Planuojančios šeimos pagausėjimą, moterys dažnai domisi, kada saugiausia ir tinkamiausia vėl pastoti po gimdymo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su pastojimu po nėštumo, įskaitant fiziologinį atsigavimą, laiką tarp gimdymų, cezario pjūvio įtaką ir kitus svarbius faktorius.
Moters organizmo atsigavimas po gimdymo
Gimdymas yra didelis iššūkis moters organizmui, todėl svarbu skirti pakankamai laiko atsigavimui. Akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė teigia, kad fiziologinis atsigavimas prasideda tada, kai atsinaujina ovuliacija. Tai gali įvykti skirtingu laiku kiekvienai moteriai - vienoms po trijų mėnesių, kitoms vėliau. Ovuliacijos atsinaujinimas priklauso nuo to, ar moteris maitina kūdikį krūtimi. Maitinančioms moterims vaisingumas grįžta vėliau.
Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai moteris pastoja ir maitindama kūdikį. Taip gali nutikti, jei ovuliacija atsinaujino, bet mėnesinių dar nėra. Tokiu atveju moteris gali nežinoti, kad yra vaisinga, ir nustebti sužinojusi, kad vėl laukiasi.
Kiekviena moteris yra individuali, todėl atsigavimo laikas po gimdymo gali skirtis. Vienoms moterims išskyros baigiasi, ląstelės subręsta ir noras mylėtis grįžta praėjus šešioms savaitėms po gimdymo, o po mėnesio prasideda ir ovuliacija. Kitoms moterims ir praėjus pusmečiui po gimdymo gleivinė yra jautri, moteris turi daug pieno, maitina krūtimi ir dar nėra vaisinga. Tačiau net jei mėnesinės dar neatsirado, patartina saugotis, ypač jei neplanuojate kito mažylio.
Rekomenduojamas laikas tarp gimdymų
Jeigu moteris pastoja, tai reiškia, kad jos kūnas jau pailsėjo, atsigavo ir atsinaujino ovuliacija. Teoriškai nuo gimdymo iki gimdymo turėtų praeiti metai. Taigi, normalu, jei po trijų mėnesių moteris vėl pasijunta besilaukianti.
Taip pat skaitykite: Kaip atsitiesti po nesivystančio nėštumo
Tačiau, norint, kad grįžtų buvusios kūno formos, sustiprėtų raumenys, reikėtų palaukti bent pusmetį. Per tiek laiko grįžta iki gimdymo buvęs svoris, pasišalina skysčių perteklius, moteris atsigauna psichologiškai.
Jei moteris svajoja apie trečią vaiką, tarp antro ir trečio gimdymo taip pat rekomenduojama palaukti vienus metus. Auginti du pametinukus yra paprasčiau nei tris. Su trimis be pagalbos išsiversti būtų sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Todėl patartina palaukti, nes pervargus galima ir depresija susirgti.
Siūloma atsižvelgti ir į fizinę būklę. Organizmas greičiau atgauna jėgas, jei moteris per nėštumą priaugo 9 - 11 kg. Jei daugiau, apie 20 kg, reikės ilgiau palaukti. Taip pat svarbu, ar nebuvo nėštumo komplikacijų. Jei buvo, geriau palaukti dvejus metus, palepinti organizmą, pagerinti sveikatą: sportuoti, sveikai maitintis.
Pastojimas po cezario pjūvio
Po cezario pjūvio operacijos pertrauka tarp pirmo ir antro vaikučio turėtų būti dveji metai. Žaizda sugyja gan greitai, tačiau per anksti pastojus baisu, kad randas dar per silpnas, ypač jeigu moteris antrą kūdikį gimdys natūraliai. Todėl jeigu pirmas vaikutis buvo „cezarinukas”, o antrasis į pasaulį pasibeldžia labai greitai, taip pat ir saugant mamą dažniausiai atliekama cezario pjūvio operacija.
Natūraliai gimdant organizmas patiria didžiulę įtampą, kūdikis stumiamas didžiule jėga. Po dvejų metų, jeigu nėra jokių komplikacijų, moteris jau gali gimdyti pati. Anksčiau buvo manoma, kad moters sveikatai nekenkia tik dvi cezario pjūvio operacijos. Dabar, kai tobulėja medicina, jų leidžiama atlikti penkias.
