Vaikiška draugystė - tai svarbus gyvenimo etapas, padedantis formuoti asmenybę ir socialinius įgūdžius. Vaikystės draugai dažnai išlieka visam gyvenimui, nes ryšiai būna nuoširdūs ir nesavanaudiški. Tačiau ne visi vaikai lengvai susiranda draugų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra draugystė vaikams, kodėl ji svarbi ir kaip padėti vaikui užmegzti bei puoselėti draugystę.
Draugystės svarba vaiko gyvenime
Draugystė yra daug daugiau nei tik bendras žaidimas. Tai svarbus elementas formuojantis vaiko charakteriui. Bendraudamas su draugais, vaikas mokosi:
- Užmegzti ryšius su kitais žmonėmis.
- Išreikšti savo jausmus ir suprasti kitų emocijas.
- Spręsti konfliktus ir ieškoti kompromisų.
- Būti empatiškas ir užjaučiantis.
- Laikytis savo nuomonės ir atsispirti bendraamžių spaudimui.
- Suklysti ir susitaikyti su savo bei kitų trūkumais.
- Atrasti save ir savo pomėgius.
- Pasitikėti savimi ir kitais.
- Būti kantrus ir gerbti kitus.
Draugystė padeda vaikui jaustis svarbiu ir reikšmingu, žinoti, kad jis rūpi ir yra priimamas. Remiantis individualiosios psichologijos atstovų A. Adlerio ir R. Dreikurso požiūriu, pagrindinis kiekvieno žmogaus poreikis yra priklausyti grupei, o draugai yra viena iš reikšmingiausių grupių vaiko gyvenime.
Ypač draugystės reikšmė išryškėja pradinėje mokykloje, kai vaikas pakliūna į visiškai naują aplinką, kurioje sutinka daugybę naujų žmonių ir nuolat lygina save su kitais vaikais. Jei mokyklą kartu pradeda lankyti bent vienas kiemo ar darželio draugas, pradinukui gali būti drąsiau ir ramiau.
Kaip padėti vaikui susirasti draugų?
Jei vaikas sako, kad niekas jo nemėgsta arba nenori su juo draugauti, tai signalas, kad laikas imtis priemonių. Tėvai negali draugauti su vaiko bendraamžiu už jį, tačiau gali išmokyti vaiką, kas svarbiausia draugystėje.
Taip pat skaitykite: Jaunimo idealai
Pasiruošimas draugystei
Kiekviena draugystė prasideda nuo simpatijos. Vaikas turi parodyti kitam vaikui, kad jis jam patinka, kad jam norisi su juo būti, žaisti ir kartu leisti laiką. Todėl pirmajame draugystės užmezgimo etape išmokykite vaiką parodyti bendraamžiui, kad jis pasiruošęs draugystei, kad bendraamžis jam patinka.
Vienas paprasčiausių ir būtinų būdų parodyti norą draugauti - pasisveikinti su potencialiais draugais. Uždari vaikai dėl to dažnai gali turėti problemų, nes ne kiekvienam lengva prieiti prie nepažįstamo bendraamžio ir pasisveikinti. Išmokykite vaiką iki automatizmo sveikintis su kitais žmonėmis žaisdami vaidmeninius žaidimus, pasipraktikuokite su pažįstamais vaikais. Suskaidykite pasisveikinimo veiksmą į smulkesnius: į draugišką pasisveikinimą įeina akių kontaktas (jei įmanoma), šypsena ir aiškus garsus komunikavimas (arba alternatyvi komunikacijos forma), kad būtum išgirstas. Jei pasisveikinus paklausi kito vaiko vardo - tai bus papildomas žingsnelis link draugystės, o jei pasakysi savo - antras žingsnelis.
Komplimentai - tai dar vienas paprastas būdas susidraugauti. Visi mėgsta išgirsti nuoširdų komplimentą, vaikučiai taip pat. Apgalvokite kartu su vaiku, kokius komplimentus ir kada galima sakyti bendraklasiams. Pavyzdžiui, „Puikus smūgis” - galima pasakyti ką tik kamuolį per futbolo treniruotę nuspyrusiam vaikui, arba „Labai gražiai nupiešei gėlę” - puikus komplimentas piešinį ką tik baigusiam bendraamžiui.
Geranoriškumas - puikus būdas parodyti domėjimąsi kitu žmogumi. Kai bendraklasiui nukrenta pieštukas - mes galime jį pakelti ir paduoti, galima pasaugoti bendraklasiui vietą valgykloje, padėti jam ką nors nešti, pagelbėti per pamoką su užduotimi, pasidalinti sumuštiniu ar šokoladuku, įdėtu priešpiečiams. Tyrimai rodo, kad geranoriški vaikai paprastai yra mėgstami bendraklasių ar bendraamžių žaidimo aikštelėje, kieme. Tiesa, geranoriškumas neturi virsti į vergavimą ar papirkinėjimą.
