografija
Jaunystėje jis skaitydavo ne tik knygas, bet ir spaudą. Itin jo buvo mėgiamas žurnalas „Mano jaunimas“. Jam patiko žurnalas savo tematika, formatu, tiesioginiu kontaktu. Paulius buvo ne kartą šio žurnalo redakcijai nusiuntęs straipsnių, ir jie būdavo išspausdinami. Straipsniuose jis ne tik dalindavosi savo gyvenimo įspūdžiais, bet ir pasisakydavo tautinės saviraiškos, kitais aktualiais klausimais. Dirbdamas Pandėlio laikraščio „Spalio pergalė“ redakcijoje publikavo savo eilėraščius, straipsnius literatūros klausimais. Vienas tokių didelės apimties, dviejuose laikraščio numeriuose spausdintas straipsnis „Draugams pradedantiems rašytojams“, jame atsiskleidė jo požiūris į literatūrą bei jo apsiskaitymas. Paulius buvo susipažinęs su Džeko Londono, Maksimo Gorkio, Vladimiro Majakovskio, Sergejaus Jesenino ir kitų rašytojų kūryba. Straipsniuose jis akcentavo, kaip svarbu išjausti tai apie ką rašai, išgyventi savo širdimi.
Šis platus literatūros spektras leido Pauliui Širviui susipažinti su įvairiomis pasaulėžiūromis, idėjomis ir kūrybiniais stiliais. Tai padėjo jam susiformuoti savitą požiūrį į pasaulį ir atrasti savo kūrybinį balsą.
Knygos Po Karo: Literatūriniai Mėgstamiausi ir Įkvėpimo Šaltiniai
Grįžęs iš karo, Paulius Širvys vėl paniro į literatūrą. Birutė (buvusi Pauliaus Širvio žmona) dalijosi prisiminimais: „Knygas labai mėgo. Mėgiami jo rašytojai buvo Džekas Londonas, Remarkas, Tagorė, Bulgakovas, Robertas Bernas. Sergejų Jeseniną laikė savo dievuku, vertė jo eilėraščius. Iš lietuvių rašytojų labai mėgo Vaižgantą, Maironį, Krėvę. O iš jaunesnių - Joną Strielkūną ir Marcelijų Martinaitį. Paulius gerai kalbėjo rusiškai, vokiškai, kažkiek latvių kalba. Labai norėdavo pirkti, kaupti knygas. Turėjo savo biblioteką, kol jos neišvogė ir neišnešiojo „draugeliai“. Dukra Dangė, kalbėdamasi su rašytoju Alfu Pakėnu, vienu svarbiausių Pauliaus Širvio gyvenimo ir kūrybos metraštininku, sakė, kad tėtis jai vaikystėje „nei pasakų, nei knygų neskaitydavo. Bet mėgdavo dovanoti knygas (…) Mėgo skaityti Jeseniną, Džeką Londoną, Lagerkvistą, Hamsuną“.