Taip pat skaitykite: Žindymas ir kontracepcija
Moters amžius ir nėštumas
Nors teoriškai rekomenduojama pertrauka tarp gimdymų lieka ta pati - vieni metai, moters amžius turi įtakos atsigavimo greičiui. Lengviau atgauna jėgas jaunos moters organizmas. Be to, nuo 35-erių tampa sunkiau pastoti. Šio amžiaus ir vyresnėms moterims po gimdymo reikia daugiau laiko, kad atsigautų.
Sunkiau susitraukia oda, gali priaugti daugiau svorio, nes sulėtėja medžiagų apykaita. Didėja ir komplikacijų pavojus, nes nėštumas organizmui yra didelis krūvis, jaunesnė moteris jį lengviau pakelia.
Tačiau visada pasitaiko išimčių. Kartais trisdešimtmetė ir keturiasdešimtmetė atrodo taip pat. Visada daugiau komplikacijų gresia moteriai, kuri yra nutukusi, turi “svyruojantį” kraujospūdį, nei vyresnei, bet sveikai gyvenančiai moteriai.
Kiek vaikų galima gimdyti?
Jei moteris sveika, jos nėštumas be komplikacijų, tai ir sveikatai nekenkia. Tačiau noriu pabrėžti, kad daug vaikų gimdyti gali tik sveika mama. Jeigu tai ne pirmas nesėkmingas bandymas, pasikonsultuokite su gydytoju, atlikite reikiamus tyrimus, apsilankykite genetiko konsultacijoje. Pasitarkite su ginekologu, kiek laiko jums reikėtų saugotis nėštumo.
Persileidimas ir tolesnis nėštumas
Kai nėštumas baigiasi persileidimu, kyla natūralus nerimas, kad taip gali nutikti ir kitą kartą. Daugumai persileidimą patyrusių nėščiųjų pirmojo trimestro dienos slenka ypatingai lėtai, jos su baime laukia savaitės, kuomet praeitą kartą nutrūko nėštumas. Į dienotvarkę įtraukite kasdieninius pasivaikščiojimus gryname ore. Padėti gali ir meditacija ir malda.
Taip pat skaitykite: Svarstymai apie pastojimą
Natūralūs šeimos planavimo būdai
Straipsnių nėštukėms ir apie gimusius vaikučius yra nemažai, o tiems, kurie planuoja šeimos pagausėjimą, reikia ieškoti informacijos nebent internete. Daug moterų žino, kas yra ovuliacija, kokia tikimybė pastoti šiuo metu, tačiau tikrai ne visoms žinoma, kaip skaičiuoti, kada gi tos vaisingos dienos. Teoriškai, ovuliacija įvyksta maždaug 14 ciklo dieną, tačiau didelė tikimybės pastoti yra ir porą dienų prieš bei po ovuliacijos. Bet kaip sakėme, „teoriškai“… Moterų organizmas skirtingas, tad ir ovuliacija neretai gali nustebinti, nesilaikydama šių taisyklių.
Vaikučio planuojančios susilaukti moterys netrukus po ovuliacijos ar nesulaukusios mėnesinių, pajutusios kitus nėštumui būdingus simptomus perka nėštumo testus. Kaip veikia nėštumo testai? Pastojus šlapime atsiranda specialaus hormono, vadinamo nėštumo hormonu. Būtent pastarajam yra jautrūs nėštumo testai. Nėštumo testai paprastai pirmieji moteriai patvirtina apie nėštumą. Tiesa, norint tikslumo ir patikimumo būtina laikytis testo atlikimo rekomendacijų. Šiandien rinkoje galite įsigyti ne tik įprastų nėštumo buvimą ar nebuvimą parodančių testų, tačiau ir tokių, kurie drauge parodo nėštumo savaites. Naudodamos tokį testą dar namuose, be vizito pas gydytoją, jau galite sužinoti, kiek savaičių laukiatės! Nėštumo testų galite įsigyti vaistinėse ar specializuotose el. parduotuvėse.
Kaip padidinti pastojimo tikimybę?
Norinčioms pastoti poroms siūloma sekti ovuliaciją. Anksčiau rekomenduotas bazinės temperatūros matavimo būdas jau laikomas truputį atgyvenusiu, jis nėra labai tikslus. Dabar siūlome įsigyti naujoviškus ovuliacijos testus (šie testai puikiai tinka ir natūraliai kontracepcijai). Ovuliacijos laikas ne visada būna pastovus, ir ne visada - ciklo viduryje. Kartais būna kazuistinių situacijų, kai ovuliacija įvyksta iškart po mėnesinių ar tuoj prieš kitas mėnesines. Norint pastoti reikėtų taikyti būtent tą parą, kai vykstą ovuliacija.