Tinkamo bendraamžio suradimas
Atvirumas - pirmas žingsnis į draugystę. Tačiau tam, kad draugystė užsimegztų, geriausia pasirinkti tinkamą bendraamžį. Vien tai, kad du vaikai gyvena tame pačiame daugiabutyje, dar nereiškia, kad jie gali ir bus gerais draugais. Paprastai vaikai susidraugauja arba su į save panašiais vaikais arba su tais, kurie juos papildo. Vaikai, greičiausiai susidraugaus su vaiku, kurio lytis ir amžius bus panašūs. Taip pat draugus vienija bendri interesai ir socialiniai įgūdžiai. Jei Jūsų vaikas mėgsta piešti - į draugus jam geriausia rinktis vaiką, kuriam pieštukas, teptukas ar kreidutės taip pat prie širdies.
Taip pat skaitykite: Nuoširdūs gimtadienio žodžiai
Kai kurie vaikai nežengia pirmo žingsnio prie jam patinkančio vaiko, nes jiems atrodo, kad jie patys turi būti kažkuo ypatingi, kad bendraamžiai, kurie jiems patinka, su jais draugautų. Vaikas įsivaizduoja, kad jis turi būti toks nuostabus ir patrauklus, kad trauktų bendraamžius it geležį. Vaikas gali imti pernelyg nervintis ir girti: „Aš galiu tai, aš žinau tai” ir t.t. O iš tiesų, tai reiškia: „Aš noriu Jums patikti”. Tačiau kiti vaikai tai gali suprasti kaip sakinį: „Aš kietesnis ir protingesnis nei Jūs”. O draugystė - tai santykiai tarp lygiaverčių žmonių.
Pasiūlykite vaikui nupiešti du ratus, susikertančius per vidury vienam su kitu (iš dalies). Paaiškinkite vaikui, kad vienas ratas - tai jis, o kitas - tai jo draugas, o susikirtimo vieta (bendras abiejų ratų plotas) tai, kas šiuos ratus vienija. Jei tu bendrausi su kitu vaiku tik apie tai, kas yra tik tavo mėgstama veikla (nesiliečia su kitu ratu) - kitam vaikui tai bus nelabai neįdomu.
Bendros linksmybės
Vaikai mėgsta būti su tais vaikais, kurie linksmi ir smagūs. Jei Jūsų vaikas mokės žaisti bent kelis smagius žaidimus, kuriuos galės atsinešti į darželį ar mokyklą - tai gerokai padidins tikimybę, kad kuris nors kitas vaikas norės prisijungti pažaisti. Taigi, mokomės žaisti.
Jei Jūsų vaikui pavyko užmegzti draugystę mokykloje ar už jos ribų, geriausia, ką Jūs dabar galite padaryti - suorganizuoti bendrą žaidimą. Planuoti šiuos susitikimus geriau iš anksto - tai padės vaikams susikoncentruoti ramiai į žaidimą ir gauti didžiausią malonumą iš bendros veiklos. Iš anksto su savo vaiku aptarkite, ir sudarykite planą, ką jie žais, kaip vaikas elgsis (kad būtų svetingas šeimininkas), kuo draugą vaišins, ką po ko veiks ir t.t. Jei Jūsų vaikas turi ypatingai saugomų žaislų, kuriais nenorėtų dalintis, juos geriau kol kas padėti į šoną. Susitikimo pradžioje gali būti nemalonių momentų, kai vienas vaikas paklaus: „Na, ką mes veiksme?”, geriausia jei Jūsų vaikas galės jam pasiūlyti porą žaidimų pasirinkimui. Beje, pats susitikimas namuose jau gali iš anksto padiktuoti susitikimo „temą”, pvz., Jūsų dukrytė gali pasikviesti namo draugę mokytis kepti pyragą ar sausainius. Sūnus gali pasikviesti pažaisti krepšinį lauke, pažiūrėti filmą, pavažinėti dviračiais ir t.t. Jei bendra veikla teikia malonumą abiems vaikams, kitas vaikas tą jausmą sies su Jūsų vaiku, tai padės jų draugystei judėti toliau. Ir pabaigai, vaikų susitikimo metu nespauskite jų, tačiau pasistenkite įsiklausyti į bendrą jų veiklą ir laiku įsikiškite į konfliktiškas ar sunkesnes situacijas, pasikvieskite vaiką pas save ir kol svečias negirdi, patarkite vaikui, ką jis turėtų daryti.