Pauliaus vaikystės metais populiariausia Degučių paauglių knyga buvo tapusi vengrų rašytojo Ferenco Molnaro „Palo gatvės berniūkščiai“. Pagrindinis knygos veikėjas Nemečekas žavėjo jaunuolį savo drąsa, narsa, ištikimybe duotam žodžiui. Antroji knyga pagal svarbą P. Širvio gyvenime, pasak Valdemaro Kukulo, buvo Balio Sruogos beletrizuotų memuarų knyga „Dievų miškas“. „Tai - absoliučiai visų vertybių, kurias puoselėjo ir savamokslis Paulius Širvys, ir labiausiai išsilavinusi smetoninės Lietuvos inteligentija, nuvertinimo, paniekinimo sąvadas, kuriam priešpastatyti teįmanoma tik stoišką, herojišką atskiro žmogaus laikyseną. Visą knygos poetiką ir stilistiką motyvuojantys ironija ir sarkazmas yra vienintelė autoriaus atspara, iššūkis sužvėrėjusiai civilizacijai“. Knyga priminė Pauliui Širviui jo patirtus išgyvenimus vokiečių karo belaisvių stovyklose (Ūtos, Lepelio, Borisovo ir Minsko), be to praplėtė jo žinias apie Vokietijos koncentracijos stovyklų sistemą. Rašytojas Jonas Strielkūnas ne kartą yra patvirtinęs, kad mėgstamiausias Pauliaus Širvio kūrinys buvo E. M. Remarko romanas „Trys draugai“. Romano centre - trijų jaunų, bet jau perėjusių karą ir visus mirties pragarus vyrų (Lenco, Kiosterio ir Lokampo) draugystė bendrai valdomose mašinų remonto dirbtuvėse. Draugystė - be jokių priesaikų ir deklaracijų, be žodžių, kiekviename žingsnyje suprantant ir remiant vienas kitą. Trijulės patirtos netektys ir išgyvenimai draugus tik sustiprina. Bene svarbiausia P. Širvio gyvenimo knyga reikėtų laikyti Džeko Londono romaną „Martinas Idenas“. Žavėjosi juo ir kaip asmenybe - jo ryžtingumu, bebaimiškumu. Abu juos gyvenimas mėtė ir vėtė, abiem likimo buvo skirti pavojai ir drąsūs žygiai, vargai ir negandos. Paulius Martino Ideno asmenybėje atpažino save. Apie tai jis yra užsiminęs viename iš laiškų savo jaunystės meilei - Alfonsai Žegliūnaitei. Daugelis jo ir knygos pagrindinio herojaus gyvenimo detalių sutapo. Ir Martinas Idenas, ir Paulius Širvys - abu plaukiojo jūroje, abu buvo savamoksliai menininkai, neturintys oficialaus mokslo cenzo, kūrę ne tik propagandinius eilėraščius, bet ir nepatikusius cenzoriams kūrinius, vertus klasikos vardo, karštai mylėję ir nusivylę meile, kovoję už savo idealus ir patyrę jų griūtį. Pasiekęs, ko norėjo, Martinas Idenas liovėsi rašęs ir galiausiai nusižudė.
Šios knygos ir autoriai darė didelę įtaką Pauliaus Širvio kūrybai, jo požiūriui į gyvenimą ir vertybėms. Jo kūryboje galima rasti paralelių su Džeko Londono herojų ryžtingumu, E. M. Remarko kūrinių draugystės idealais ir kitų autorių idėjomis.
Taip pat skaitykite: Žurnalistika ir filosofija Pauliaus Gritėno biografijoje
Knygų Įtaka Kūrybai ir Pasaulėžiūrai
Literatūra, kurią Paulius Širvys skaitė visą savo gyvenimą, turėjo didelės įtakos jo kūrybai ir pasaulėžiūrai. Knygos padėjo jam suprasti žmogaus prigimtį, gyvenimo prasmę, meilės ir draugystės svarbą. Jo poezijoje atsispindi įvairių autorių idėjos, jo paties išgyvenimai ir jausmai.
Džeko Londono kūryba įkvėpė Paulių Širvį būti ryžtingu, siekti savo tikslų ir nepasiduoti sunkumams. E. M. Remarko knygos parodė jam draugystės vertę ir padėjo suprasti, kad net sunkiausiais gyvenimo momentais galima rasti paguodą ir paramą. Balio Sruogos „Dievų miškas“ atskleidė jam žiaurią karo realybę ir padėjo suprasti, kad net ir tokiomis sąlygomis galima išlikti žmogumi.
Pauliaus Širvio kūryboje galima rasti įvairių literatūrinių aliuzijų, intertekstualinių sąsajų su kitų autorių kūriniais. Tai rodo, kad jis buvo ne tik talentingas poetas, bet ir puikiai išsilavinęs žmogus, gerai išmanantis literatūrą.
Taip pat skaitykite: Paulius Jankūnas: Gyvenimo istorija