Šis straipsnis skirtas apžvelgti Pauliaus Gritėno gyvenimą, jo pasiekimus filosofijos, žurnalistikos ir visuomeninės veiklos srityse. Nuo studijų Vilniaus universitete iki darbo žiniasklaidoje ir konsultacijų politikams, Gritėnas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos viešojoje erdvėje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Išsilavinimas
Paulius Gritėnas gimė 1988 m. spalio 31 d. Mokslus pradėjo Dembavos pradinėje mokykloje 1995 m., o 1998 m. perėjo į Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją, kurią baigė 2007 m. Aukštąjį išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete, kur 2007-2011 m. studijavo filosofiją. Magistro studijas baigė 2011-2013 m.
Pasiekimai Filosofijos Srityje
Paulius Gritėnas jau mokyklos metais pasižymėjo kaip talentingas filosofas. 2005 m. jis užėmė antrą vietą VIII Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadoje ir atstovavo Lietuvai tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Lenkijoje. 2006 ir 2007 m. jis laimėjo IX ir X Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadas. Be to, 2006 m. Gritėnas laimėjo mokinių intelektinių gebėjimų konkursą "Žynys".
Darbinė Veikla Žiniasklaidoje
2013 m. Paulius Gritėnas pradėjo darbinę veiklą laikraštyje "Lietuvos Rytas". Iš pradžių jis buvo užsienio politikos naujienas aprašančio priedo "Rytai-Vakarai" autorius, vėliau tapo portalo lrytas.lt užsienio naujienų skyriaus žurnalistu ir apžvalgininku. 2015 m. jis perėjo dirbti į naujienų portalą 15min.lt, kur iki 2017 m. taip pat buvo užsienio naujienų skyriaus žurnalistas ir apžvalgininkas. Nuo 2017 m. Gritėnas domisi beisbolu ir lydėjo Lietuvos nacionalinę rinktinę į du Europos čempionatus.
Žurnalistika ir Žiniasklaida Lietuvoje
Lietuvos viešojoje erdvėje žurnalistika ir žiniasklaida dažnai vartojamos kaip sinonimiškos sąvokos. Tačiau svarbu atskirti šias dvi sąvokas. Žiniasklaida yra priemonė, perduodanti žinią, o žurnalistika apima aiškias atsakomybės, etikos ir veikimo ribas. Žurnalistas yra redakcijos atstovas, o vienišas žurnalistas gali funkcionuoti žiniasklaidos lauke, tačiau tuomet kyla konfliktas dėl jo etoso.
Taip pat skaitykite: Išsami Pauliaus Bagdanavičiaus biografija
Žurnalistu gali būti kiekvienas, bet ne kiekvienas nori priimti žurnalistinės praktikos taisykles. Deja, gyvename tikrovėje, kurioje žiniasklaidos kasdien yra vis daugiau, bet žurnalistika traukiasi į jos pakraščius. Naujoje tikrovėje žurnalistams tenka susidurti su milžiniška konkurencija ir itin nepalankiomis sąlygomis, kai kokybė negali pasipriešinti kiekybei.
Darbai ir Projektai
Šiuo metu Paulius Gritėnas dirba Vilniaus universitete rektoriaus profesoriaus Rimvydo Petrausko komandoje. Jis taip pat dalyvavo Tomo Venclovos jubiliejiniame vakare, kur kartu su Virginija Cibarauskaite, Donatu Pusliu ir Sauliumi Vasiliausku plėtojo dialogą apie prarasto orumo paieškas.
Konsultacijos Ingridai Šimonytei
Paulius Gritėnas teikė konsultacijas Ingridai Šimonytei, analizuodamas jos klaidas ir veiksmus. Jis teigė, kad analizuoja kandidatės pasisakymus ir programą bei teikia pastabas. Gritėnas manė, kad šis ryšys nekliudys jam toliau rašyti apie politiką, tačiau prezidento rinkimų jis žadėjo nebekomentuoti.
"Mažeikių Naftos" Pardavimo Istorija
Straipsnyje taip pat nagrinėjama "Mažeikių naftos" pardavimo istorija, kuri apipinta paslaptimis ir legendomis. Ši istorija susijusi su naftos verslu, geopolitika, Rolando Pakso drama, dešimtojo dešimtmečio privatizacija ir postsovietiniais kompleksais.
Komikas Lukas Ramonas atkreipė dėmesį į sutartį su „Williams“ - pirmąjį tokio masto Lietuvos prisilietimą prie vakarietiško verslo. „Mažeikių naftos“ pardavimas, anot autoriaus, „įsirašė į Lietuvos mitologiją, o ne istoriją“. Istorija vienu sakiniu būtų tokia: „Mažeikių naftos“ situacija buvo bloga, bendrovę reikėjo parduoti bet kam, tik ne rusams, todėl po skandalingo derybų proceso ją pardavėme amerikiečių įmonei „Williams“, kuri gamyklą po kelerių metų vis tiek pardavė rusams.
Taip pat skaitykite: Paulius Jankūnas: Gyvenimo istorija
Rolandas Paksas, būdamas konservatorių premjeru, pareiškė, kad pasirašydama sutartį su „Williams“ Lietuva turėtų perduoti „Mažeikių naftai“ vieną milijardą keturis šimtus milijonų litų. Jis teigė, kad tokia kaina Lietuvai yra nepakeliama, ir atsistatydino iš pareigų.
Rūta Janutienė giliai nėrė į šią istoriją su pirmąja lietuviška tiriamosios žurnalistikos knyga „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“. Tačiau knyga buvo išleista istorijai dar nepasibaigus, aprašė atėjimą, bet ne buvimą ir greitą „Williams“ pasitraukimą.
Klausimai, ar ši privatizacija buvo būtina ir kodėl konservatoriai taip smarkiai norėjo būtent „Williams“, liko neatsakyti. Žvelgiant į sutarties pasirašymo aplinkybes, peršasi atsakymas: galbūt „Williams“ istorija racionaliai nesuprantama todėl, kad jos pagrindiniai herojai buvo ne patys aštriausi įrankiai pašiūrėje.
Taip pat skaitykite: Jonas Paulius II ir Lietuva