Šiame straipsnyje panagrinėsime išskirtinę asmenybę, Patriką, kurio gyvenimo kelias vingiavo nuo gimtojo Skuodo iki tarptautinių verslo aukštumų. Tai istorija apie atkaklumą, darbštumą ir gebėjimą įžvelgti galimybes ten, kur kiti mato tik sunkumus.
Ankstyvieji Metai ir Iššūkiai
Patrikas gimė Lietuvoje, Skuode, lietuvės ir žydo šeimoje. Tačiau laimė truko neilgai. Kai jam sukako penkeri, šeima išvyko į Izraelį, vedama tėvo pažadų apie geresnį gyvenimą. Deja, svajonės greitai subliuško - vos po trijų mėnesių tėvas paliko šeimą svetimoje šalyje.
Dana Ribas, likusi viena su dviem mažais sūnumis, turėjo pradėti gyvenimą iš naujo. Patrikas prisimena nuolatinį vienatvės jausmą, nes mama turėjo sunkiai dirbti, kad išgyventų brangiame Tel Avivo mieste. „Atsimenu, kai man buvo gal 6 metai, aš norėjau būti magu, kad pakeisčiau viską į auksą. Kad tiesiog būtų už ką normaliai pavalgyti“, - prisimena Patrikas.
Darbas ir Verslo Pradžia
Jau būdamas dvylikos, Patrikas pradėjo dirbti ir prisidėti prie šeimos biudžeto. „Šiandien gailiuosi tik vieno - kad pradėjau dirbti dvylikos, o ne aštuonerių“, - sako P. Ribas, pabrėždamas ankstyvą supratimą apie darbo svarbą.
Nuo vaikystės girdėjęs kalbas apie deimantus, Patrikas ir jo brolis Alonas natūraliai įsiliejo į šeimos verslą. Jam yra normalu dirbti iki vidurnakčio, nekreipiant dėmesio į asmeninį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Apie galimybes filme „Taip Gimė Žvaigždė“
Tarptautinis Verslas ir Sėkmės Paslaptys
Patrikas turi biurus ne tik Lietuvoje, bet ir Izraelyje bei Kanadoje. Kiekvieną mėnesį jis skrenda į Indiją ir Ameriką, plėsdamas verslo ribas. Restoranai Patrikui tėra pramoga ar netgi prestižo reikalas - turėti vietą, kur gali pakviesti klientus išgerti kavos. „Tačiau negalime nė lyginti, kiek uždirbame iš deimantų, ir restoranų“, - patikina Patrikas.
Patrikas tik šypsosi pavadintas auksinio jaunimo atstovu, paveldėjusiu verslą iš garsios ir turtingos mamos Danas Ribas. Nes iš tiesų jų šeimos istorija yra visai kitokia.
Asmeninis Gyvenimas ir Laisvalaikis
Nepaisant verslo sėkmės, Patrikas šiuo metu yra vienišas ir, atrodo, nesulaukia daug merginų dėmesio. Paprasčiausiai dėl to, kad nesilanko jokiose jaunimo mėgstamose miesto vietose. Tai ką jis veikia laisvalaikiu? Nustebsite.
Patriko Skrudupio Asmenybė
Panevėžio Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis, sukaupęs solidų žinių bei patirčių bagažą, vis tiek tikina, kad ir toliau kasdien mokosi. Jis šypsosi sakydamas, kad nuo pat vaikystės buvo kovotoju už asmens laisvę, orumą ir išskirtinumą. Bet pirmieji dar sovietmečiu jo vardu kovą pradėjo Patriko tėvai.
Vardas, Tapęs Kovos Simboliu
Šv. Patriko vardas, jam suteiktas tėvų valios dėka, tapo savotišku iššūkiu sistemai. „Tėtis yra sakęs, kad vardą man išrinko vyskupo Kazimiero Paltaroko asmeninėje bibliotekoje radęs knygą apie šventąjį Patriką, - pasakoja P. Skrudupis. - Jį sužavėjo tai, kad airių pagrobtas ir jiems vergavęs Patrikas, kai tik išsivadavo iš vergovės ir Romoje buvo įšventintas vyskupu, panoro tarnauti ne kam kitam, o savo buvusiems engėjams.“
Taip pat skaitykite: Žvaigždžių evoliucija
Dabar vyras svarsto, kad galbūt asmenybės, kuri rinkosi ne lengvesnį, o sunkiausiąjį kelią, vardas ir jį patį visą gyvenimą stumia būti ten, kur daugeliui atrodo tikrai sunku. Kur „ne prestižas“. Bet tėvo, anot P. Skrudupio, būta kieto. Jam pavyko įrodyti, kad ne kam kitam, o būtent gimdytojams priklauso privilegija suteikti vaikui vardą. Tai įrodžius, nors ir nenorom, buvo išduotas gimimo liudijimas Patriko vardu. O paaugusiam sūnui šis tėvų žingsnis visam gyvenimui įstrigo į atmintį kaip asmenybės pergalė prieš sistemą.
