Papildomos atostogos už vaikus: kas priklauso ir kaip pasinaudoti?

Aprimus atostogų bumui, verta panagrinėti, kokios atostogų rūšys priklauso darbuotojams auginantiems vaikus, kokia jų trukmė, svarbiausi niuansai norint pasinaudoti tam tikromis atostogų rūšimis, apmokėjimas ir kiti svarbūs aspektai. Svarbiausia informacija apie atostogas yra reglamentuota LR darbo kodekse, 125-138 straipsniuose. Atostogos grupuojamos į tris pagrindines rūšis, o šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime papildomoms atostogoms, kurios aktualios auginantiems vaikus.

Kasmetinės atostogos ir jų trukmė

Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Darbuotojams įprastai suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, o jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (DK 130 straipsnio 1 dalis). Kasmetines atostogas galima suteikti darbuotojui dalimis. Tačiau pagrindinė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

Kas turi prioritetą renkantis atostogų laiką?

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje turi būti sudaroma atsižvelgiant į toliau nurodytų darbuotojų pageidavimus prioriteto tvarka:

• nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
• darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų;
• darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
• darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų;
• darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų kategorijos nurodytos prioriteto tvarka, taigi, pavyzdžiui, pirmame sąrašo punkte nurodyti darbuotojai turi pirmenybę, palyginti su antrajame punkte nurodytais darbuotojais ir pan.

Taip pat skaitykite: Paskolos iššūkiai motinystės atostogų metu

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigia, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu. Šalių susitarimu siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo - pasirinkti norimos trukmės bei laiko atostogas, darbdavio - tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės veikla). Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, tai yra dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia.

Svarbu akcentuoti, kad darbo kodeksas reglamentuoja, jog už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kada nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos. Išimtys taikomos nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu bei kitos.

Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.

VDI primena, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti pvz., dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų. Taigi sprendžiant klausimą, ar darbuotojas neprarado teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba už jas gauti piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kurios yra sukauptos. Pavyzdžiui, darbuotojas įdarbintas 2018-02-13. Darbuotojas teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2018-02-13 iki 2019-02-12 įgyja 2019-02-13. Teisė pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų (šiuo atveju 2019-12-31) ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2023-01-01, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

Pailgintos ir papildomos atostogos (DK 138 straipsnis)

Darbo kodekso 138 straipsnis numato galimybę darbuotojams gauti pailgintas ir papildomas atostogas, taip pat kitas lengvatas.

Taip pat skaitykite: Ką veikti Turkijoje su vaikais?

1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. LR Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą. Pavyzdžiui į šį sąrašą patenka mokytojai, pedagogai.
2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą pas tą patį darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Jų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato LR Vyriausybė. Pavyzdžiui, darbuotojas, turintis ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą pas tą patį darbdavį papildomai gauna 3 darbo dienas papildomų atostogų, o už kiekvienus paskesnius 5 metus nepertraukiamo darbo stažo - 1 darbo dieną papildomų atostogų.
3. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, - 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį. Šios atostogos dažniausiai vadinamos mamadieniais, tėvadieniais.
4. Teisės į 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
5. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato šis kodeksas. Pavyzdžiui, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., suteikiamos ilgesnės trukmės, t. y. 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 5 darbo dienų per savaitę, arba 30 darbo dienų.

Kam priklauso pailgintos atostogos?

Pailgintos kasmetinės atostogos gali būti skiriamos tam tikrų profesijų darbuotojams, kurių darbas yra susijęs su didesne profesine rizika, protine ar emocine įtampa. Tokios atostogos yra ilgesnės nei įprastos (20 darbo dienų), dažniausiai trunka 30-40 darbo dienų per metus. Pailgintas atostogas gali gauti:

• Pedagogai ir dėstytojai - 40 darbo dienų per metus.
• Mokslo darbuotojai, kūrybinių profesijų atstovai.
• Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, socialiniai darbuotojai.
• Pilotai, jūrininkai, darbuotojai, dirbantys ekstremaliomis sąlygomis.
• Asmenys, dirbantys su gyvūnų patologine medžiaga ar kenksmingomis sąlygomis.

