Įdomūs Pareigų Pavadinimai Lietuvių Kalboje: Vyriška Giminė ir Lyčių Lygybės Iššūkiai

Šiame straipsnyje nagrinėjami pareigų pavadinimai lietuvių kalboje, ypatingą dėmesį skiriant vyriškosios giminės vartojimui ir lyčių lygybės aspektams. Straipsnyje aptariami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nurodymai, žiniasklaidos tendencijos ir atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip kalba atspindi ir formuoja visuomenės požiūrį į profesijas ir pareigas.

Bendrieji Žodžių Vartojimo Patarimai

Prieš pradedant gilintis į pareigų pavadinimų ypatumus, verta aptarti keletą bendrųjų žodžių vartojimo patarimų, kurie padės taisyklingai vartoti lietuvių kalbą:

Terminai ir pavadinimai: Būtina atkreipti dėmesį į terminų ir pavadinimų reikšmę bei kontekstą. Pavyzdžiui, organizacija, susijusi su Lenkijos kultūra, turėtų būti vadinama "Lenkų kultūros fondu", o ne "fundacija". Taip pat, didžiąja raide rašytinas tik pirmasis žodis, pvz., "Vyčio kryžiaus ordinas".
Žodžių daryba ir vartojimas: Svarbu vengti netaisyklingos darybos žodžių ir svetimybių. Vietoj "kompiuteristas" reikėtų vartoti "kompiuterininkas", o vietoj "pampersas" - "sauskelnės". Taip pat, rekomenduojama "menedžerį" keisti "vadybininku" ar "vadovu".
Kontekstas ir stilius: Žodžių parinkimas turi atitikti kontekstą ir būti stilistiškai tinkamas. Pavyzdžiui, vietoj biurokratiško žodžio "žiniai" geriau vartoti "pastabos" arba "pastabos tėvams".

Pareigų Pavadinimų Vartojimo Taisyklės

Lietuvių kalboje yra tam tikros taisyklės, susijusios su pareigų pavadinimų vartojimu:

Vadovų pareigų pavadinimai: Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, padalinių ir veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai vartotini su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu. Pavyzdžiui: technikos direktorius, komercijos direktorius, finansų direktorius, fondo valdytojas ir t. t.
Vadovų pavaduotojų pareigų pavadinimai: Jei vadovas turi pavaduotojų, jų veiklos barui nusakyti vartojama naudininko forma. Pavyzdžiui: direktoriaus pavaduotojas komercijai, direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams (arba tiesiog gamybai), viršininko pavaduotojas ryšiams su užsieniu ir t. t.
Patarėjų, referentų, konsultantų pareigų pavadinimai: Šių pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku. Pavyzdžiui: patarėjas užsienio politikos klausimais, patarėjas ekonomikos klausimais, patarėjas ryšių su užsieniu klausimais ir t. t.
Moteriškosios giminės daiktavardžiai: Moterims apibūdinti pagal pareigas, profesiją, teisinį statusą, rangą, titulą, mokslo laipsnį, pedagoginį mokslo vardą, kvalifikacinį laipsnį ir pan. vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai. Pavyzdžiui: komisijos pirmininkė Milda Jonienė, gydytoja Vanda Pociutė, inžinierė Agnė Kaunaitė, kapitonė Indra Ruseckienė ir t. t.
Įvardžiuotinė žodžių forma: Pareigoms įvardyti vartojama tik įvardžiuotinė žodžių vyriausias, vyresnis forma. Pavyzdžiui: vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis inžinierius, vyresnysis specialistas.
Kelių žodžių pareigų pavadinimai: Jei pareigų pavadinimą sudaro ne vienas, o keli žodžiai, ir antras žodis paaiškina, papildo pirmąjį, brūkšnelis nerašomas. Pavyzdžiui: mokytojas ekspertas, gydytojas terapeutas, auklėtojas metodininkas.
Didžiosios ir mažosios raidės: Pareigų pavadinimai paprastai rašomi mažąja raide. Pavyzdžiui: prezidentas, ministras pirmininkas, profesorius, direktorius. Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis. Pavyzdžiui: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.
Taisyklingas vartojimas: Pasakymas "dirbti pareigose" yra netaisyklingas. Skiriama "į pareigas" ir "pareigoms". Darbuotojai ne "užima", o "eina" pareigas. "Paaukštinti, pažeminti pareigose" - nevartotini pasakymai; turi būti "paaukštinti, pažeminti pareigas"; "perkelti (skirti) į aukštesnes (žemesnes) pareigas".

