Įvadas
Gyvūnų globa Lietuvoje turi gilias istorines šaknis, siekiančias dar XVIII amžių. Šiandien, kai gyvūnų gerovė tampa vis svarbesniu klausimu, verta prisiminti, kaip gyvūnų globos idėjos formavosi ir plėtojosi mūsų šalyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime gyvūnų globos draugijų istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų iniciatyvų iki šiuolaikinių organizacijų veiklos.
Pirmieji gyvūnų globos ženklai
Pirmieji rašytiniai šaltiniai, liudijantys apie gyvūnų globą, aptinkami dar XVIII amžiuje. Tuo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas ūkinių gyvūnų, ypač arklių, tinkamai priežiūrai. 1739 m. ant bažnyčių ir karčemų durų buvo kabinami įsakai dėl arklių tausojimo. Tai rodo, kad jau tada buvo suvokiamas poreikis užtikrinti gyvūnų gerovę, nors ir utilitariniu požiūriu.
Gyvulių globos draugijos kūrimasis ir veikla
XIX amžiaus pabaigoje, 1873 m., Rietave Oginskių iniciatyva buvo įkurta pirmoji Gyvulių globos draugija. Ši draugija tapo svarbiu žingsniu į priekį gyvūnų globos srityje Lietuvoje. 1874 m. draugijos nariams buvo paskelbtas valstiečiams skirto lietuviško veikalo apie gyvulių globą ir priežiūrą konkursas. Konkurso komisijai tik L. Ivinskis įteikė parašytą knygelę „Arkliai žemaičių; Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo“. Šis faktas rodo, kad draugija siekė šviesti visuomenę ir skatinti humanišką elgesį su gyvūnais.
Gyvūnų globa tarpukario Lietuvoje
XX amžiaus pradžioje, ypač tarpukario laikotarpiu, gyvūnų globos idėjos Lietuvoje įgavo pagreitį. 1912 m. apie blogą elgesį su naminiais gyvūnais rašė Vydūnas. Tai rodo, kad visuomenėje augo sąmoningumas ir nepakantumas žiauriam elgesiui su gyvūnais.
1921 m. P. Matulionio, J. Tumo-Vaižganto, T. Ivanausko, S. Šilingo, L. Vailionio iniciatyva buvo įkurta Letuvai pagrãžinti draugijà, lietuvių visuomeninė organizacija. Draugija kasmet skelbė medelių sodinimo dienas, vėliau rūpinosi paukščių globa, rengė inkilų kėlimo į medžius išvykas. 1925 m. buvo sudaryti gamtos ir paminklų apsaugos komitetai. Draugijos rūpesčiu ir iš surinktų aukų buvo sutvarkytas Gedimino kalnas Veliuonoje, Birutės kalnas Palangoje, dr. J. Basanavičiaus parkas Kaune. Draugija rinko eksponatus projektuojamam Oro muziejui Kaune. Per savo skyrius (1926 jų buvo 30) rūpinosi miestelių aikščių ir sodų, mokyklų darželių, kapinių priežiūra. 1937 m. išleido almanachą, skirtą Vytautui Didžiajam. Draugijos nariai skaitė paskaitas per radiją, spausdino straipsnius periodiniuose leidiniuose, išleido vienkartinių leidinių.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į lapių mitybą
1922 m. įsteigta Medžioklės ir žūklės draugija gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo. Ši draugija taip pat prisidėjo prie gyvūnų globos idėjų sklaidos, ypač laukinių gyvūnų apsaugos srityje.
1930 m. prof. T. Ivanausko, P. Matulionio, S. Jankausko, J. Elisono ir kitų entuziastų iniciatyva buvo įkurta Laukinių gyvūnų ir paukščių globos draugija, raginusi kurti rezervatus, priimti gamtos apsaugos įstatymus. Ši draugija atkreipė dėmesį į laukinių gyvūnų apsaugos svarbą ir siekė, kad būtų priimti atitinkami įstatymai.
Jaunoji istorikė, tyrinėjusi gyvūnų globą tarpukario Lietuvoje, teigia, kad ūkio gyvūnų padėtis tuo metu buvo sudėtinga. Žmonėms trūko elementarių gyvūnų priežiūros ir globos žinių, todėl dažniausiai su gyvūnais buvo elgiamasi gan žiauriai. Materialinės naudos siekis dažnai lemdavo ūkio gyvūnų poreikių ignoravimą, ūkininkai pagailėdavo geresnio ar gausesnio pašaro; produktyvumo didinimas kai kuriems augintojams buvo daug reikšmingesnis už gyvulių sveikatą, todėl ją dažnai užmiršdavo ir tinkamai nepasirūpindavo.
Kalbant apie kates ir šunis, XX a. pirmoje pusėje jų situacija buvo kiek kitokia nei dabar: nei šunys, nei katės negaudavo tiek dėmesio, tačiau galima pastebėti, kad kai kurių šeimininkų jie buvo mylimi labiau nei kiti gyvūnai. Visiems gyvūnams tuomet buvo priskiriamos funkcijos, kurias šie turėjo atlikti. Šunys - sargai, o katės - graužikų naikintojos. Gamtininkas Tadas Ivanauskas visas kates laikė kenkėjomis ir nereikalingais gyvūnais, o tokio vertinimo katės susilaukė už savo instinktyvų norą medžioti paukštelius.
Tarpukario Lietuvoje beglobiai gyvūnai kėlė daugiau problemų nei šiuo metu. Nuo 1924 m. buvo leidžiama rinkti mokesčius už šunų laikymą, tuo pačiu buvo įvestas privalomas šunų registravimas savivaldybėse. Šunys, neturintys registraciją patvirtinančio antkaklio su įrašais, buvo gaudomi ir po 3 dienų, neatsiradus šeimininkams (o jie atsirasdavo retai), sunaikinami.
Taip pat skaitykite: Globos tarnybos veikla
Gyvūnų globa sovietmečiu
Gyvulių globos draugijos veiklą 1940 m. nutraukė sovietinė okupacija. Tai buvo sunkus laikotarpis gyvūnų globai, nes dėmesys buvo sutelktas į kitas sritis.
Atkūrimas ir šiuolaikinė veikla
1990 m. įvyko atkuriamasis Gyvulių globos draugijos suvažiavimas ir draugija buvo pavadinta Lietuvos gyvūnų globos draugija. 1999 05 13 įkurta Gyvūnų globėjų asociacija. Šios organizacijos tęsia tradicijas ir aktyviai veikia gyvūnų globos srityje.
Mažinant beglobių gyvūnų skaičių vykdoma gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevencija. 2022 m. Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia įvairios gyvūnų globos organizacijos, tokios kaip Vilniaus gyvūnų globos namai ir gyvūnų globos organizacija "Lesė". Vilniaus gyvūnų globos namai gaudo bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais, šiuo metu turi du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės.
Gyvūnų globos organizacijos rūpinasi ne tik naminiais, bet ir laukiniais gyvūnais. Pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo.
Taip pat skaitykite: Žiemos pamokos vaikams apie paukščius
Gyvūnų globos diena
Lietuvoje minima Gyvūnų globos diena. Ši diena sutampa su šv. Pranciškaus Asyžiečio diena, kuris laikomas visų gyvų padarų Žemėje globėju.
Gyvūnų globos svarba
Gyvūnų globa yra svarbi ne tik dėl gyvūnų gerovės, bet ir dėl visuomenės moralės ir etikos. Atsakingas elgesys su gyvūnais rodo mūsų visuomenės brandą ir humaniškumą.