Ugdymas ir Pažiūros
Griežtas „ne“ sovietinėms vaikų organizacijoms, entuziastingas dalyvavimas laisvoje Lietuvoje atkurtoje ateitininkų veikloje, įpusėtos, tačiau nebaigtos studijos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, mokslai Amerikos bei Austrijos aukštosiose mokyklose. Taip pat aukštieji mokslai tuometiniame Vilniaus pedagoginiame bei Mykolo Romerio universitetuose…
Patriko Skrudupio svajonė - sodyboje, kurioje užaugo, sukurti galimybę lankytis sveikatos problemų turintiems vaikams: įkvėpti gryno kaimo oro, prisiliesti prie gamtos. P. „Gyvenau Panevėžio priemiestyje, Molainių kaime - taigi buvau kaimietis, priemiesčio gyventojas ir dar Patrikas. Kad vardas normalus, P. Skrudupis teigia pagaliau pajutęs tik besimokydamas užsieniuos. Tenykščiams žmonėms jis neatrodė niekuo išskirtinis - dargi priešingai. Svečiose šalyse jaunuolis sužinojo, kad jo vardas reiškia viltį ir džiaugsmą, ypač pamatęs, kaip iškilmingai švenčiama Šv.
Šios paieškos po vidurinės baigimo jį nuvedė į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje studijavo dvejus metus. Po šių studijų, tikėjimo bičiulių raginamas, pasinaudojo galimybe trejus metus studijuoti viename Amerikos universitetų. Filosofijos magistro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją jis įgijo jau Vilniaus pedagoginiame universitete, po to gilino žinias vienoje Austrijos aukštųjų mokyklų. Nuo 2008-ųjų iki 2014 metų P.
Darbas ir Socialinė Atsakomybė
Lietuvoje ir užsienyje įgyti mokslai, gautos kvalifikacijos P. Skrudupiui suteikia teisę, be vadovavimo globos namams, dirbti pedagoginį bei teisinį darbą. Kaip mediatorius - tarpininkas, nešališkas asmuo, padedantis spręsti konfliktus, - P. Skrudupis tampa nesutariančiųjų taikytoju, kai besiskiriantys tėvai nepasidalija vaikų priežiūros, kai žmonėms kyla finansinių bei įvairių kitų bėdų. Kai teismo procese galima taika, P.
Taip pat skaitykite: Eric Roth ir „Taip gimė žvaigždė“
Tačiau teisininkas sako, kad jam dažnai tenka imtis mediatoriaus vaidmens ir atliekant tiesioginį - senelių globos namų vadovo darbą. Panašų, tik kitaip pavadintą darbą P. Skrudupis pasakoja turėjęs ir iki tapdamas globos namų direktoriumi. Panevėžio vyskupijos šeimos centre jis dirbo su išsiskyrusiais asmenimis, organizavo mokymus kūdikių besilaukiančioms šeimoms. Šv.
Šiuo metu šv. Juozapo globoje yra 88 žmonės. Netrukus šalia Šv. Juozapo globos namų pradės veikti savarankiško gyvenimo namai, juose įsikurs 6 gyventojai. Tad direktoriui ir 84 jo bendradarbiams, kaip visada pabrėžia žodžio „pavaldinys“ vengiantis P.
Pasidomėjus, kaip apskritai pasikeitė pati socialinė sistema per jo vadovavimo senelių globos namams metus, pašnekovas pripažįsta: pokyčių išties daug. „Tačiau aš matau problemą, kad ne visi dirbantieji su pagalbos reikalingaisiais mato juose sau lygiavertį asmenį. Kartais susikuria perdėm globėjiškas santykis, o tai nėra gerai“, - atvirauja P. „Tad aš ir studentams, kuriuos mokau, ir kolegoms stengiuosi priminti, kad kiekvienas žmogus savo esybe yra ne tik svarbus, bet ir šventas. Būtent tas jame esantis šventumo pradas žmogų daro išskirtinį, unikalų, vienintelį“, - sako P.
Pomėgiai ir Asmeninis Gyvenimas
Į tiesų klausimą, kodėl netapo kunigu, P. Pasiteiravus apie šeimą, irgi išlieka santūrus: „Atsakysiu taip: esu tėtis ir turiu puikią 14 metų dukrą. Nepaisant to, kad su žmona gyvename skyrium, gyvenimo prasmę matau tėvystėje. O štai paklaustas apie laisvalaikį P. Skrudupis iškart prisipažįsta esąs keliautojas. Ir taip nuo mažens - keliones mėgusių tėvų po kone visą buvusią Sovietų Sąjungą išvežiotas.
Molainių kaime, kuriame užaugo, vyras turi sodybą, ten net ir ūkininkauja. Sako ketinantis šią vietą paversti tokia, į kurią galėtų atvykti sveikatos problemų turintys vaikai - pabūti gryname ore, pažaisti, pabendrauti su naminiais gyvūnais. Tiesa, avelės ir triušiai, šeimininko teigimu, dar tik ateities dalykas. Visai neseniai P. Skrudupis sako pradėjęs mokytis ir buriuoti. Kol kas netoli krantų, tačiau tikisi išplaukti ir į platesnius vandenis. „Na šito tai jau tikrai nenoriu. Esu laimingas ten, kur esu, tai yra dirbdamas su reikalingais pagalbos ar ūkininkaudamas.
Meilė Kasdienybei ir Gyvenimo Šventimas
Itin svarbu meile kasdienybei - arba, kaip vadina P. „Sakyčiau, kad švęsti gyvenimą - tai visų pirma priimti ir save, ir kitą tokius, kokie esame. Atleisti nuoskaudas - ir savo pačių padarytas sau, ir tas, kurias mums padarė kiti. Ir prideda: „Beje, esu įsitikinęs, kad Šv. „Nes jei vidinės ramybės neturėsi, džiaugsmas tebus tik vaidyba“, - mano P.