Pareigų Pavadinimai Žiniasklaidoje ir Lyčių Stereotipai

Žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas" tyrimas atskleidė, kaip Lietuvos žiniasklaidoje atrodo profesinis orientavimas ir profesijų bei užimamų pareigų pasiskirstymas pagal lytis. Tyrimas parodė, kad spaudos bei interneto straipsniuose, radijo ir televizijos naujienose pasimatė aiškiai įtvirtintos „vyriškos" ir „moteriškos" profesijos, su jomis susijęs kontekstas bei giluminės problemos, kenkiančios patiems vyrams bei moterims.

Populiariausios pareigos ir profesijos žiniasklaidoje:

Taip pat skaitykite: Teisės ir pareigos mokykloje

„Vadovas" ir „vadovė": 412,4 tūkst. paminėjimų (68 proc. vyr. g., 32 proc. mot. g.).
„Prezidentas" ir „prezidentė": 236 tūkst. paminėjimų (93 proc. vyr. g., 7 proc. mot. g.).
„Direktorius" ir „direktorė": 192,4 tūkst. paminėjimų (71 proc. vyr. g., 29 proc. mot. g.).
„Meras" ir „merė": 92 tūkst. paminėjimų (95 proc. vyr. g. ir 5 proc. mot. g.).
„Mokytojas" ir „mokytoja": 57,2 tūkst. paminėjimų (35 proc. vyr. g. ir 65 proc. mot. g.).
„Inžinierius" ir „inžinierė": beveik 12 tūkst. paminėjimų (94 proc. vyr. g. ir 6 proc. mot. g.).
„Vadybininkas" ir „vadybininkė": 8,5 tūkst. paminėjimų (70 proc. vyr. g. ir 30 proc. mot. g.).
„Chirurgas" ir „chirurgė": 5,2 tūkst. paminėjimų (92 proc. vyr. g. ir 8 proc. mot. g.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine, o „moteriškos" profesijos - kambarių tvarkytoja/kambarinė, manikiūrininkė, auklė, valytoja, mokytoja, slaugė/slaugytoja, kosmetologė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė atkreipia dėmesį, kad toks ryškus profesinis atskyrimas pagal lytis neleidžia lygiaverčiai pasiskirstyti ištekliams, didina moterų skurdo lygį, nes moterų dominuojamuose sektoriuose atlyginimai - mažesni. Tuo tarpu vyrų dominuojamose veiklos srityse nepakankamai dėmesio skiriama jų sveikatai ir geroms darbo sąlygoms.

Tyrimai apie Pareigų Pavadinimų Įtaką

Siekiant išsiaiškinti, ar pareigų pavadinimo galūnė gali turėti įtakos moterų susidomėjimui darbo skelbimu, buvo atlikti du tyrimai.

Pirmas Tyrimas

Pirmojo tyrimo metu buvo atrinktos dvi laisvos pozicijos skirtingose įmonėse: viena - labiau techninės krypties, kita - labiau vadybinė. Buvo parengti identiški reklaminiai skydeliai kiekvienai pozicijai, kurių vienintelis skirtumas buvo pirma nurodyta skirtingos giminės galūnė.

Tyrimas parodė, kad moterys labiau susidomėjo, reagavo ir ant skelbimo skydelio paspaudė, kai pareigų galūnė buvo moteriška, o vyrai - kai vyriška. Į techninės srities poziciją 70 proc. visų kartų skelbimas su vyriška galūne buvo parodytas vyrams, ir procentiškai tiek pat vyrų ant jo paspaudė. Identiškas skelbimas su moteriška galūne 50 proc. visų kartų buvo parodytas moterims ir 58 proc. iš visų paspaudusiųjų buvo moterys.

Taip pat skaitykite: Vaikų teisės Lietuvoje

Skelbimas į vadybinės krypties poziciją su vyriška galūne buvo 64 proc. kartų parodytas vyrams ir net 70 proc. vyrų paspaudė ant vyriško darbo skelbimo. Ir visiškai atvirkščiai su moterišku skelbimu - moteriškas skelbimas 68 proc. kartų parodytas moterims ir net 75 proc. moterų jį paspaudė.