Ovuliacija iš tiesų trunka 24 valandas. Tačiau spermatozoidai yra gyvybingi 3 paras. Tad realiai vaisingų dienų per mėnesį nėra tiek daug, viso labo 3.
Kada kreiptis į specialistus?
Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų, negulint iškėlus kojų, neapkraunant savo psichikos ir jokiais kitais būdais neforsuojant.
Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likę 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc. jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, jau tegul ir pasitikrina… Nes po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai. Kalbant apie antrinį nevaisingumą, tą laiką (metus) reikia skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių.
Jei nepavyko pastoti per aptartus terminus, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos, ką daryti toliau, pasiūlys kai kuriuos tyrimus.
Nevaisingumo priežastys
Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse. Prieš 22 metus, kai pradėjau dirbti su negalinčiomis pastoti poromis, statistika rodė, kad vaisingumo problemų turi apie 10 proc. porų. O dabar tokių porų yra 15 proc. Vadinasi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Tai lemia daugybė dalykų, pavyzdžiui, užteršta aplinka.
Dėl nevaisingumo pirmiausia kaltiname moterį. Prieš 15-20 metų apie 70 proc. nevaisingumo priežasčių priklausydavo nuo moters. Vyrai tikrai buvo sveikesni. Dabar nevaisingumo priežastys pasiskirsčiusios taip: 40 proc. priklauso nuo moterų, 40 proc. - nuo vyrų, 10 proc. priklauso nuo abiejų, o 10 proc. priežasčių lieka neaiškios. Vadinasi, tiek vyrai, tiek moterys vienodai „kalti“ dėl nevaisingumo. Deja, vyrų nevaisingumo daugėja, spermos kokybė blogėja.
Pirmoje vietoje - lytiniu keliu plintančios infekcijos, kurios gali pakenkti tiek vyro, tiek moters vaisingumui. Dažniausios - chlamidijos ir ureaplazmos, kiek rečiau - mikoplazmos, dar rečiau - gonorėja, trichomonos. Šios lytiniu keliu plintančios infekcijos moterims sukelia kiaušintakių nepraeinamumą (jos tampa pirmosiomis kandidatėmis į dirbtinį apvaisinimą), o vyrams - lėtinius prostatitus, kurie yra labai sunkiai gydomi.
Antroji gana dažna nevaisingumo priežastis - hormoniniai moterų sutrikimai, jie sudaro apie 30 proc. moterų nevaisingumo priežasčių. Tokie sutrikimai gali būti įgimti, pavyzdžiui, lėtinės anovuliacijos sindromas, kai kiaušialąsčių yra pakankamai, tačiau ovuliacija arba nevyksta, arba vyksta nereguliariai, todėl moteris negali pastoti. Hormonų apykaitą paveikia daugybė priežasčių, pavyzdžiui, skydliaukės ligos, buvę nėštumo nutraukimai, net gimdymai (taip galėjo atsitikti ir Jūsų skaitytojai - po gimdymo sutriko hormonų apykaita).
Dar viena dažna moterų nevaisingumo priežastis - endometriozė, dėl kurios susidaro sąaugos, cistos.
Dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis - prasta spermos kokybė. Yra dvi blogybės - arba per mažas spermatozoidų judrumas, arba per maža jų koncentracija.
Antrinis nevaisingumas
Porų su antriniu nevaisingumu daugėja. Net 10-20 proc. (tikslios statistikos nėra) šeimų nebegali pakartotinai pastoti. Tokių pacientų turime daugybę. Priežastys? Tie patys hormoniniai moters sutrikimai, kai kada - hormoninių kontraceptinių priemonių naudojimas. Todėl moterims, kurios planuoja trumpą pertrauką tarp vaikų, patariame naudoti nehormonines kontraceptines priemones. Antrinis nevaisingumas gali būti dėl lytinių organų uždegimų, dėl jų kiaušintakiai tampa nepratekami. Be to, su amžiumi keičiasi ir spermos rodikliai.
tags: #pastojimas #po #nestumo