Parvo virusas - tai infekcija, galinti sukelti įvairių sveikatos problemų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ši liga dažnai pasireiškia bėrimu, karščiavimu, bendru nuovargiu ir kitais simptomais. Nors parvo virusas dažniausiai praeina savaime, svarbu žinoti, kaip atpažinti šią ligą ir tinkamai į ją reaguoti, siekiant išvengti galimų komplikacijų, tokių kaip anemija.
Kas yra Parvo virusas?
Parvo virusai yra vieni mažiausių DNR virusų, infekuojančių žinduolių ląsteles. Parvo virusas B19 yra patogeniškas žmogui ir paplitęs visame pasaulyje. Jis plinta oro lašeliniu būdu, galimas perdavimas per kraują ar jo produktus.
Parvo virusas B19 yra mažas DNR virusas, priklausantis Parvoviridae šeimai. Jis dažnai sukelia infekcijas žmonėms, ypač vaikams, ir dažnai žinomas kaip „vėjo raupai“ arba raudonosios karštinės sukėlėjas.
Kaip užsikrečiama?
Parvo virusas dažniausiai plinta per kvėpavimo takus: kosint, čiaudint arba kalbant, tad didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda esant šalia jau užsikrėtusio žmogaus. Užsikrėsti galima taip pat ir per užterštus daiktus, paviršius ar kraują.
Virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus, kai sergantis asmuo kosti, čiaudi ar kalba.
Taip pat skaitykite: Viskas apie rotavirusą ir žindymą
Svarbu paminėti, jog virusas plinta tik pirmoje viruso stadijoje, t.y. jei asmeniui pasireiškė tokie simptomai kaip: kosulys, silpnumas, pakilusi kūno temperatūra, čiaudulys - užsikrėtimo tikimybė yra didelė, tačiau jei šalia esančiam žmogui jau atsirado vienas pagrindinių simptomų - bėrimas - užsikrėsti beveik neįmanoma. Esant bėrimams ant veido galima lengvai tęsti kasdienius darbus, o vaikams eiti į mokyklą, nebijant simptomų paūmėjimo bei tikimybės užkrėsti kitus.
Parvo virusas vaikams: simptomai
Parvovirusinė infekcija dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 3 iki 15 m. ir nors ši liga nėra gydoma - persirgus ja vieną kartą įgyjamas imunitetas.
Parvo viruso simptomai gali žymiai skirtis priklausomai nuo amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Svarbu paminėti, kad apie 20-25% užsikrėtusiųjų parvo virusu gali nejausti jokių simptomų, tačiau vis tiek gali platinti virusą.
Pagrindinis parvo virusinės infekcijos simptomas, pasireiškiantis dažniausiai tik vaikams - bėrimas, kuris prasideda ant veido, ausų, kaklo ir vėliau gali plisti į rankas, liemenį bei kojas. Pats bėrimas pradžioje atrodo kaip lengvas odos paraudimas, kuris su laiku intensyvėja ir iššaukia iškilimus ant odos. Šie simptomai dažniausiai pasirodo, prieš bėrimą.
- Odos raudonis, bėrimai: pirmiausia parausta skruostai, po to atsiranda rožinės spalvos skausmingų papulių, dėmelių. Angliškai ši liga vadinama „slapped cheek syndrome“.
- Infekcijos periodas: Virusas gali būti matomas organizme iki savaitės iki simptomų atsiradimo.
- Negalavimas: Vaikai gali jaustis pavargę ir gali skųstis galvos skausmu bei raumenų skausmu.
- Veido bėrimas: Po pradinius simptomų pasireiškimų, vaikai dažnai susiduria su būdingu veido bėrimu - „panašiu į skruostų dalinimą“ (angl. „slapped cheek syndrome”).
Parvo virusas suaugusiems: simptomai
Parvovirusas suaugusiems asmenims pasireiškia kiek kitaip nei vaikams. Dažniausiai pagrindinis simptomas - stiprūs sąnarių skausmai, kurie gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Kai kuriems suaugusiesiems parvoviruso bėrimas iš viso nepasireiškia, tačiau gali išsivystyti anemija, ypač sergantiems kraujo ligomis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Koksaki virusą vaikams
Suaugusiems parvo virusas dažnai sukelia sąnarių skausmus, tinimą ir artritą, ypatingai moterims. Labiausiai pažeidžiami plaštakų, riešų, kelių ir kulkšnų sąnariai. Vaikų atveju pagrindinis simptomas yra bėrimas, kas suaugusiems dažniausiai nepasitaiko arba atsiradęs bėrimas būna mažiau ryškus bei lengviau praeinantis. Parvo viruso simptomai suaugusiųjų atveju gali laikytis net kelis mėnesius ar metus. Vienintelis vaikų ir suaugusiųjų parvo viruso panašumas - į peršalimą panašūs simptomai pradinėje viruso stadijoje.
Parvo virusas nėščiosioms
Parvo virusas b19 kelia ypatingą grėsmę nėščiosioms, ypač pirmoje nėštumo pusėje.