Tačiau vertinant tolesnį etapą - apsisprendimą kandidatuoti - skelbimų formuluotės įtaka nebuvo pastebėta. Nusprendusiųjų eiti toliau, t. y. kandidatuoti, lyties proporcija buvo tokia pati tiek naudojant moterišką, tiek vyrišką giminę tos pačios pareigybės skelbime.

Antras Tyrimas

Antrojo tyrimo metu, organizacija pradėjo pareigų pavadinimus rašyti kiek kitaip - pradėjo ieškoti nebe projektų vadovo (-ės), o projektų vadovės (-o). Gavę 3 mėn. bandymo laikotarpio duomenis, palygino juos su ankstesniais atrankų duomenimis.

Tyrimas parodė, kad bendra moterų ir vyrų proporcija atrankose išliko stabili - tiek laikotarpiu prieš giminės pakeitimą skelbimuose, tiek po šio pakeitimo įmonės atrankose vidutiniškai dalyvavo apie 45 proc. moterų.

Vis dėlto svarbu tai, kad bandymo laikotarpiu tose srityse, kurios sudaro didžiausią svorį darbo skelbimuose, kiek dažniau ieškota darbuotojų tradiciškai vyrų dominuojamoms ir mažiau - moterų dominuojamoms darbo pozicijoms. Dėl tokio skelbiamų atrankų persiskirstymo buvo galima tikėtis, kad moterų dalis atrankose bandymo laikotarpiu proporcingai susitrauks, tačiau ji išliko stabili.

Taip pat skaitykite: Konvencijos įtaka Lietuvos teisei

Žvelgiant į atskiras darbo sritis matyti, kad bandymo metu kai kur moterų dalis buvo žymiai didesnė nei įprastai. Padidėjo moterų dalis atrankose į kokybės užtikrinimo, vadovų (skyrių, komandų, grupių), projektų valdymo, pirkimų, administracines pozicijas. Vis dėlto tokiose tradiciškai vyrų dominuojamose srityse kaip inžinerija ir IT, net ir pakeitus pareigybes skelbimuose į moterišką giminę, moterų proporcija atrankose išliko maža.

Rekomendacijos ir Išvados

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir žiniasklaidos analizę, galima pateikti keletą rekomendacijų, kaip siekti didesnės lyčių lygybės darbo rinkoje:

Naudoti abiejų lyčių galūnes darbo skelbimuose: Tai gali paskatinti moteris dažniau paspausti ant darbo skelbimo, pasidomėti atvira pozicija. Rekomenduojama galūnes kaitalioti, pavyzdžiui: vieną kartą tekste rašyti ekspertės (-ai), kitą kartą: ekspertai (-ės), o kartais - ekspertai ir ekspertės ir pan.
Apgalvoti vaizdines priemones: Paveikslėliai ir nuotraukos rengiant darbo skelbimą yra labai svarbios, nes jos parodo mūsų lūkestį, kokio kandidato (-ės) tikimės. Todėl verta atvaizduoti žmonių įvairovę.
Kreipti dėmesį į jaunąją kartą: Svarbu šviesti jaunąją kartą, lankyti mokyklas ir populiarinti įvairias sritis kaip perspektyvų ateities karjeros pasirinkimą.
Skirti stipendijas: Skirti stipendijas studentėms ir studentams, studijuojantiems tradiciškai vyrų dominuojamose srityse.
Vykdyti mentorystės programas: Skatinti moterų karjerą IT ir inžinerijos srityse per mentorystės programas.
Keisti stereotipus: Svarbu keisti ir sektorius persekiojančius stereotipus, kad tai yra vyriškas užsiėmimas.
Stebėti atrankų situaciją: Būtina toliau stebėti atrankų situaciją, rinkti patikimus duomenis ir aiškintis, kur susidaro „butelio kakleliai“ siekiant lyčių balanso.

Apibendrinant, galima teigti, kad pareigų pavadinimo galūnės pakeitimas iš principo veikia pirminiame kandidatų pritraukimo etape. Tačiau galūnė nėra visagalė, nes jei konkrečioje profesinėje srityje moterų mažai, ši priemonė pati savaime nebus pajėgi padidinti moterų kandidačių skaičiaus, todėl pastangos turi būti platesnės. Svarbu derinti skirtingus veiksmus ir stebėti jų poveikį, siekiant užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje.

tags: #pareigos #pavadinimas #darbo #sutartyje #vyriska #gim