Tiksli atostogų trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio ir yra nustatoma Vyriausybės ar kitų teisės aktų pagrindu.

Papildomos atostogos už darbo stažą

Papildomos atostogos už nepertraukiamą darbą pas tą patį darbdavį yra galimos, tačiau tai nėra išimtinai visiems taikoma teisė. Šios papildomos dienos gali būti:

• Suteikiamos darbdavio sprendimu.
• Numatytos darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje.

Pavyzdžiui, kai kurios įmonės savo vidaus tvarkos taisyklėse numato:

• +3 dienos po 5 metų darbo.
• +5 dienos po 10 metų darbo.

Svarbu, kad jei darbuotojas dirba mažiau nei 5 darbo dienas per savaitę, vis tiek jam turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti ne mažiau kaip 5 savaičių atostogomis per metus (kasmetinių ir papildomų bendra trukmė).

Taip pat skaitykite: Kelionės su nepilnamečiais

Papildomos poilsio dienos auginantiems vaikus

Kai kurie darbuotojai turi teisę į papildomas poilsio dienas arba ilgesnes kasmetines atostogas, net jei jų darbas nėra pavojingas.

• Tėvai, auginantys vaiką iki 12 metų: gali gauti 1 papildomą poilsio dieną per 3 mėnesius. Alternatyva - sutrumpinta darbo diena 8 valandomis kartą per 3 mėnesius.
• Tėvai, auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų: gali gauti 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę).
• Tėvai, auginantys 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs: gali gauti 2 papildomas poilsio dienas per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę).
• Vieniši tėvai, auginantys vaiką iki 14 m. arba negalią turintį vaiką iki 18 m.: kasmetinių atostogų trukmė yra 25 darbo dienos (dirbant 5 d./sav.) arba 30 darbo dienų (dirbant 6 d./sav.).

SADM išaiškinimu, darbuotojais, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus), laikomi:

• Našliai (našlės);
• Vienišos motinos (įmotės);
• Kai kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę;
• Kai tėvui (įtėviui) teismo sprendimu yra terminuotai arba neterminuotai apribota tėvų valdžia;
• Kai santuoka yra nutraukta arba gyvenama skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų;
• Kitais panašiais atvejais.

Norint pasinaudoti teise į ilgesnes atostogas, darbuotojas gali būti paprašytas pateikti darbdaviui tam tikrus tai pagrindžiančius dokumentus. Tai gali būti, pavyzdžiui, teismo sprendimas, ištuokos liudijimas ar kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.

Papildoma poilsio diena mokslo metų pradžios proga

Darbuotojams neturintiems teisės į „mamadienius / tėvadienius“ ir auginantiems vaiką iki 14 m., kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi būti suteikiama ne mažiau kaip pusė laisvos darbo dienos, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Atostogų planavimas ir suteikimas

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 d. d. arba ne mažiau kaip 12 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę metų. Nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos:

• nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
• darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
• darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;
• mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;
• arba kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d. ar kitu kolektyvinėje sutartyje, darbdavio ir darbo tarybos susitarime ar kitose darbo teisės normose numatytu laikotarpiu ir tvarka.

Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba tik papildomos atostogos. Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, papildomos atostogos suteikiamos kartu. Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, jų pasirinkimu suteikiamos tik vienos iš jų.

Teisės aktai nenumato konkrečių kasmetinių atostogų įforminimo tvarkos taisyklių. Todėl darbdavys kasmetinių atostogų įforminimo tvarką pasirenka bei nustato pats.

Nuotolinis darbas ir tėvų teisės

Tėvams taip pat verta žinoti, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą. Jei darbdavys atsisako leisti dirbti nuotoliniu būdu, jis privalo pateikti pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, paaiškindamas, kad dėl gamybinių ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.

Prioritetą dirbti nuotoliniu būdu turi:

• darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų;
• darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų;
• darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų;
• darbuotojai, auginantys du ar daugiau vaikų.

Aukščiau pateiktos darbuotojų kategorijos yra nurodytos prioriteto tvarka. Taigi, kiekviena pirmiau įvardyta darbuotojų grupė turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką kitos atžvilgiu.

tags: #papildomos #atostogos #uz #vaikus