Tėvų vaidmuo puoselėjant draugystę
Tėvai gali padėti vaikui puoselėti draugystę, rodydami tinkamą asmeninį pavyzdį, kalbėdamiesi apie konkrečius susidraugavimo su kitais momentus, kartu su vaiku suvaidinant bendravimo sunkumais pasižyminčias situacijas, išsiaiškinant kylančias problemas ir aptariant alternatyvius bendravimo būdus. Esant galimybei, galima pasiūlyti vaikui pasikviesti klasės draugus į savo gimtadienį ar kokią nors kitą pramogą arba tiesiog į svečius. Naudinga, jeigu tokiuose susitikimuose dalyvauja su Jūsų vaiku mažiau bendraujantys vaikai. Taip pat galima pamėginti pabendrauti šeimomis, galbūt pasikviesti juos į svečius, išeiti į lauką ar sugalvoti kitų pramogų su Jūsų vaiką atstumiančiu vaiku ir jo tėveliais. Pozityvus, pagarbus tėvelių tarpusavio bendravimas vėlgi yra teigiamas bendravimo pavyzdys.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais. Šioje situacijoje svarbus tėvų ar globėjų vaidmuo. Mes mokome vaikus bendravimo būdų, rodome jiems tinkamą asmeninį pavyzdį, tikslingai organizuojame veiklas. Visi šie momentai yra labai svarbūs, tačiau mokymasis yra abipusis mokinio ir mokytojo reikalas, kuris reikalauja grįžtamojo ryšio. Mokydami vaiką tinkamų susidraugavimo būdų, emocijų ar elgesio raiškos, turime jam aiškiai parodyti, koks jo elgesys yra pageidaujamas. Mes esame įpratę automatiškai reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. Tačiau ar dažnai atkreipiame dėmesį, kai vaikas padaro kažką malonaus, pavyzdžiui, mokykloje paskolina draugui trintuką, valgykloje nuneša jo puodelį, apkabina, kai draugas verkia? Pritarimą vaiko elgesiui, paskatinimą galime reikšti ne tik žodžiais, bet ir nežodiniais būdais - šypsena, linktelėjimu, prisilietimu ir panašiai.
Mokytojų vaidmuo kuriant draugišką aplinką mokykloje
Mokytojai taip pat gali padėti vaikams susirasti draugų, kurdami draugišką aplinką mokykloje. Tai galima padaryti:
- Nuo pat pirmųjų mokymosi dienų kartu su vaikais nusistatant keletą svarbiausių klasės taisyklių, kurių visi (taip pat ir mokytojas) įsipareigokime laikytis. Turėtų būti skiriama dėmesio ne tik bendrai tvarkai, tačiau taip pat ir santykiams su klasės draugais bei mokytojais. Prie taisyklių vėlgi kartu su vaikais numatykime vaikų netinkamo elgesio pasekmes.
- Suteikiant galimybę vaikams „pasipraktikuoti bendrauti”, dirbant visiems kartu grupėje, tačiau dar kitaip komunikuojama, organizuojant darbą mažose grupelėse. Grupelių narių skaičių geriau parinkti pagal klasės ypatumus - kiek vaikai motyvuoti, aktyvūs, ramūs ir panašiai. Dirbdami grupelėse, vaikai turi galimybę labiau pažinti bendraklasius, su kuriais laisvu metu mokykloje bendrauja mažiau arba išvis nebendrauja, pastebėti jų pozityvias asmenines savybes ar stipriąsias puses.
- Remiantis vaiko stipriosiomis savybėmis, per pamoką galima paprašyti jo padėti vienam ar kitam bendramoksliui, klasėje pristatyti savo mėgstamą veiklą. Tą vaikas gali padaryti nebūtinai kalbėdamas - galbūt kol kas jam saugiau ir priimtiniau parodyti mėgstamą knygą ar žaidimą.
- Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas. Vienas vaikas gali būti atsakingas už klasės lankomumo žymėjimą - tapti klasės „žvitriąja akimi”, kitas - „lentos valymo ekspertu” ir panašiai.
- Būnant pakankamai budriems per pertraukas, stebint vaikų tarpusavio bendravimą. Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori. Kartais vaikui gali būti nedrąsu prieiti prie kitų vaikų ir pasiprašyti žaisti. Tokiu atveju mokytojas gali pasiūlyti prisijungti prie žaidimo, tam tikromis aplinkybėmis - ir pats dalyvauti žaidime.
- Suteikiant galimybių vaikams pasimokyti tinkamų bendravimo įgūdžių per žaidimus klasės valandėlių ar kitu atitinkamu laiku. Tai gali būti daroma vaidinant sudėtingesnes situacijas, žiūrint ir aptariant paveikslėlius, filmukus, skaitant pasakas ar kitokius literatūros kūrinius.
- Organizuojant ryto ir vakaro ratus, kurių metu vaikai gali pasidalinti savo jausmais ir mintimis, išsiaiškinti kilusius neaiškumus.
- Organizuojant pramogas už mokyklos ribų, tokias kaip išvykos į boulingą, batutų parką ar ekskursijas.
Draugystės išsaugojimas ir plėtojimas
Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais. Šioje situacijoje svarbus tėvų ir mokytojų vaidmuo, kurie gali padėti vaikui suprasti, kas svarbu draugystėje, ir išmokyti jį tinkamų bendravimo būdų.
Kas svarbu draugystėje?
Draugystėje svarbu:
- Lygios teisės.
- Kito nuomonės pripažinimas.
- Abipusis palaikymas ir pagalba.
- Gebėjimas spręsti konfliktus.
- Atvirumas ir nuoširdumas.
- Bendri interesai ir pomėgiai.
Kaip plėtoti draugystę?
Draugystę galima plėtoti:
- Bendraujant ir leidžiant laiką kartu.
- Dalijantis savo mintimis ir jausmais.
- Padėdant vienas kitam.
- Dalyvaujant bendrose veiklose.
- Švenčiant kartu šventes ir gimtadienius.
- Būnant atvirais ir nuoširdžiais.