Įvadas
Meilė tėvynei - tai gilus ir daugialypis jausmas, kuris įsišaknija žmogaus širdyje ir veikia jo poelgius. Šis jausmas, apimantis tautos istoriją, kultūrą, kalbą ir tradicijas, yra esminis tautinės savimonės ir patriotiškumo pagrindas. Straipsnyje nagrinėsime, ką reiškia mylėti tėvynę, kokios aukos ir kovos pareikalavo šis jausmas iš mūsų protėvių ir kaip ugdyti meilę tėvynei jaunojoje kartoje.
Kas yra Tėvynė?
Tėvynė - tai ne tik kuklios sodybos ir didingi pastatai, bet ir visa tauta, einanti savo istoriniu keliu tam tikroje teritorijoje. Tai tautos praeitis, dabartis ir ateitis, jos savita kultūra, kalba ir charakteris. Tai revoliucijų, istorinių šuolių ir istorijos kryžkelių tikslas. Kiekvienam žmogui tėvynė asocijuojasi su skirtingais dalykais: vieniems tai gyvenamoji vieta, kitiems - Lietuva, net jei jie jau ilgą laiką gyvena emigracijoje, o tretiems - gimtasis kaimas.
Aukos ir Kovos už Tėvynę
Lietuvos istorija yra kupina pavyzdžių, kai žmonės aukojo savo gyvybes ir gerovę dėl tėvynės. Zigmantas Sierakauskas, 1863 m. sukilimo vadovas, atsisakė aukšto posto Rusijos imperijos generaliniame štabe ir mylimos žmonos, kad kovotų už bendrus interesus, prieš neteisybę ir priespaudą. Kunigas Antanas Mackevičius, būdamas Paberžės mažos bendruomenės dvasiniu vadovu, pakvietė kaimo vyrus eiti su dalgiais į kovą prieš ginkluotą caro armiją. Jų pavyzdys rodo, kad kova ir auka yra du neatskiriami dalykai, glaudžiai tarpusavyje susiję. Be aukos negali būti kovos.
Šie didvyriai suprato ir įvykdė Kristaus nurodymą: "Išdalyk savo turtus, tada tu galėsi sekti paskui mane" (plg. Mt 19, 21). Gyvybė - didžiausias žmogaus turtas, kurį ne kiekvienas ir ne bet kada ryžtasi atiduoti. Tačiau jie tai padarė, nes mylėjo savo tėvynę labiau už save.
Meilė Tėvynei ir Moralės Vertybės
Nuo mūsų jaunimo sielų skaistumo priklauso tautos dora. Nuo mūsų vyrų ir moterų - tėvų ir motinų - sielų drąsos priklauso mūsų pasiaukojimas Tėvynės labui. Apsiribojantis savo interesais žmogus neturi jokių dvasinių idealų. Jo siekiai - tik materialistiniai, egoistiški. Visas tokio žmogaus gyvenimas skirtas tik kaupimui materialinių gėrybių, dažnai nesąžiningu būdu įgytų.
Taip pat skaitykite: Vaikų draugystės patarimai
Žmogus tik tuomet bus naudingas tautai, jeigu jis išeis iš savojo kiauto, jei išsivaduos iš savo individualizmo ir susikurs glaudų ryšį su kitais individais, kartu sudarydamas vieną organizmą. Suprantama, žmogus, savo interesus jungdamas su kitų interesais, tobulins savo asmenybę ir individualumą, tačiau ne užsidarydamas siaurų savo interesų rate, o stengdamasis kitiems atiduoti daugiau negu pasiimti.
Tikriausias tautos vargų supratimas, kovotojų aukos įvertinimas, užuojauta kenčiantiems galimi tik gerai suprantant krikščionybę ir gyvenant pagal Kristaus mokslą. Svarbu ne išorinis ritualas, bet jo prasmė ir svarbiausia - aukos prasmė.
Jaunimo Ugdymas ir Meilė Tėvynei
Dabartinės sąlygos labai sudėtingos ir apgaulingos. Jaunas žmogus, nepatirdamas jokių asmeninių nelaimių, nuoskaudų, gaudamas iš gerai gyvenančių tėvų viską, ko tik įsigeidžia, kartais pasimeta ir pasiduoda jį nešančiai srovei, nerodo atsparumo nei tautos kovoje, nei tikėjimo reikaluose.
Jau iš pirmųjų mokytojų jaunimas negauna reikiamo kryptingumo. Atvirkščiai, mokytojai jaunoms sieloms dažnai stengiasi nuslėpti tiesą apie mūsų tautą. Svarbu, kad mokytojai ir tėvai skatintų jaunimą domėtis Lietuvos istorija, kultūra ir tradicijomis. Būtina ugdyti jaunimo tautinę savimonę ir patriotiškumą.
Kaip lauko gėlė puošia pievą, kaip medžių ošimas taurina tamsų mišką, kaip vandens čiurlenimas atgaivina upelį, taip žmogus puošia, taurina ir gaivina Tėvynę. Ne Tėvynė atranda žmogų, bet žmogus - Tėvynę. Tik dirbdamas Tėvynės labui žmogus įprasmina ir savo būtį. Ne tai, kad lietuvis gyvena Tėvynėje, parodo, jog jis Tėvynę myli, bet tai, kad supranta tautos viltis, siekius, uždavinius.