Parvo virusas nėščioms moterims yra ypatingai pavojingas, kadangi jis gali sukelti persileidimą ar vandenligę (vaisiaus vandenę). Tai yra dėl to, kad virusas gali tiesiogiai paveikti vaisiaus kraujo ląsteles, vadinamas eritrocitais, kurie yra būtini vaisiaus aprūpinimui deguonimi. Kai jų gamyba sutrinka išsivysto anemija, kuri gali sukelti vaisiaus širdies nepakankamumą. Dėl sumažėjusio deguonies tiekimo vaisiaus širdis turi dirbti daug intensyviau, kad kompensuotų deguonies trūkumą. Tai sukelia skysčių kaupimąsi vaisiaus audiniuose ir ertmėse - vandenės pagrindą. Didžiausia tikimybė išsivystyti vandenei yra antrąjį nėštumo trimestrą. Specialių vaistų ar skiepo nuo parvo viruso dar nėra ir gydymas yra tik simptominis, dėl ko mažėja vaisiaus išsaugojimo tikimybė. Dažniausiai parvo virusu užsikrečiama nuo 1 iki 20 nėštumo savaitės, tad labai svarbu, kad nėščios moterys būtų labai atsargios ir, jei įmanoma, vengtų kontaktų su žmonėmis, kurie gali būti užsikrėtę parvo virusu, bei laikytųsi visų higienos taisyklių. Stiprinti imunitetą sveika mityba ir fiziniu aktyvumu.
Jeigu infekcine eritema užsikrėtė nėščioji, rizika, kad infekciją ji perduos ir vaisiui, siekia apie 30 proc. Didžiausia galima komplikacija (5-10 proc. visų atvejų) - vaisiaus žūtis.
Diagnostika
Parvo virusas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir ligos eiga. Parvo virusas yra rimta infekcija, galinti sukelti įvairius simptomus ir komplikacijas. Nors daugiausia infekcinės eritemos atvejų fiksuojama žiemą ir pavasarį, tačiau virusas aktyviausias orams šylant, tad tuo metu gali kilti ligos protrūkių.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir juostinė pūslelinė: ką reikia žinoti
Diagnozuojant parvo virusą dažniausiai remiamasi klinikiniais simptomais ir jų charakteristika.
- Atlikus specifinių antikūnų prieš parvovirusą B19 kraujo serume tyrimą.
- Molekuliniai tyrimai (parvo viruso DNR nustatymas atliekant PGR)
- Registruotis parvo viruso tyrimams klinikoje P9 klinika Vilniuje galite paskambinę telefonu: +370 (694) 65000, Klaipėdoje: +370 629 90112.
Gydymas
Specifinio parvovirusinės infekcijos gydymo nėra, įprastai taikomas simptominis gydymas.
Parvo viruso infekcijai gydyti dažniausiai nėra specifinio gydymo.
Parvo virusas įprastai yra savaime praeinanti liga, todėl daugumai žmonių nereikia specifinio gydymo. Tačiau tam tikrais atvejais, gali būti paskirtas simptominis gydymas, pvz.: karščiavimą, galvos, gerklės, sąnarių skausmą mažinančių vaistų vartojimas bei specialūs geliai/kremai bėrimui mažinti.
Retais atvejais parvo virusas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip: lėtinė, ūminė anemija, gali prireikti kraujo perpilimo, o žmonėms su silpna imunine sistema, kuri nesugeba kovoti su virusu bei infekcija pati gali būti paskirta imunoglobulinų (IgG) infuzija.
Komplikacijos
Didžioji dalis vaikų atsigauna nuo parvovirusinės infekcijos be komplikacijų, nebent, ant veido bei kūno su laiku atsinaujina bėrimas, dėl išorinių dirgiklių (saulė, dulkės, stresas, intensyvus sportas). Tačiau, kai kuriais atvejais gali išsivystyti rimtesnės sveikatos problemos, tokios kaip: ūminė, lėtinė anemija (mažakraujystė) ar kiti kraujo sutrikimai. Svarbu paminėti, jog vaikams, sergantiems hematologinėmis (kraujo) ligomis, parvo virusas gali būti itin pavojingas, kadangi jų organizmas yra mažiau pajėgus kovoti su infekcijomis ir komplikacijos gali būti sunkesnės.
Prevencija
Prevencija yra labai svarbi siekiant sumažinti parvo viruso plitimą vaikams.
Nors vakcinos nuo šio viruso nėra, galima imtis veiksmingų prevencinių priemonių, siekiant sumažinti parvoviruso užkrečiamumą.
Kadangi specialios vakcinos nuo parvo viruso nėra - atsakingas elgesys ir higienos taisyklių laikymasis yra pagrindinės prevencijos priemonės.
Ar galima užsikrėsti pakartotinai?
Taip, persirgus parvovirusine infekcija organizmas dažniausiai suformuoja ilgalaikį, visą gyvenimą trunkantį imunitetą prieš parvovirusą B19. Tai reiškia, kad pakartotiniai susirgimai šio viruso sukelta penktąja liga yra labai reti - dažniausiai antrą kartą užsikrėsti negalima.
Ar galima užsikrėsti nuo gyvūnų?
Ne, žmonės užsikrečia tik nuo kitų žmonių. Parvovirusas tarp žmonių plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint, bendraujant artimai aplinkoje.
Kiek laiko išlieka bėrimas?
Parvoviruso bėrimas dažniausiai išlieka nuo kelių dienų iki savaitės.
Ar galima lankyti ugdymo įstaigą sergant parvo virusu?
Ne, kol yra aktyvūs parvoviruso simptomai (ypač karščiavimas ir bėrimas), lankyti ugdymo įstaigos nerekomenduojama. Parvoviruso užkrečiamumas didžiausias inkubaciniu laikotarpiu ir pirmosiomis ligos dienomis - dar iki pasireiškiant bėrimui. Užkrečiamumas stipriai sumažėja atsiradus bėrimui.
Ar galima persirgti be simptomų?
Taip, ypač suaugusieji gali persirgti besimptome ar labai lengva forma.