Taip pat skaitykite: Nuoširdūs gimtadienio žodžiai
Tėvynės Meilė Šiandien
Neretai girdime, kad šiuolaikiniam jaunimui trūksta tautinės savimonės, patriotiškumo, lietuviškumo ir meilės tėvynei. Būtent tai įvairiausiomis priemonėmis stengiasi mums įskiepyti valdžios vyrai, atsidavę patriotai ir gerbiami istorikai. Viską užvaldžiusių technologijų amžiuje vis didesnę reikšmę įgauna tėvynės samprata, kuri dabar yra traktuojama kaip brangi vertybė.
Net nepastebėdami mes viską savo tėvynėje idealizuojame - miškai Lietuvoje mums gražiausi, oras švariausias, jūra žydriausia, o duona skaniausia. Vienas garsus XIX-XX a. mūsų šalies poetas Maironis rašė: "Graži tu mano / Brangi tėvyne, / Šalis, kur miega / Kapuos didvyriai."
Maironis padovanojo brangų palikimą Lietuvai ir jos žmonėms - ne vieną eilėraštį, skatinantį mylėti, branginti, puoselėti ir ginti savo tėvynę. Turėtume lenkti galvas ir dėkoti tiems, kurių dėka mes dabar galime kalbėti lietuviškai ir vadintis Lietuvos piliečiais. XX a. pab. lietuvių vieningumas ir meilė tėvynei buvo tas variklis, kuris vedė mūsų protėvius į kovą, kurioje reikėjo laimėti ir atgauti tautiškumą arba garbingai žūti už Lietuvą.
Meilė Tėvynei kaip Kvėpavimas
Asmeniškai man meilė tėvynei yra savaime suprantama pareiga, kurią turėtų jausti kiekvienas. Aš tėvyne vadinu namus ir nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje bebūčiau, tačiau tėvynės ilgėtis nenustosiu. Manau, tai įrašyta kiekvieno širdyje. Ne veltui viena lietuvių patarlė byloja: "Visur gerai, bet namie - geriausia".
Taigi, mylėti tėvynę reiškia tą patį, ką kvėpuoti, gyventi, mąstyti. Meilė tėvynei yra jausmas, neatsiejamas nuo žmogaus. Mano nuomone, šis jausmas nėra visųs atskleidžiamas, demonstruojamas ar aiškiai išreiškiamas, tačiau širdyje jį nešiojamės visi. Kaip vienas mano mėgstamas poetas alytiškis rašė: "(…) Bet negi taip mažai turėti dangų?". Dažnai nesusimąstome, kodėl matyti dangų virš galvos, žemę, ant kurios vaikštome, yra daug.
Taip pat skaitykite: Geriausi naudotų slidžių pasiūlymai
Išminties Žodžiai apie Tėvynę
- Žmonės kartu gali padaryti tai, ko nepajėgtų pavieniui; protų ir rankų vienybė, jėgų sutelkimas - beveik visagaliai.
- Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei.
- Asmenybė, susiliedama kolektyviniame darbe, neišnyksta. Atvirkščiai, kolektyve ji pasiekia aukštesnę sąmoningumo ir tobulumo pakopą.
- Patriotizmas - ne vien meilė savo tėvynei. Tai kur kas daugiau… Tai - suvokimas, kad esi jos dalis ir kartu su ja išgyvenai laimingas ir sunkias jos dienas.
- Atskiro žmogaus ar atskiros tautos gerovė neatsiejama nuo visų gerovės.
- Auklėjamoji patriotizmo reikšmė didžiulė: tai mokykla, kurioje žmogus bręsta žmonijos idėjos suvokimui.
- Tėvynei padaryta nepakankamai, jei padaryta ne viskas.
- Tėvynės meilė - ne abstrakti sąvoka, bet reali dvasinė jėga, reikalaujanti organizuotumo, ugdymo ir kultūros.
- Asmenybė negali būti visapusiška be ryšio su tauta. Tik per tautos dvasią žmogaus sąmonė atsiskleidžianti moksle, mene, moralėje.
- Patriotizmas įrodomas ne žodžiais, o darbais.
- Juodinti savo tėvynę - reiškia ją išduoti.
- Kas svetimas savo tėvynei, tas svetimas ir žmonijai.
- Jeigu žmogus dirba tik sau, jis galbūt gali tapti žymiu mokslininku, dideliu išminčiumi, puikiu poetu, bet niekada negalės būti tobulas, tikrai didis žmogus.
- Svetur tėvynės nesurasi.
- Tėvynės ilgesys visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje.
- Žmonės, kurie netiki savo idėjomis, kurie jų neturi, kurie neturi didesnio idealo, yra lyg grumstai, per kuriuos visi važiuoja ir kuriuos visi trypia.
- Mylint tėvynę galima mylėti visą pasaulį. Šviesdamasi tauta nepakenkia savo kaimynams. Priešingai, kuo valstybės daugiau apsišvietusios, tuo daugiau perteikia viena kitai idėjų ir tuo labiau didėja viso pasaulio proto jėga ir veikla.
- Kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys tegul žvalgosi po visą pasaulį.
- Gerbk kiekvieno žmogaus tėvynę, o savąją - mylėk.
- Kiekvieno žmogaus širdyje yra miniatiūrinis jo tautos portretas.
- Gražiausia genealogija - tai nuopelnai tėvynei ir žmonijai.